Darbo sutartis
5 (100%) 1 vote

Darbo sutartis

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagrindinis dokumentas, kuriuo nustatomi darbdavių ir darbuotojų santykiai ir pati darbo teisė yra Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas.

Su darbo sutartimi susiduria kiekvienas asmuo, todėl būtina žinoti, kada ir kokios sutartys turi būti sudarytis, kokios sąlygos darbo sutatyje yra būtinos. Kad nebūtų piktnaudžiaujama darbu, būtina sudaryti raštišką darbo sutartį, pagal patvirtintą darbo sutarties formą. Žodinė sutartis įstatymų yra draudžiama. Kiekviena darbo sutarčių rūšis formaliai apibrėžia tam tikrą darbo formą. Jeigu būtų sudaromos tik standartinės darbo sutarčių rūšys, nukentėtų abi šalys – darbuotojas ir darbdavys. Taip nutiktų todėl, kad yra per daug darbo formų. Payzdžiui, darbo sutartis su namudininkais nusako kitus darbo principus, nei sezoninė sutartis. Be to darbo sutarčių išskirstymas yra naudingas tam,kad būtų pasiekiamas susitarimas tarp darbuotjo ir darbdavio ir pasirenkamas optimaliausias variantas, išvengiama ginčų darbe ir darbuotojų išnaudojimo.

Darbo tikslas : Išnagrinėti darbo sutarčių rūšis, remiantis Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksu.

Darbo uždaviniai :

1. Apibrėžti darbo sutarties sąvoką ir turinį.

2. Aprašyti darbo sutarčių rūšis.

DARBO SUTARTIES SĄVOKA IR TURINYS

Darbuotojų ir darbdavių santykius reguliuoja Konstitucija, Darbo sutarties, Darbo apmokėjimo, Atostogų, Kolektyvinių sutarčių, Kolektyvinių ginčų reguliavimo, Profsąjungos, Draudimo, Valstybinės kalbos, Imonių, Akcinių bendrovių, bankroto, Žmonių saugos darbe ir kiti įstatymai bei poįstatiminiai aktai. Vadovaujantis ir įmonės vidaus darbo taisyklėmis, pareiginėmis schemonis, aprašymais, instrukcijomis bei įmonės veiklos nuostatais ir įstatais, jei jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos norminiams aktams[1].

Pagrindinis dokumentas, reguliuojantis darbuotojo ir darbdavio santykius, yra Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas(2003 01 01). Pagal Darbo Kodekso pirmą straipsnį, šis įstatymas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame Kodekse ir kituose norminiuose aktuose nustatytų darbo teisų įgyvendinimu ir gynyba. Taip pat atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas. Šis dokumentas formaliai užtikrina,kad būtų laikomasi darbo sutartyse nustatytų taisyklių ir garantijų, kad visi veiksmai būtų teisėti.

Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse aprašomos darbo sutartys. Tai yra pagrindinis dokumentas, įrodantis ir užtikrinantis darbdavių ir darbuotojų santykius. Tai piliečių teisės į darbą realizavimo būdas. Darbo Kodekse Darbo sutartis yra apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuos darbuotojas įsipareigoja tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu[2]. Pagrindinis darbo sutarties požymis yra tas, kad viena sutarties šalis yra priimama į darbą tam, kad vykdytų tam tikrą nustatytą funkciją.

Pats darbo sutarties turinys nėra grižtai apibrėžtas Darbo Kodekse. Tai reiškia, kad sudarant darbo sutartį, abi šalys gali derėtis, sukurti savo sąlygas, kurios turi būti priimtinos abiems pusėms. Abiejų šalių sutarimu sulygtos kitos darbo sutarties sąlygos galioja, jei jų nustatyti nedraudžia įstatymai, kiti norminiai aktai arba kolektyvinės sutartys. Tačiau yra sąlygos, dėl kurių sutarti yra privaloma.:

