Darbo teise
5 (100%) 1 vote

Darbo teise

112131415161718191

1. DT SĄVOKA, JOS ATRIBOJIMAS NUO GRETUTINIŲ TEISĖS ŠAKŲ.

DT normos reguliuoja vis-nius s-kius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu.

Darbas – socialinė ek. sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. Biol. žmogaus gebėjimų panaudojimas, tai ir intelektinė veikla.

DT reguliuoja s-kius tarp žmonių, kurie realizuoja fizinius, protinius, intelektualinius sugėbėjimus.

D procesą sudaro trys tarpusavyje susiję elementai:

1)tikslinga žmogaus veikla;

2) D objektas;

3) D priemonės.

D objektas ir priemonės yra ne tik būtini D proceso elementai, bet ir tam tikros nuosavybės formos objektas; todėl yra glaudus D s-kių ir turtinių s-kių ryšys, nes žmonės D procese sueina į s-kius ne tik tarp savęs, bet ir su D objektų ir priemonių savininkais.

DT susiformavo vėlai, ilgai juos reguliavo civilinės ir komercinės teisės normos. Tik 20 a., atsiradus gausiam gyventojų sluoksniui, kuris neturėjo gamybos priemonių ir kurio pragyvenimo šaltinis buvo darbas realizavimas. Bendrieji civiliniai įst., negalėjo patenkinti naujosios vis-ės poreikių, nes D jėga yra labai savita prekė – ji neatskiriama nuo žmogaus asmenybės. Iš esmės DT pradėjo formuotis po II pasaulinio karo. Teisinis stimulas tam buvo – 1944m. Filadelfijoje įvykęs TDO kongresas deklaracijoje suformulavęs pagr. mintį “D jėga nėra prekė”. Politinis stimulas – II pasaulinio karo pabaiga reiškė demokratijos pergalę ne tik prieš fašizmą, bet demokratijos pergalę apskritai – Vokietijos, Italijos Konstitucijose randame, kad jos yra “demokratinės, socialinės, teisinės v-ės. Ekonominis stimulas – atstatyti Europos ekonomiką.

DT šakos pagrindinis uždavinys – nustatyti tokias D jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų socialinį db-jų ir dd-vių bendradarbiavimą, db-jų D ir gyvenimo sąlygas.

DT – teisės šaka, kuri reguliuoja siaurai suprantamus vis-nius D s-kius ir glaudžiai su jais susijusius kitus vis-nius s-kius. Teisė domina ne s-kis su procese dalyvaujančiu objektu, o s-kis su kitais žmonėmis, dalyvaujančiais procese.

DT yra teisės šaka, reguliuojanti vis-nius D ir tarnybos s-kius bei glaudžiai su jais susijusius, aptarnaujančius ir sudarančius jiems sąlygas normaliai funkcionuoti.

DT atribojimas nuo kitų teisės šakų:

Nuo civilinės teisės: yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimas; daugeliui DT institutų nebūdingi tokie civilinio teisinio reguliavimo metodai kaip šalių laisvė; autonomija ir pan.(vadovėl).

I.Nekrošius skiria dar du bruožus:

– D s-kių objektas apibrėžiamas rūšiniais požymiais, ne individualiais (tarp kontrahentų susitariama, kad bus atliekamas tam tikros specialybės darbas);

– darbas, atliekamas D teisinių s-kių forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina.

Nuo adm-nės teisės: kitoks pavaldumas D organizatoriui, tai nėra v-ės valdžios pasireiškimo būdas, bet kooperuoto D rezultatas

Adm-nės teisės veikimo sferoje susiklosto horizontalūs ir vertikalūs s-kiai. Pareigūnas-pilietis – valdingi s-kiai(vertikalūs/išoriniai). Vidiniai s-kiai, susiklostantys atitinkamoj v-ės įstaigoje tarp viršininko ir pareigūno – horizontalūs. Horizontalūs ir vertikalūs s-kiai nelygiaverčiai: vertikaliuose s-kiuose iki jur. fakto atsiradimo pavaldumo nėra.

