Darbo rinkos problemos Lietuvoje
Ivadas
Tarp daugelio ekonominiu problemu reikšminga vieta užima nedarbas. Darbas
yra ne vien žmogaus pajamu, bet ir socialines padeties, pilnavertiškumo
pagrindas. Ekonomikos požiuriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas,
gaminant norimas prekes bei paslaugas. Del to tiek atskiras asmuo, tiek
visuomene gauna didžiausias pajamas bei paslaugas, kai visi, kurie gali ir
nori, dirba.
Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonomines politikos tikslas.
Tikroveje rinkos ukis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis
neaprupina visus norincius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarba tenka
kalbeti kaip apie svarbia ekonomine problema ir vyriausybes politika,
siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius. Nedarbas, mažindamas
pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritma, didindamas
psichologine itampa ir nepasitikejima ateitimi, daugeliui gyventoju labai
apsunkina kasdienini gyvenima, mažina ju socialini ir ekonomini aktyvuma, o
neretai lemia ir socialine atskirti, kuri yra nesuderinama su žmogaus
socialine raida.
Kokios ekonomines jegos veda prie bedarbystes, kai daugelio žmoniu
poreikiai nepatenkinami, nereti šeimu skurdo atvejai. Nedarbas veikia
ivairius psichines sveikatos aspektus: mažina savigarba, didina nevilti ir
panašiai. Tad silpneja nedirbancio asmens ekonominio ir socialinio aktyvumo
motyvacija ir, jeigu nedarbo poveikis užsitesia, žmogui gresia ilgalaikis
nedarbas.
Turinys
1 Ivadas 2
2 Turinys 3
3 Bedarbiu apskaita: 4
3.1 Darbo biržose 4
3.2 Statistikos departamente 4
4 Nedarbas skirstymas i: 5
4.1 Laikinasis 5
4.2 Strukturinis 5
4.3 Ciklinis 6
5 Nedarbo pasekmes ir kaštai: 6
5.1 Mikroekonominis nedarbas 6
5.2 Makroekonominis nedarbas 6
5.3 Savanoriškas nedarbas 7
6 Poveikiai bedarbiu šeimoms 7
7 Ilgalaikis nedarbas: 8
7.1 Objektyvios priežastys 8
7.2 Subjektyvios priežastys 8
7.3 Lentele 8
8 Bedarbiai pagal išsilavinima 9
8.1 Lentele: 10
9 Nedarbo situacija Lietuvoje 10
9.1 Lentele: 10
10 Ilgalaikio nedarbo padariniai 10
11 Apibendrinimas 11
12 Literatura 12
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nedarbo lygis bei bedarbiu skaicius
nustatomas dviem budais: bedarbiu apskaita teritorinese darbo biržose ir
Statistikos departamento atliekamais užimtumo tyrimais. Todel išskiriamas
nedarbas bei nedarbas pagal tyrimu duomenis.
Registruotas nedarbo lygis nustatomas pagal darbo biržose registruotu
bedarbiu skaiciu ir darbo jegos santyki. Bedarbio savoka yra apibrežta
Bedarbiu remimo istatyme: “ Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus
darbingi asmenys, nesimokantys dieninese istaigose, užsiregistrave
gyvenamosios vietoves valstybineje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir
pasirenge profesiniam mokymuisi.“
Darbo biržos, isikurusios nuo 1991 m., pradejo registruoti bedarbius.
Daugiausia ju buvo užregistruota 2001 m. vasario – kovo men. – po 237
tukst. Bedarbiu registruotu darbo biržoje, nedarbo lygis nuo 0,3% 1991 m.
pakilo iki 13,2 % 2001 m. vasario – kovo men.
Darbo biržos registruoja bedarbius, kurie ieškodami darbo kreipiasi i
Valstybine darbo birža. Taciau nemažai bedarbiu darbo ieško ir kitais
budais: privaciose darbo biržose, per žiniasklaidos priemone ir interneta,
per giminaicius, pažystamus bei darbdavius.
Darbo biržos duomenys neatspindi tikrojo nedarbo lygio – maždaug 2,5 karto
ji sumažina. Žinoma, nedarbo lygis gali buti ir padidintas, kai dalis
respondentu tvirtina, kad jie ieško darbo, nors tai neatitinka tikroves:
jie tikisi nedarbo pašalpos ar kitu lengvatu.
Dirbanciu gyventoju skaicius nustatomas remiantis dviem šaltiniais: imoniu
pateiktomis ataskaitomis (duomenys apie darbuotoju skaiciu imonese) ir
gyventoju užimtumo tyrimu rezultatais ( apklausiant 15 metu amžiaus ir
vyresnius gyventojus pagal specialiai parengta klausimyna). Lietuvoje
užimtumo tyrimai atliekami nuo 1994 metu. Juos atlieka Statistikos
departamentas. Iki 2000 m. gyventoju užimtumo tyrimuose buvo apklausiami 14
metu amžiaus ir vyresni gyventojai. Nuo 2000 m., laikantis Europos Tarybos
reikalavimu, apklausiami 15 metu amžiaus ir vyresni gyventojai. Jie
atrenkami iš gyventoju registro paprastosios atsitiktines imties metodu.
Kiekvienam tyrimui atrenkama 3000 namu ukiu. Kiekvieno tyrimo metu keiciama
30% namu ukiu. Taigi atrinktas namu ukis apklausiamas tris kartus.
Ilgainiui buvo tobulinama atranka, klausimynas ir tyrimo duomenu
perskaiciavimai visiems gyventojams. Lietuvos gyventoju užimtumo tyrimo
klausimyne 2000 m. respondentams pateikiama 90 klausimu.
Statistikos departamento atliekamuose užimtumo tyrimuose bedarbiai
apibrežiami pagal Tarptautines darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas.
”Bedarbiai – tiriamojo amžiaus asmenys (15 metu amžiaus ir vyresni), kurie
tiriamaja savaite neturejo mokamo darbo ar pajamas duodancio užsiemimo, ji
surade galejo artimiausiu metu pradeti dirbti, ivairiais budais aktyviai
ieškojo darbo: kreipesi i valstybine ar privacia darbo birža, darbdavius,
pažystamus, gimines, žiniasklaida, laike testus del priemimo i darba,
ieškojo žemes, patalpu ar irengimu, leidimu, licenziju ar finansiniu
ištekliu savo verslui pletoti.“ Bedarbiu grupei pagal TDO priskiriami ir
neaktyvus gyventojai (moksleiviai, studentai), kurie nori dirbti ir
ivairiais budais aktyviai ieško darbo.
Taigi du bedarbiu
skaiciaus ir nedarbo lygio ivertinimo budai remiasi
skirtinga metodika bei bedarbio samprata. Skirtingos nedarbo situacijos
ivertinimo metodologijos, kuriomis naudojasi teritorines darbo biržos bei
Statistikos departamentas, ir lemia nedarbo lygio bei bedarbiu skaiciaus
duomenu skirtumus. Taciau abu nedarbo situacijos ivertinimo budai,
naudojami kartu, padeda objektyviau ir nuodugniau apibudinti bedarbystes
situacija šalyje.
Nedarbas gali buti laikinasis, strukturinis ir ciklinis, arba nepakankamos
paklausos.
Laikinasis nedarbas – nedarbas, atsirandantis normaliame darbo paieškos
procese. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbo jegos
apyvartai, kai
žmones keicia darbus ir išeina ar grižta i darba, šis nedarbas dažnai
vadinamas apyvartiniu. Del to, kad konkretus del kuriu nors priežasciu like
be darbo žmones pakeicia vieni kitus, šis nedarbo tipas nuolatos išlieka,