Darbo rinkos problemos Lietuvoje1
5 (100%) 1 vote

Darbo rinkos problemos Lietuvoje1

Darbo rinkos problemos Lietuvoje

Ivadas

Tarp daugelio ekonominiu problemu reikšminga vieta užima nedarbas. Darbas

yra ne vien žmogaus pajamu, bet ir socialines padeties, pilnavertiškumo

pagrindas. Ekonomikos požiuriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas,

gaminant norimas prekes bei paslaugas. Del to tiek atskiras asmuo, tiek

visuomene gauna didžiausias pajamas bei paslaugas, kai visi, kurie gali ir

nori, dirba.

Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonomines politikos tikslas.

Tikroveje rinkos ukis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis

neaprupina visus norincius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarba tenka

kalbeti kaip apie svarbia ekonomine problema ir vyriausybes politika,

siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius. Nedarbas, mažindamas

pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritma, didindamas

psichologine itampa ir nepasitikejima ateitimi, daugeliui gyventoju labai

apsunkina kasdienini gyvenima, mažina ju socialini ir ekonomini aktyvuma, o

neretai lemia ir socialine atskirti, kuri yra nesuderinama su žmogaus

socialine raida.

Kokios ekonomines jegos veda prie bedarbystes, kai daugelio žmoniu

poreikiai nepatenkinami, nereti šeimu skurdo atvejai. Nedarbas veikia

ivairius psichines sveikatos aspektus: mažina savigarba, didina nevilti ir

panašiai. Tad silpneja nedirbancio asmens ekonominio ir socialinio aktyvumo

motyvacija ir, jeigu nedarbo poveikis užsitesia, žmogui gresia ilgalaikis

nedarbas.

Turinys

1 Ivadas 2

2 Turinys 3

3 Bedarbiu apskaita: 4

3.1 Darbo biržose 4

3.2 Statistikos departamente 4

4 Nedarbas skirstymas i: 5

4.1 Laikinasis 5

4.2 Strukturinis 5

4.3 Ciklinis 6

5 Nedarbo pasekmes ir kaštai: 6

5.1 Mikroekonominis nedarbas 6

5.2 Makroekonominis nedarbas 6

5.3 Savanoriškas nedarbas 7

6 Poveikiai bedarbiu šeimoms 7

7 Ilgalaikis nedarbas: 8

7.1 Objektyvios priežastys 8

7.2 Subjektyvios priežastys 8

7.3 Lentele 8

8 Bedarbiai pagal išsilavinima 9

8.1 Lentele: 10

9 Nedarbo situacija Lietuvoje 10

9.1 Lentele: 10

10 Ilgalaikio nedarbo padariniai 10

11 Apibendrinimas 11

12 Literatura 12

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nedarbo lygis bei bedarbiu skaicius

nustatomas dviem budais: bedarbiu apskaita teritorinese darbo biržose ir

Statistikos departamento atliekamais užimtumo tyrimais. Todel išskiriamas

nedarbas bei nedarbas pagal tyrimu duomenis.

Registruotas nedarbo lygis nustatomas pagal darbo biržose registruotu

bedarbiu skaiciu ir darbo jegos santyki. Bedarbio savoka yra apibrežta

Bedarbiu remimo istatyme: “ Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus

darbingi asmenys, nesimokantys dieninese istaigose, užsiregistrave

gyvenamosios vietoves valstybineje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir

pasirenge profesiniam mokymuisi.“

Darbo biržos, isikurusios nuo 1991 m., pradejo registruoti bedarbius.

Daugiausia ju buvo užregistruota 2001 m. vasario – kovo men. – po 237

tukst. Bedarbiu registruotu darbo biržoje, nedarbo lygis nuo 0,3% 1991 m.

pakilo iki 13,2 % 2001 m. vasario – kovo men.