Bet kurioj Dvietėj bet kuris viršininkas turi teisę duoti privalomus nurodymus. Ir tai iš esmės yra ne valdingi įgalinimai, o kooperuoto D organizavimo elementas.Todėl adm-niai horizontalūs s-kiai patenka į DT veikimo sferą: 1) db-jas pavaldus D organizavimo vadovui; 2) darbas užmokamas; 3) darbas apibrėžtas rūšiniais požymiais. Viešojo adm-vimo D s-kių DT normos nereglamentuoja, o viešųjų paslaugų sfera – DT reguliavimo dalykas. Viešųjų paslaugų aukštesnio už vidutinį lygį db-jams taikomos viešojo adm-vimo normos. Ypatingus įgaliojimus turinčių tarn-jų žemesniajai grandžiai taikomos DT normos.

2. DT OBJEKTAS.

Tai vis-niai D s-kiai, kai D jėgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turėtojo asmenybę.

DT objekto (dalyko) skiriamieji bruožai

1. S-kiai, kuriuos reguliuoja DT, dalykas turi būti apibrėžiamas kaip D f-ja. DT objektas apibrėžiamas rūšiniais, o ne indiv.požymiais (Ranga – CT dalykas);

2. Jei D procesas organizuojamas kaip D teisinis s-kis, tai.D atlikėjas tame procese nėra savar., o DT turi ir privalo organizuoti dd-vys ir turi teisinę atsa-komybę. Pavaldumas darbe – būtinas DT elementas.

3. Jei darbas atliekamas D s-kių teisine forma, tai jis yra atlyginamas.

D s-kių požymiai:

1) tiesiogiai realizuojami žmogaus gebėjimai;

2) vis-nis pobūdis (galutinis D rezultatas nėra lemiamas);

3) DS: dd-vys nustato D pobūdį ir tvarką ir db-jai dirbdami privalo jos laikytis;

4) D s-kio šalys yra pavaldžios viena kitai:

5) D atlygintinumas.

Pagrindinis DT reguliavimo dalykas – vis-niai D s-kiai. DT taip pat reguliuoja glaudžiai su D s-kiais susijusius s-kius, kurie nėra D s-kiai. Jie pagal ryšio su D s-kiais pobūdį skirstomi į 1)s-kiai, kurie yra prielaida D s-kiams atsirasti (s-kius dėl gyventojų įdarbinimo);

2)apsauginiai vis-niai s-kiai, t.y. kurie sudaro sąlygas tinkamai D s-kiui realizuoti (s-kius, susijusius su teisine vis-nių D s-kių subjektų tarpusavio atsakomybe už savo teisių ir pareigų pažeidimą esant D
s-kiams: – s-kiai dėl drausminės db-jų atsakomybės;-s-kiai dėl materialiosios D s-kių subjektų tarpusavio atsak-bės). Jie yra 2 rūšių:

– kolektyviniai;

– individualūs;

3) s-kiai, atsirandantys ryðium su ginčų, kylančių tarp DT reguliuojamų vis-nių s-kių subjektų, nagrinėjimu (s-kius, atsirand. dėl D saugos, taip pat įst. laikymosi priežiūros ir kontrolės, tarp v-ės ar vis-nių institucijų, prižiūrinčių D saugą, ir db-jų, dd-vių, jų asociacijų):

– kolektyviniai;

– individualūs.

3. D S-KIŲ TEISINIO REGULIAVIMO METODAS.

Teisinio reguliavimo metodas – visuma teisinių priemonių ir būdų, kuriais pasiekiama teisinio reguliavimo tikslų.

Teisinio reguliavimo metodai:

1) civilinis teisinis (remiasi s-kių dalyvių lygybe, savarankiškumu ir s-kių dispozityviškumu);

2) adm-nis teisinis (remiasi subj. pavaldumu 1 kitam).