1. Darbo vietos nustatymas (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt. įvardijimas);

2. Darbo funkcijų konkretus nustatymas (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos derbo ar tam tikrų pareigų nustatymas);

3. Darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. nustatymas).

Lietuvoje taikomos tarptautinių kompanijų tipinės darbo sutartys ar vidaus darbo taisyklės dažnai negali būti tiesiogiai taikytinos Lietuvoje ir atrodo neįprastai vietinių teisės normų kontekste. Kai kurie darbdaviui ypač svarbūs darbuotojų įsipareigojimai numatyti sutartyje gali negalioti ar būti neįgyvendinami pagal Lietuvos Respublikos teisę.

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sutartas išbandymas. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sutartam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai.

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo
termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.

Kitos darbo sutarties sąlygos nėra būtinos, kad darbo sutartis galiotų. Taigi darbo teisėje egzistuoja dvi darbo sutarties turinio sąlygų grupės : būtinos ir fakultatyvinės.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai abi šalys sutaria dėl anksčiau aptartų darbo sutarties sąlygų, ir įformina darbo sutatį, o ne įsakymo dėl priėmimo į darbą momento. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, pagal pavyzdinę formą(1 priedas),patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. sausio 28d nutarimu nr.115[3]. Rašytinės darbo sutarties padaromi du egzemplioriai. Abu egzempliorius pasirašo darbdavys arbo jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui,o kitas palieka darbdaviui.

Darbo sutarties galiojimas baigiasi:

• ją nutraukus Darbo Kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais;

• likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;

• darbuotojui mirus.

DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS

Pagal anksčiau galiojusį Darbo sutarties įstatymą (iki Darbo Kodekso priėmimo) buvo skiriamos tik dvi darbo sutarčių rūšys:

• Terminuotos

• Neterminuotos

Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse, remiantis užsienio valstybių praktika, darbo sutarčių rūšių sąrašas išplėstas, tačiau dar nėra baigtinis. Taigi darbo sutartys gali būti[4]:

1. neterminuotos;

2. terminuotos,laikinosios,sezoninės;

3. dėl papildomo darbo, antraeiklių pareigų;

4. su namudininkais;

5. patarnavimo darbams;

6. kitos.

Darbo sutartis galima klasifikuoti pagal įvairius kriterijus, dažniausiai jos klasifikuojamos pagal sutaties galiojimo trukmę (terminuota arba neterminuota). Bet galimas skirstymas ir pagal darbo sutarties šalių ypatybes, darbo sutarties pobūdį,sudarymo tvarke, bei kitus kriterijus.

Darbo Kodekse numatytas darbo sutarčių rūšis galima klasifikuoti pagal[5]:

• Teisinių darbo santykių trukmę:

1. neterminuotos;

2. terminuotos(sudarytos tam tikram terminui) darbo sutartys.

• Darbo sutarties pobūdį:

1. neterminuotos(paprastosios);

2. terminuotos,laikinosios,sezoninės;

3. dėl papildomo darbo,antraeilių pareigų;

4. darbo sutartys su namudininkais;

5. patarnavimo darbams;

6. kitos.

Neterminuota darbo sutartis

Neterminuota darbo sutartis sudaroma neribotam laikui. Tokios sutarties galiojimas baigiasi tada, kai bet kuri šalis pareiškia norą nutraukti sutartį. Neterminuota darbo sutartimi gali tapti terminuota darbo sutartis, jei sutarties pasibaigimo dieną nėra formaliai įteisinamas sutarties pasibaigimas.

Terminuota darbo sutartis

Lietuvos respublikos Darbo kodekso 109 straipsnis apibrėžia,kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui,bet ne ilgiau,kaip penkeriems metams[4]. Terminuota darbo sutartis yra naudingesnė pačiam darbdaviui, nei darbuotojui. Tokia sutartis kai kuriais atvejais sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį, o tam tikrais atvejais apriboja darbdavio teises.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1198 žodžiai iš 3843 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.