Darbo sutartis
5 (100%) 1 vote

Darbo sutartis

112131

Panevėžio kolegija

Verslo ir technologijų fakultetas

Teisės pagrindai

(referatas)

Darbo sutartis

Darba priėmė: E.Čiužienė

2006

TURINYS

1) ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………..3

2) DARBO SUTARTIS…………………………………………………………………………………………….4

3) GARANTIJOS IR APRIBOJIMAI PRIIMANT Į DARBA…………………………………..…4

4) KAI KURIŲ DARBO SUTARČIŲ RŪŠIŲ YPATYBĖS………………………………………….5

5) DARBO SUTARTIES FORMA IR SUDARYMO TVARKA…………………………….6

6) DARBO SUTARTIES VYKDYMAS……………………………………………………………………….7

7) DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS……………………………………………………….…8

8) DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS: APRIBOJIMAI IR GARANTUOS……….…10

11) ATSISKAITYMO SU ATLEIDŽIAMU DARBUOTOJU TVARKA………………….….11

12) IŠVADOS……………………………………………………………………………….12

13) NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………………………………13

ĮVADAS

Pagrindinis darbuotojo ir darbdavio susitarimo raštas yra darbo sutartis. Darbo sutartis yra piliečių teisės į darbą realizavimo būdas. Darbo kodekse darbą sutartis yra apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuo¬tojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar¬ba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti dar¬buotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės akluose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susi¬tarimu.

DARBO SUTARTIS

Taigi pagrindinis darbo sutarties požymis yra tas, kad viena sutarties šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimamas į darbą ne konkrečiai užduo¬čiai atlikti, kaip yra civilinėje sutartyje (pvz., rangos, autorinėje, paslaugų), o vyk¬dyti tam tikrai darbo funkcijai. Pažymėtina, kad darbuotojas, atlikdamas pagal šią Individualus darbo santykiai sutartį tam tikrą darbo funkciją (apibrėžtos profesijos, specialybės, kvalifikacijos ar tam tikrose pareigose), privalo laikysis tam tikros vidaus darbo tvarkos, o darb¬davys privalo vykdyti visus įsipareigojimus ir užtikrinti sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Darbo kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstaty¬muose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutarti (dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Nesusitarus dėl jų, sutartis taip pat laikoma nesudaryta. Darbo sutarties šalys gali susitarti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nusta¬tyti (pvz., išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Tos kitos darbo sutarties sąlygos nėra būtinos, kad darbo sutanis galiotų. Taigi darbo teisėje egzistuoja dvi darbo sutarties turinio sąlygų grupės; būtinosios ir fakultatyvinės. Pastarosios nėra priva¬lomos. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje.

Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta. kurią nustato D K. įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK. įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos DK. Įstatymų, norminių teisės aktų arba ko¬lektyvinės sutarties nuostatos.

ir būtinosios, ir kitos šalių sutartos sąlygos, jei jos neprieštarauja norminiams darbo teisės aktams, darbo sutarties šalims yra vienodai privalomos.

GARANTIJOS IR APRIBOJIMAI PRIIMANT Į DARBA

Draudžiama atsisakyti priimti i darbų dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tau¬tybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šei¬minės padėties, amžiaus, Įsitikinimų ar pa/iūrų, priklausomybės politinėms parti¬joms ir visuomeninėms organi2acijoms. aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, be to, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuo¬tojo perkėlimo į kitą darbovietę, kitais Įstatymų nustatytais atvejais.

Priėmimo į darbą apribojimus gali nustatyti tik Įstatymai. Draudžiama eiti tar¬nautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savi¬valdybės įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės arsvainystės ryšiai (tė¬vai, įtėviai, broliai, seserys ir jų vaikai, seneiiai. sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai), jeigu
ju tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Vyriausybė.

KAI KURIŲ DARBO SUTARČIŲ RŪŠIŲ YPATYBĖS

Darbo sutartys gali būti: neterminuotos: terminuotos, laikinosios, sezoninės; dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų; su namudininkais; patarnavimo darbams ir kilos.

Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuotu). Ter¬minuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti termi¬nuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kū¬ne numatyti Statymuose arba kolektyvinėse sutartyse. Su renkamaisiais darbuoto¬jais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbų renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų orga¬nų Įgaliojimų laikui (kadencijai).

Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės dalos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu dar¬bo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo lai¬kotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuo¬tojas po atostogų negrįžta | darbi) ir kt.).

Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Se¬zoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sularties sudarymo, pakeitimo ir nutrauki¬mo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes, remdamasi DK, nustato Vyriausybė.

Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikolarpiui. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinky¬bes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pa¬keitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypaty¬bes nustato Vyriausybė.

Darbuotojas, jeigu to nedraudžia įstatymai, gali susitarti, kad toje pačioje dar¬bovietėje jis eis tam tikras papildomas pareigus arba dirbs tam tikrą papildomą (‘su¬tartyje nešuly g tą) darbą.

Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu lo nedraudžia Įstatymai ir kiti norminiai teisės aklai. Darbo sutarties dėl ant¬raeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

DARBO SUTARTIES FORMA IR SUDARYMO TVARKA

Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Siekiant sudaryti sąlygas darbdaviui parinkti labiausiai kva¬lifikuotus darbuotojus, taip pat darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas. į kurį jis pretenduoja, jam tiks. sudarant darbo sutarti leidžiama sulygti dėl išbandy¬mo (DK 105 str.). Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandy¬mo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo Įstatymai. Išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant j darbą asme¬nis: iki aštuoniolikos metų; pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlai¬kiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti: darbdaviu susitarimu perkelia¬mus dirbti į kitą darbovietę: kitais darbo įstatymuose numatytais atvejais.

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos ga¬li atleisti darbuotoji! iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.

Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas linka darbuotojui, iš¬bandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo lerminą dar¬buotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu ispėjęs darbdavį prieš tris dienas.

Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti dar¬bo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais D K,

Beje, darbuotojas gali ir nesutikti su išbandymo rezultatų įvertinimu. Tokiu at¬veju jis turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti palikti jį darbe. Taigi teisiniu požiūriu darbo sutartis, kurioje nustatomas išbandymo lerminas, yra su naikinamąja sąlyga (jos vaidmenį čia atlieka neigiami išbandymo rezultatai), kuriai atsiradus darbo sutartis yra nutraukiama. 0 kartu pasibaigia ir jos šalių tar¬pusavio teisės ir pareigos.

Išbandymo termino nustatymas yra darbo sutarties šalių teisė, o ne pareiga. Darbuotojų teisinė padėlis per išbandymo laikotarpį niekuo
nesiskiria nuo kitų darbuotojų padėties.

Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapa¬tybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Jei¬gu darbo įstatymai sieja priėmimą i darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesi¬niu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būkle patvirtinančius dokumentus, o priimdamas Į darbą nepilnameti nuo keturiolikos iki Šešiolikos metų, -gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišku sutikima bei vaiko sveikata prižiūrinčio gy¬dytojo leidimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kilų įstatymuose numatytų dokumentų.

DARBO SUTARTIES VYKDYMAS

Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kilam asmeniui.

Darbo sutarties būtinosios sąlygos gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiš¬kam darbuotojo sutikimui, išskyrus ypatingus atvejus. Kai keičiama gamyba, darbdavys turi teise perkelti darbuotoja iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje, taip pat pakeisti kitas DK.95 straips¬nio 1 ir Z dalyse nustatytas sąlygas, kai reikia užkirsti kelia gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrų ir kitais ypatingais iš anksto nenu¬matytais atvejais. Draudžiama perkelti darbuotojų į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.

Perkelti į kitą darbą galima ir prastovos atveju. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yru tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyviu priežasčių (gamybinių ar kt.). Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikacija ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami) kitą darbą. Jeieu darbuotojai sutinka, jie gali būti perkeliami j kitą darbą, neatsižvelgiant j profesiją, specialy¬bę, kvalifikacijų.

Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotiniu ar toksiniu medžiagų, darbdavys tų dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareicų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.

Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pa¬gal pareigūnų arba institucijų, kurioms įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotoja1; nušalinamas, nu¬šalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1854 žodžiai iš 3692 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.