Darbo biržos registruoja bedarbius, kurie ieškodami darbo kreipiasi i

Valstybine darbo birža. Taciau nemažai bedarbiu darbo ieško ir kitais

budais: privaciose darbo biržose, per žiniasklaidos priemone ir interneta,

per giminaicius, pažystamus bei darbdavius.

Darbo biržos duomenys neatspindi tikrojo nedarbo lygio – maždaug 2,5 karto

ji sumažina. Žinoma, nedarbo lygis gali buti ir padidintas, kai dalis

respondentu tvirtina, kad jie ieško darbo, nors tai neatitinka tikroves:

jie tikisi nedarbo pašalpos ar kitu lengvatu.

Dirbanciu gyventoju skaicius nustatomas remiantis dviem šaltiniais: imoniu

pateiktomis ataskaitomis (duomenys apie darbuotoju skaiciu imonese) ir

gyventoju užimtumo tyrimu rezultatais ( apklausiant 15 metu amžiaus ir

vyresnius gyventojus pagal specialiai parengta klausimyna). Lietuvoje

užimtumo tyrimai atliekami nuo 1994 metu. Juos atlieka Statistikos

departamentas. Iki 2000 m. gyventoju užimtumo tyrimuose buvo apklausiami 14

metu amžiaus ir vyresni gyventojai. Nuo 2000 m., laikantis Europos Tarybos

reikalavimu, apklausiami 15 metu amžiaus ir vyresni gyventojai. Jie

atrenkami iš gyventoju registro paprastosios atsitiktines imties metodu.

Kiekvienam tyrimui atrenkama 3000 namu ukiu. Kiekvieno tyrimo metu keiciama

30% namu ukiu. Taigi atrinktas namu ukis apklausiamas tris kartus.

Ilgainiui buvo tobulinama atranka, klausimynas ir tyrimo duomenu

perskaiciavimai visiems gyventojams. Lietuvos gyventoju užimtumo tyrimo

klausimyne 2000 m. respondentams pateikiama 90 klausimu.

Statistikos departamento atliekamuose užimtumo tyrimuose bedarbiai

apibrežiami pagal Tarptautines darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas.

”Bedarbiai – tiriamojo amžiaus asmenys (15 metu amžiaus ir vyresni), kurie

tiriamaja savaite neturejo mokamo darbo ar pajamas duodancio užsiemimo, ji

surade galejo artimiausiu metu pradeti dirbti, ivairiais budais aktyviai

ieškojo darbo: kreipesi i valstybine ar privacia darbo birža, darbdavius,

pažystamus, gimines, žiniasklaida, laike testus del priemimo i darba,

ieškojo žemes, patalpu ar irengimu, leidimu, licenziju ar finansiniu

ištekliu savo verslui pletoti.“ Bedarbiu grupei pagal TDO priskiriami ir

neaktyvus gyventojai (moksleiviai, studentai), kurie nori dirbti ir

ivairiais budais aktyviai ieško darbo.

Taigi du bedarbiu
skaiciaus ir nedarbo lygio ivertinimo budai remiasi

skirtinga metodika bei bedarbio samprata. Skirtingos nedarbo situacijos

ivertinimo metodologijos, kuriomis naudojasi teritorines darbo biržos bei

Statistikos departamentas, ir lemia nedarbo lygio bei bedarbiu skaiciaus

duomenu skirtumus. Taciau abu nedarbo situacijos ivertinimo budai,

naudojami kartu, padeda objektyviau ir nuodugniau apibudinti bedarbystes

situacija šalyje.

Nedarbas gali buti laikinasis, strukturinis ir ciklinis, arba nepakankamos

paklausos.

Laikinasis nedarbas – nedarbas, atsirandantis normaliame darbo paieškos

procese. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbo jegos

apyvartai, kai

žmones keicia darbus ir išeina ar grižta i darba, šis nedarbas dažnai

vadinamas apyvartiniu. Del to, kad konkretus del kuriu nors priežasciu like

be darbo žmones pakeicia vieni kitus, šis nedarbo tipas nuolatos išlieka,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 799 žodžiai iš 2639 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.