DTje taikomi ir civilinio ir adm-nio metodo būdai ir priemonės. D s-kių subjektai prieš sueidami į s-kį yra lygiateisiai ir autonomiški. Po sutarties sudarymo šalių lygybė transformuojasi – db-jas patenka dd-vio valdžion – atsiranda adm-nio-teisinio reguliavimo elementai, tačiau tam tikros sąlygos, numatytos sutartyje, neturi būti pažeistos.Tai rodo, kad DT metodas turi ir vieðosios, ir privatinės teisės metodų bruožų.

Skiriamasis DT teisinio reguliavimo bruožas – greta individualios sutarties, greta v-ės, kuri kuria D įst.s, atsiranda trečias elementas – kol.s derybos ir kol.s sutartys, kurios vaidina ypatingą vaidmenį D teisinių s-kių reguliavime.

4. DT, D ĮST. IR DT MOKSLO SISTEMA.

DT mokslo sistemŕ sudaro idėjos ir požiūris į D teisę.

Teisės sistema suprantama kaip objektyviai esanti vidinės teisės sandara, teisės padalijimas į pavienes dalis – šakas ir institutus. Teisės sistema neretai tapatinama su teisės struktūra.

KaDT normos sudarytų tam tikrą būtiną teisės normų sistemą, reikia, kad:

– teisės normos neprieštarautų vienos kitoms;

– nebūtų teisės spragų;

– v-ėje galiojanti teisė turi būti suprantama , patogi teisės vartotojams.

Teisės šakos sistema – tos šakos teisės normų tam tikras padalinimas į struktūrines dalis.

Teisės šakos klasifikavimo pagrindas – reguliavimo dalykas, kaip vienintelis objektyvus dalykas.

Skiriamos trys teisės normų grupės:

1) normos, kurios nereguliuoja konkretaus vis-niu s-kio, o yra susijusios su visu tos teisės šakos reguliavimo objektu; tai tarsi kitų teisės normų hipotezė; šių normų pagrindu konkrečių teisių ir pareigų neatsiranda (sudaro bendrąją DT dalį);

2) normos, reguliuojančios konkretų vis-nį s-kį ar jo dalį, t.y. reguliuoja individualius D s-kius; jų pagrindu įvykus tam tikriems juridiniams faktams atsiranda konkrečių teisių ir pareigų. Jos pagal reguliavimo dalyką skirstomos į institutus, o šie į poinstitučius (ypatingoji DT dalis);

3) normos, reguliuojančios kol. D s-kius.Šios normos nustato konkrečias teises ir pareigas kol. s-kių dalyviams, o taip pat numato taisykles kaip turi būti vedamos kol.s derybos ir priimami susitarimai, kurie sąlygoja individualių subjektų teises ir pareigas. Todėl tai yra tarsi tarpinė grandis tarp bendrosios paskirties normų ir normų, reglam-nčių individualius s-kius.

Tai ir sudaro DT sistemos ypatumą, nes kitų teisės šakų sistema susideda iš 2 dalių: bendrosios ir ypatingosios, o DT yra trečioji specifinė dalis – normos, regul. kol. sutartinius s-kius.

Teisės sistema susideda iš teisės normų, šios normos turi funkcionuoti taip, kad pasiektų tam tikrą tikslą – reguliuoti vis-nius s-kius.

DT institutas – teisės normos, reguliuojančios tam tikrą DT s-kių dalį.(įdarbinimo inst., D ir poilsio laiko inst.).

Teisės normos objektyvizuojamos teisės aktuose. Jie tam tikru būdu sistematizuojami:

1- inkorporacija – sudaromi tam tikri įst. rinkiniai, sudadant į juos galiojančius teisės aktus, visiškai jų nekeičiant arba išmetant ie pakeičiant pasenusias dalis. Inkorporacija gali būti legalinė- aprobuota v-ės institucijų, ja gali vadovautis teismai; paprastoji –aprobuota atskirų institucijų ir nėra teisės šaltinis.

