Darbo teisė
5 (100%) 1 vote

Darbo teisė

112131415161

TURINYS

I DALIS

1. ĮVADAS 2

2. NEPILNAMEČIAI DARBUOTOJAI 4

3. NEĮGALIEJI DARBUOTOJAI 7

4. MOTERŲ DARBO YPATUMAI 10

5. DARBUOTOJŲ DIRBANČIŲ KENKSMINGOMIS IR PAVOJINGOMIS 13

DARBO SĄLYGOMIS DARBO YPATUMAI

II DALIS

1. DARBO SUTARTIS 20

2. KOLEKTYVINĖ SUTARTIS 24

3. VISIŠKOS MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS SUTARTIS 33

4. IEŠKININIS PRANEŠIMAS APYLINKĖS TEISMUI 36

5. CIVILINĖS BYLOS APRAŠYMAS 38

6. IŠVADOS 41

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS 45

Įvadas

Asmenys teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms. Įdarbinimas yra sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybės, savivaldybių arba kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, padedančios sudaryti darbo sutartį. Įdarbinimo sąlygos visiems yra lygios , tačiau darbo rinkoje egzistuoja grupė žmonių, kurie priskiriami prie papildomai remiamų asmenų.

Tam tikrų kategorijų darbuotojai turi išskirtines teises į darbą arba jų darbo sąlygos yra išskirtinai individualios, jų darbo ypatumai reguliuojami įstatymų.

Tokiems darbuotojams priskiriami:

• Nepilnamečiai

• Moterys (nėščios, neseniai pagimdžiusios, maitinančios krūtimi)

• Neįgalieji

• Asmenys dirbantys kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis.

Jaunas asmuo – asmuo iki 18 metų.

Nėščia moteris –darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą

Neseniai pagimdžiusi moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai.

Krūtimi maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką iki vienų metų.

Neįgalusis – asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.

Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei.

Darbo tikslas

Išsiaiškinti tam tikrų kategorijų (nepilnamečių, moterų, neįgaliųjų ir asmenų dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis) darbo ypatumus. Apžvelgti šių darbuotojų įdarbinimo sąlygas, jų darbo ir poilsio laiką, jiems teikiamas socialines garantijas ir lengvatas.

Darbo struktūra

Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, išvados ir naudota literatūra.

Įvade trumpai yra apžvelgtas temos aktualumas, suformuluotas darbo tikslas.

Dėstomojoje darbo dalyje pateikta teorijai, kurioje nagrinėjami tam tikrų kategorijų darbuotojų darbo ypatumai, jų darbo bei poilsio laikas, jiems teikiamos socialinės garantijos ir lengvatos.

Išvadose trumpai apibendrinti esminiai darbo aspektai ir pateikiami pasiūlymai.

Rašant darbą panaudota 10 literatūros šaltinių. Tarp jų: vadovėliai, mokslinė literatūra, teisiniai aktai, interneto svetainės.

Nepilnamečiai darbuotojai

Teisiniai darbo santykiai yra specifiniai, nes įvairios gamybos sritys labai skiriasi, todėl būtina diferenciacija. Teisinių darbo santykių dalyviai yra skirtingų psichofiziologinių savybių žmonės (moterys, jaunimas, neįgalieji). Veiksnumo darbo teisėje atsiradimas yra siejamas išimtinai su amžiumi. DK 13 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad fiziniai asmenys įgyja darbinį veiksnumą sukakę šešiolika metų. Ši amžiaus riba yra nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nuo šešiolikos metų kiekvienas asmuo gali pradėti dirbti, nedarydamas žalos savo sveikatai ir visuomenei. DK 277 straipsnyje išvardyti darbai, kurie negali būti skiriami asmenims, nesukakusiems aštuoniolikos metų. Tai darbai, kurie fiziškai ir psichologiškai per sunkūs, arba kuriuos dirbant naudojamos toksines, kancerogenines, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos, arba kur galimas jonizuojančios spinduliuotės poveikis ir kt. darbai, draudžiami dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų, sąrašą taip pat nustato Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo „. Šis nutarimas taip pat netiesiogiai nustato, kad išimtinis darbinis veiksnumas atsiranda nuo keturiolikos metų, ir sąlygas, kuriomis asmenys, patenkantys į atitinkamas amžiaus kategorijas (t. y. nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų), gali sudaryti darbo sutartis ir dirbti pagal jas. Šiuo Vyriausybės nutarimu taip pat patvirtintas išsamus sąrašas lengvų darbų, leidžiamų dirbti asmenims nuo keturiolikos metų (pvz., daržų ravėjimas, vaistažolių rinkimas, laikraščių ir žurnalų pardavimas ir kt.). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnis taip pat nustato galimybę darbo teises ir pareigas įgyti asmenims, nesukakusiems šešiolikos metų. Šie asmenys gali dirbti tik jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus ir laikantis specialių
įdarbinimo sąlygų. Pažymėtina, kad asmenys iki šešiolikos metų dirba vieno iš tėvų arba kito juos auginančio asmens ir darbdavio rašytiniu susitarimu. Taigi nei DK, nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenustato, kaip turėtų būti traktuojamas toks atvejis, kai, pavyzdžiui, kūdikis filmuojasi reklamoje. Pagal darbo teisės normas jis turėtų būti traktuojamas neveiksniu, kadangi nėra sukakęs keturiolikos metų. Pagal civilinės teisės normas jis taip pat negali būti laikomas veiksniu. Taigi lieka neaišku, kokiu teisiniu pagrindu tokiu atveju jis filmuojasi ir ar tai apskritai yra teisėta.

