Darbo saugos reikalavimai dirbant su kompiuteriu socialinio darbuotojo darbo vietoje
5 (100%) 1 vote

Darbo saugos reikalavimai dirbant su kompiuteriu socialinio darbuotojo darbo vietoje

11

TURINYS

1.Ergonomikos mokslo samprata…………………………………………………2

2.Darbo vietos pritaikymas………………………………………………………..3

3.Darbo ir poilsio režimai………………………………… …… …….4

4.Darbo vietos paruošimas……………………………………………5

Išvados………………………………………………………………………………6

Literatūra……………………………………………………………………………7

Socialinio darbuotojo veiklos sfera yra labai plati ir apima daug darbo sričių. Plečiantis edukacinei sistemai, didėja kompiuterių poreikis. Socialinis darbuotojas kaip specialistas turėtu žinoti ir patarti saugias, kuo mažiau kenkiančias sveikatai jų naudojimo taisykles. Todėl šiame darbe atsispindi Ergonomikos mokslas nagrinėjantis darbo taisykles.

Šiandien daug kalbama apie kompiuterio įtaką žmogaus sveikatai. Higieniniai reikalavimai kompiuterinei įrangai reguliuojami eilės tarptautinių standartų, kurie kasmet tampa vis griežtesni. Šiuolaikinių technologijų tyrimai rodo, kad kompiuteris tampa vis mažiau kenksmingas žmogui. Deja, šiandien, kaip liudija, pavyzdžiui, JAV darbo ministerijos duomenys, įvairūs tarnautojų, dirbančių kompiuteriais, sveikatos sutrikimai kasmet kainuoja šimtus milijardų dolerių.

1.Ergonomikos mokslo samprata

Nemažiau svarbu laikytis sanitarinių – higieninių normų, projektuojant ir įrengiant patalpas kompiuterinėms darbo vietoms bei konstruojant kompiuterinius baldus. Paskutiniu metu vis dažniau tenka išgirsti terminą ergonomika, gaminiai, atitinkantys higienos ir komforto reikalavimus, dažnai vadinami ergonominiais. Ergonomika – tai mokslas apie darbo taisykles. 1949 m. pirmą kartą ergonomika pripažinta kaip mokslas, jos pradininkas – anglų inžinierius V. Teiloras. 1950 m. šis mokslas žinomas TSRS, 1968 m. ergonomikos problemomis susidomėta Lietuvoje.

Ergonomika tiria žmogų ir jo veiklą. Ergonomikai rūpi pats darbo procesas, žmogaus sąveika su technine aplinka konkrečiomis sąlygomis. Ergonomikos tikslas – tam tikroje veiklos sferoje įvaldyti technines priemones taip, kad veikla būtų intensyviausia. Ergonomika – yra taikomasis mokslas, tiriantis dirbančio žmogaus fizines ir psichines galias, kai jis atlieka konkrečias užduotis, veikia intensyviai, patikimai, efektyviai, tam turėdamas tinkamą darbo aplinką, kuri saugo to žmogaus sveikatą ir leidžia jam tobulėti kaip asmenybei, ir kaip profesionalui. O jo darbo rezultatai turėtų teikti ir materialinę ir moralinę naudą, pasitenkinimą. Taigi, ergonomikai rūpi sudaryti tinkamas darbo aplinkos sąlygas, tausoti žmogaus sveikatą, sukurti palankias sąlygas visokeriopam žmogaus tobulėjimui ir ekonomikos vystymuisi. Ergonomika yra glaudžiame ryšyje su darbo sauga ir higiena, darbo teise, darbo psichologija.

Ergonomika ypač akcentuoja darbo vietų įruošimo tvarką (apšvietimas, triukšmas, šiluminė aplinka, oro kokybė) darbuotojų apmokymą, darbo ir poilsio režimo santykį. Nurodo efektyviausius darbo judesius bei pozas (atitinkamai darbo vietai). Vienas iš jos uždavinių šiandien – sumažinti krūvį žmogaus organizmui, dirbant kompiuteriu. Čia išskiriama atitinkami darbo vietos ir darbo sąlygų ergonominiai aspektai:

ergonomiškai įrengta kompiuterizuota darbo vieta;

kokybiška kompiuterinė įranga;

ergonomiškos aplinkos sąlygos – mikroklimatas, triukšmas;

darbo ir poilsio organizavimas. 2.Darbo vietos pritaikymas

Darbo vieta turi būti įrengiama atsižvelgiant į darbuotojo antropometrinius duomenis, kiekvienam žmogui individualiai. Jei darbas yra sėdimas, dirbantysis turi pasiekti visas darbo priemones, nesilenkdamas per liemenį.

Labai svarbu yra pritaikyti kėdę. Nepatogi kėdė gali sukelti nugaros skausmą, kojų kraujotakos sutrikimus . Ji turi būti ne per minkšta ir ne kieta. Reikia, kad kėdė būtų stabili, negriūtų pasilenkus į šalį ar atsilošus. Atrama turi būti išlenkta, atsižvelgiant į žmogaus anatominius stuburo išlinkimus.

Norint sumažinti regos analizatorių įtampą, stebimi objektai bei darbo priemonės (pulto mygtukai) parenkamos skirtingų spalvų. Svarbiausi dažniausiai naudojami objektai turi būti ryškiausi, mažiau svarbūs – tamsesnių spalvų. Dirbant kompiuteriu, monitoriaus padėtis turi būti tokia kad į jį būtų žiūrima ne didesniu kaip 30° kampu.

Labai svarbus yra darbo vietos apšvietimas. Blogas apšvietimas didina akių nuovargį, atsiranda perštėjimas, skausmas akyse, svaigsta galva, dėl to mažėja darbingumas. Apšvietimas turi būti pakankamo stiprumo, Kuo didesnė regos analizatoriaus įtampa (ji priklauso nuo objektų, su kuriais dirbama, dydžio – kuo mažesnis objektas – tuo didesnė regos analizatoriaus įtampa) tuo stipresnis turi būti apšvietimas. Jei apšvietimas nepakankamas ar apšviesta tik tam tikra patalpos dalis, žmogus sunkiau orientuosis erdvėje dėl susidariusių šešėlių. Apšvietimas neturi akinti. Todėl paviršius, ant kurio dirbama, turi būti padengtas matine spalva, kuri sugeria šviesą. Taip pat svarbu, kad šviesa nemirgėtų ir nemestų šešėlių.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 676 žodžiai iš 1318 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.