2- kodifikacija visos ar pagr. teisės šakos teisės normos išdėstomos viename teisės akte-kodekse.Tai geriausia sistemanizavimo forma: paaiškėja teisės spragos, dubliavimasis, patogu naudotis.

LR DT normų sistematizacija susijusi su DT reforma. Nuo 1990 m. taip ir nebuvo nuspręsta, kuria kryptimi reformuoti LR DT: 1) ar kurti naują D įst. kodeksą; 2) ar priimti vis naujus įst.s dėl iškylančių naujų aktualiausių klausimų sureguliavimo. Pasirinktas antrasis kelias turi savo trūkumų – priimant naujus įst.s, nesuspėta keisti senojo DĮK normų. Dabar neaišku, ar tam tikras kodekso str. galioja, ar ne. Per šį laikotarpį buvo sudarytos dvi D grupės naujo DĮK rengimui. Pirmasis projektas nebuvo priimtas, antrasis projektas (1996m.) apsvarstytas, gautos TDO išvados, pakoreguotas ir pateiktas SADM. Iki šiol nepriimtas. “Problema: dd-vių ir db-jų – dviejų socialinių grupių permanentinis konfliktas (reikėtų derybų) ir politinės valios trūkumas.” /I. Nekrošius/.

DT mokslo sistema yra platesnė, nes apima ir DT reguliuojamus teisinius s-kiu, teisines pažiūras ir teorijas, susijusias su DT, jos istoriją, užs DT ir pan.

5. DT PRINCIPŲ SĄVOKA, JŲ REIKŠMĖ.

Teisės principas – vadovaujantis pradas,
išreiškiantis esminius vis-nių s-kių bruožus, jų raidos tendencijas ir bendro teisinio reguliavimo turinį bei tikslus; tai tam tikri vadovaujantys pradmenys, išreiškiantys teisės reguliuojamų vis-nių s-kių esminius bruožus, jų vystymosi tendencijas, tų vis-nių s-kių teisinio reguliavimo tikslus ir pagrindines kryptis ir įtvirtinti teisėje. Jie ne visada atitinka tam tikrą teisės normą bet gali išplaukti iš jų bendrosios prasmės.

principai gali reikštis tokiais būdais:

1) teisinės sąmonės;

2) teisės normų;

3) teisinių s-kių.

Pagal taikymo apimtį:

1) bendrieji principai, būdingi visai teisei:

a) išreiškiantys žmogaus požiūrį į teisę:

kiekvienas asmuo ir visa vis-e, paklusdama įstatymams, gali to paties reikalauti iš valdžios;

įst. atgal negalioja;

asmuo, kuris laikosi įst., nepažeidžia kitų asmenų interesų;

b) išreiškiantys požiūrį į žmogų:

žmogus yra tikslas, o ne priemone;

visi žmonės laisvi ir turi lygias teises;

nekaltumo prezumpcija;

draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis;

c) susiję su teisingumo vykdymu:

niekas negali būti teisėjas savo byloje;

įst. nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės;

kiekviena abejonė – kaltinamojo naudai;

atsakomybė esant kaltei;

2) tarpðakiniai principai, būdingi kelioms teisės šakoms;

3) ðakiniai, būdingi D teisei; pagal jų taikymo sferą:

a) pasauliniai ir regioniniai; Europos Tarybos socialinė chartija:

teisė į darbą;

teisė į laisvą D pasirinkimą;

teisė į teisingas ir tinkamas D sąlygas;

teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą;

teisė jungtis į asociacijas;

galimybė sudaryti kolektyvines sutartis ir kol. susitarimus;

teisinė vaikų ir paauglių apsauga;

dirbančių moterų teisių apsauga;

teisė į profesinį orientavimą;

apsauga nuo neD;

b) nacionaliniai pagal LR DSĮ 2 str.:

DS šalių lygybė;

papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupėms nustatymas;

draudimas vienašališkai keisti sutartas sąlygas;

db-jo teisė nutraukti D sutartį;

galimybė dd-viui nutraukti tik įst. numatytais pagrindais;

db-jų lygiateisiškumas nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis db-jų savybėmis.