Specifinis yra ir darbo sutarties sudarymas su asmenimis iki aštuoniolikos metų.

Darbdavys sudaro darbo sutartį su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų dirbti leidžiamus lengvus darbus taip:

1) Pateikia mokyklai, kurioje vaikas mokosi, taip pat vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymų ir vaiko sveiktą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą;

2) Gauna mokyklos, kurioje vaikas mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą rašytinį sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą (pažymą) su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, numatytus darbo sutarties sąlygų aprašyme.

Vaiko gimimo liudijimo patvirtinta kopija ir prieš tai nurodyti dokumentai pridedami prie darbo sutarties. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose nustatytų dokumentų.

Sudaręs darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gauti anksčiau nurodyti dokumentai, informacija apie darbo sutarties sąlygas – darbovietę (įmonę, įstaigą, organizaciją), padalinį, taip pat kitas darbo sutarties sąlygas (leidžiamo dirbti lengvo darbo pobūdi, sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo funkcijas, darbo trukmę valandomis, poilsio pertraukų trukmę ir skaičių, darbo apmokėjimą, kuriuo paros metu ir kokiomis savaitės dienomis bus dirbama).

Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, sudarydamas darbo sutarti su jaunu asmeniu, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti jauną asmenį su busimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais vietiniais (lokaliais) norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas, o prieš leisdamas pradėti darbą instruktuoti saugos darbe klausimais. Pažymėtina, kad sudarant sutartį su asmenimis iki aštuoniolikos metų, šalių susitarimu negali būti sulygstamas išbandymas (DK 105 str.), taip pat su jais negali būti sudaroma visiškos materialines atsakomybes sutartis (DK 256 str.).

Darbdavys, keisdamas darbo sutarti su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, privalo laikytis tos pačios tvarkos kaip ir jų sudarydamas. Pakeitęs darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui apie pakeistas darbo sutarties sąlygas.

Darbo sutartis gali būti bet kada nutraukta vaiko, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo ar mokyklos, kurioje vaikas mokosi, reikalavimu. Nutraukus darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gautas reikalavimas nutraukti darbo sutartį, ir darbo sutarties nutraukimo priežastis.

Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas:

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas asmenims iki aštuoniolikos metų nustatomas sutrumpintas darbo laikas. (DK 145 str.) Paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Vaikams, dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).( Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas)

Darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu gali būti nustatytas nevisas darbo laikas. (146 str.). Taipogi jauniems asmenims neleidžiama dirbti viršvalandinių darbų (DK 150 str.), dirbti naktį, bei budėti (DK 154 – 155 str.). Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. ( DK 159 str. ) Tokiems darbuotojams suteikiamos kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos. Asmenys iki aštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą darbo trukmę. Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje privalo būti sudarytas darbuotojų iki aštuoniolikos metų sąrašas.

Neįgalieji darbuotojai

Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir
funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.

Mūsų visuomenėje neįgalieji turi lygias teises kaip ir visi likusieji. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas siekia užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems neįgaliesiems.

Neįgalūs asmenys kaip ir sveikieji yra pajėgūs įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Neįgalumo lygio nustatymas

1. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.

2. Neįgalumas gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas.

3. Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus.

4. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Darbingumo lygio nustatymas

1. Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

2. Jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygis nustatomas nesukakusiam 18 metų asmeniui.

3. Darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatomas asmenims neatsižvelgiant į jų amžių Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.

5. Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais.

6. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį.

7. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:

1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;

2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;

3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

8. Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams neįgaliųjų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procentų nuo įmonės bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų.

Darbdaviams, įdarbinusiems neįgaliuosius į papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti: per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį; per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį. Tuo atveju, kai įdarbinama ne visam darbo laikui, nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą laiką.

Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis pagrindinėje darbovietėje Asmenims, pripažintiems nedarbingais– 430 litai, asmenims, pripažintiems iš dalies darbingais (30-40 proc.), – 380 litų. Jiems suteikiamos 35 kalendorinių dienų atostogos.

Neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą gali būti nustatytas nevisas darbo laikas. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Jie taip pat gali dirbti naktį jei to nedraudžia minėtos ministerijos išvada ir jeigu jie patys sutinka dirbti tokį darbą.

Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatos apsaugą garantuoja Darbo Kodeksas ir kiti įstatymai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

Moterų darbo

teisės subjektų; lygybė nepaisant jų lyties, seksualines orientacijos, rasės, tautybes, kalbos, kilmes, pilietybes ir socialines padėties, tikėjimo, santuokines ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Objektyvia prasme lygybė – vienodas įstatymo požiūris i teisės subjektus, subjektyviąja prasme – tai įstatymo nustatyta vienoda galimybe pasirinkti tam tikrą elgesio variantą ar vienodai reikalauti tam tikros pareigos vykdymo iš kitų teisinių subjektų analogiškoje situacijoje.

Vis dėlto lygybė pabrėžia vienodas galimybes, bet nevienodą realybę, nevienodą faktinę padėtį. Viena vertus, objektyviosios teisės požiūriu, privilegijos (kurias įstatymai vadina papildomomis garantijomis) tam tikroms kategorijoms asmenų yra pateisinamos tokiu asmenų pažeidžiamumu (pvz., garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus (DK 132 str.), garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams (DK 133 str.), garantijos darbuotojų atstovams (DK 134 str.), pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius (OK 135 str.) ir kt.). Subjektyviąja prasme skirtinga subjektų patirtis, gebėjimai, darbštumas, talentingumas, sėkmė ir daugybė kitų veiksnių realiame gyvenime lemia faktinę nelygybę.

Diskriminacija taip pat nėra laikomos, kaip jau minėtą, specialios apsaugos ar pagalbos priemonės, numatytos tam tikrų kategorijų asmenims, kuriems tokia ypatinga apsauga ar pagalba yra reikalinga (pvz., nėščiosioms, neįgaliems asmenims, jauniems asmenims).

Nėščios moterys priskiriamos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei. Joms suteikiamos tam tikros privilegijos nuolaidos ir garantijos įsidarbinant ir dirbant.

Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. 2. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis).

Pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką, toliau – krūtimi maitinanti moteris), gali būti nustatomas nevisas darbo laikas. (nuo 2005 m. liepos 14 d.) (Žin., 2005, Nr. 85-3138) redakcija).

Dirbti viršvalandinius darbus, darbus naktį bei budėti, tokios moterys gali būti skiriamos tik jų sutikimu.

Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu.

Moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų ir nėščioms moterims

jų prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos net ir nesuėjus šešiems mėnesiams nepertraukiamojo darbo.

Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.

2. Darbuotojams, įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų

globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar

globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų.

3.Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką

mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta

pašalpa. (DK 197 str.)

Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys į komandiruotes gali būti siunčiamos tik jų sutikimu.

Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai
Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi moteris ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautas vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią moterį ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo pašalpos. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu. Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. (DK 278 str.)

Darbuotojų dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis darbo ypatumai

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. ( Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – 3str. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos )

Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.(DK 265 str. )

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.(DK 261 str.)

Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais. Įmonės, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų tokioms patalpoms įrengti. Reikalavimai tokioms sanitarinėms bei asmens higienos patalpoms įrengti privalo būti nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiamos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė. (DK 267 str.)

Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais ir įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines apsaugos priemones. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Asmeninių apsaugos priemonių projektavimo, gamybos, atitikties įvertinimo reikalavimus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. (DK 271 str.)

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. (DK 270 str.)

Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą ir dirbant įmonėje, o pakeitus darbovietę tikrinama periodiškai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4097 žodžiai iš 8148 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.