Vienas iš specifinių DT principų – vieningumo ir diferenciacijos principas. Koks yra s-kis tarp teisės šakos bendrųjų normų ir normų-išimčių. Specifinių normų diferenciacija čia didesnė nei kitose teisės šakose. Tai lemia tam tikri faktoriai:

1.objektyvūs – aplinkybės, susijusios su tam tikromis, realiai egzistuojančiomis gamybos, D proceso sąlygomis, į kurias įst. turi atsižvelgti.

2.subjektyvūs:

1) individualūs – susiję su db-jo psichofiziologinėmis savybėmis (nepilnamečiai, moterys, invalidai).

2) socialiniai – v-inės valdžios politika ir strategija, įvairių dirbančiųjų sluoksnių organizuotumo lygis ir jų svoris vis-ėje.

Teisės principų reikšmė:

1) nesureguliuotiems s-kiams taikomi įst. išvardinti principai (tiesioginis taikymas);

2) teisės kūrimui;

3) taikant ir aiškinant teisės normas.

6. DT ÐALTINIŲ SĄVOKA, PAGRINDINĖS JŲ YPATYBĖS. TARPTAUTINIAI TEISĖS AKTAI IR JŲ REIKŠMĖ DTJE.

Teisės šaltiniai – tai tam tikrų normų objektyvizavimo, raiškos būdas; teisės normos išraiškos priemonė, būdas. DT pagrindiniai šaltiniai – norminiai aktai. Pagal galiojimo erdvę norminiai aktai: 1.tarptautiniai. Tai tam tikrų regioninių org-jų (ES); ar specializuotų pasaulinių org-jų (JTO, TDO) priimti norminiai aktai. Jų reikšmė –vieni jų uždeda tam tikras prievoles v-ei, jos gyventojams kaip pasaulio bendrijos nariams (TDO nėra prievartinio mechanizmo, bet yra moralinė pareiga ir atsakomybė. V-ės narės kasmet turi pateikti ataskaitą kaip laikomasi TDO nuostatų); net ir neratifikavus konvencijos, v-ė, būdama TDO nare turi atsižvelgti į šios konvencijos

2. nacionaliniai; pagal teisinę galią LR: a) įst.: konstitucija, kodifikuoti įst. (DĮK); – kiti įst.; b) poįstatyminiai aktai: Seimo nutarimai; Vyriausybės nutarimai; ministerijų, žinybų, savivaldybės organų leidžiami aktai. c)lokalūs teisės aktai d)specialus šaltinis – teismų praktika, t.y. Aukščiausiojo T Senato apibendrinimai: kolegijų ar Aukščiausiojo T plenarinės sesijos pasiūlytos ir kasacine tvarka priimtos nutartys; aprobuotos apibendrinamosios teismų praktikos nagrinėjant konkrečias bylas apžvalgos. Nors LR Konstitucija nenumato legalinio teisės išaiškinimo galimybės, nenumato organo , galinčio išaiškinti normas ir Lietuvoje teisminis precedentas niekada nebuvo pripažįstamas teisės šaltiniu,tam tikru specifiniu šaltiniu gali būti laikomi AT Senato išaiškinimai- tai lyg ir legalinis įst. aiškinimas. Nes Pagal LR Teismų įst. žemesnieji teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo atsižvelgti į AT Senato duotus teisės normų išaiškinimus, aprobuojant nuosprendžius, sprendimus analogiškose bylose. Nors Teismų įst. nesako , kad išaiškinimas yra privalomas. Tačiau legalinio įst. aiškinimo negalima suprasti kaip naujos normos kūrimo.

Papročiai kaip teisės šaltiniai DTje nėra reikšmingi.

DT šaltinių ypatybės: svarbiausios – 1.DT aktų vieningumas ir diferenciacija 2.lokalieji norminiai aktai ( išskirtinė jų priėmimo tvarka; vadovaujamasi derybų principu; )

7.
POĮSTATYMINIAI AKTAI KAIP DT ŠALTINIS. LOKALINĖS DT NORMOS.

Poįstatyminiai aktai konkretizuoja įst.s, nustato jų taikymo taisykles ir pagal juos leidžiančius subjektus skirstomi į:

– Seimo nutarimai(jais dažnai yra patvirtinami įvairūs statutai, kuriuose yra DT normų);

– Vyriausybės nutarimai;

– ministerijų, žinybų, saviv. organų leidžiami aktai.

Lokalieji norminiai aktai – tai teisės aktai, kurie galioja ne visoje v-ės teritorijoje, o tam tikroje įmonėje, įstaigoje, org-joje. Tai tam tikros Dvietės priimami aktai: dd-vių leidžiami vietiniai norminiai aktai ir kiti aktai. Tačiau dažniausiai lokalios teisės normos yra įtraukiamos į kolektyvines DS.

Nustatyti tokie šių aktų reikalavimai:

– neturi prieštarauti draudžiamosioms norminio DT akto nuostatoms;

– neturi bloginti db-jų padėties;

– turi būti leidžiami tam įgaliotų organų ir laikantis tam tikros tvarkos;

Lokaliaisiais norminiais aktais D s-kiai reglamentuojami diferencijuojant, bet nepažeidžiant bendrųjų reikalavimų; diferenciacijos pagrindai yra objektyvūs (įvertinamos D sąlygos) ir subjektyvūs (atsižvelgiama į db-jų psichofiziologines savybes). šių aktų priėmimo tvarka yra išskirtinė, nes vadovaujamasi derybų principu; ypatumas taip pat yra ir tai, kad daug teisių lokalių teisės aktų priėmime suteikta db-jų profesinėms sąjungoms.

8. DT NORMINIŲ AKTŲ VEIKIMAS LAIKE, ERDVĖJE IR SUBJEKTŲ ATŽVILGIU.

Galiojimas laike: du momentai: tam tikro akto galiojimo pradžia ir pabaiga.

Įsigalioja: Bendras principas – LR įst. įsigalioja oficialiai paskelbti . Oficialus paskelbimas – „V-ės žiniose“, oficiali paskelbimo data – „V-ės žinių“ numerio data. Pagal bendrąją taisyklę, įst. galiojimas atgal netaikomas LR įst. įsigalioja po to, kai juos pasirašo Prezidentas ir „V-ės žiniose“ oficialiai paskelbia, jeigu pačiuose įst.ose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. 2.Seimo priimti teisės aktai, išskyrus įst.s; Vyriausybės nutarimai; L banko, ministerijų, departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei kitų v-ės valdymo institucijų teisės aktai; aukštesniųjų adm-nių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

Normos galiojimo pabaigos pagrindiniai būdai:

1) pačiame akte numatyto termino suėjimas;

2) panaikinimas jį priėmusio ar pastarosios įgaliotos institucijos;

3) norminis aktas formaliai nepanaikinamas, bet išleidžiamas naujas norminis aktas, kuris smarkiai jam prieštarauja -normų kolizija sprendžiama paskesnio norminio akto naudai.

Pagal galiojimą erdvėje (teritorijoje):

1) galiojantys visoje v-ės teritorijoje;

2) galiojantys ne visoje teritorijoje (lokalūs teisės aktai).

Pagal galiojimą subjektams:

1) bendrieji norminiai aktai, nustatantys visų dd-vių ir db-jų teises ir pareigas;

2) norminiai aktai, nustatantys tik tam tikrų kategorijų dd-vių ir db-jų teises ir pareigas.

9. DT VIENYBĖ IR DIFERENCIACIJA. BENDROSIOS IR SPECIALIOSIOS DT NORMOS.

Teisinis DT vienybės pagrindas LR Konstitucija, DĮK, DS įst.. DT vienybė pasireiškia tuo, kad visi D įst. grindžiami bendrais konstituciniais D organizavimo principais, visi db-jai turi vienodas teises ir pareigas

Vienybė – tai visai v-ei bendri principai, reikalavimai, garantuojantys D saugą, db-jų gyvybę ir pan. Tačiau D s-kiai yra specifiniai, nes įvairios gamybos sritys labai skiriasi ir db-jai yra skirtingi. Todėl D s-kiai reglamentuojami diferencijuojant, bet nepažeidžiant bendrųjų reikalavimų; diferenciacijos pagrindai yra objektyvūs (įvertinamos D sąlygos) ir subjektyvūs (yra individualūs ir socialiniai, t.y. atsižvelgiama į db-jų psichofiziologines savybes ir v-inės valdžios politika ir strategija, įvairių dirbančiųjų organizuotumo lygis). Bendrieji norminiai aktai išreiškia DT vienovę, o specialieji – diferenciaciją.

Bendrosios teisės normos išreiškia DT vienybę, o specialiosios – diferenciaciją. Specialiosios DT normos yra taikomos tik kai kurių kategorijų db-jams, t.y. jos numato išimtis iš bendrųjų taisyklių. Kai yra bendrosios ir specialiosios DT normos koalizija yra taikoma specialioji DT norma

10. KOLIZIJŲ TARP L IR UŽSIENIO V-IŲ D ĮST. SPRENDIMAS DTJE.

LR įst.ose specifinių nuostatų šiais klausimais nėra. LR DT normos yra taikomos L teritorijos ūkio subjektams ir už L teritorijos esantiems subjektams, tačiau priklausantiems L jurisdikcijai (norminiai aktai galiojantys LR teritorijoje; yra privalomi ir tiems užsienio subjektams, kurie veikia v-ės teritorijoje) – tokios nuostatos įtvirtintos LR ˇmonių saugos įst. ir LR DS įst.. Vienintelis LR galiojantis aktas, kuris leidžia pasirinkti D teisiniuose s-kiuose taikytiną teisę – L ir Lenkijos dvišalė teisinės pagalbos sutartis civilinėse, šeimos, D ir baudžiamosiose bylose.

Europos mastu šiuos klausimus reguliuoja 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, įtvirtindama nuostatą, kad taikytinos teisės pasirinkimas yra šalių valioje. Tačiau ši pasirinkimo teisė nėra neribota – individualiai D sutarčiai taikytinos teisės pasirinkimas neturi atimti iš db-jo jam imperatyvių teisės normų teikiamos apsaugos galimybės.
teisės normos, nustatomos pagal teisę tos v-ės , kurios teisė būtų taikoma jei šalys nesitartų dėl taikytinos teisės. Pagal Romos konvenciją imperatyvios normos taikomos: maksimaliai D savaitės ir D dienos trukmei, darbui švenčių dienomis ir naktį, minimaliam D užmokesčiui ir užmokesčiui už viršvalandžius, sveikatos, D apsaugos ir higienos reikalavimus, diskriminacijos draudimus, specialią apsaugą turinčioms grupėms – jaunimui, nėščioms ir kt.

11. ĮST. IR TEISĖS ANALOGIJOS TAIKYMAS DTJE.

Iðskirtinis ðaltinis – teismų praktika, t.y. Aukščiausiojo T Senato apibendrinimai:

1) kolegijų ar AT plenarinės sesijos pasiūlytos ir kasacine tvarka priimtos nutartys;

2) aprobuotos apibendrinamosios teismų praktikos nagrinėjant konkrečias bylas apžvalgos.

I.Nekrošius:AT Senato išaiškinimai- tai lyg ir legalinis įst. aiškinimas, kai teisės normą aiškina tam įgaliotas organas ar pareigūnas.

Mūsų Konstitucija nenumato legalinio teisės išaiškinimo galimybės, nenumato organo, galinčio išaiškinti normas (senoj K buvo). Logiška būtų manyti, kad įst.s turėtų aiškinti Seimas, Vyr. nutarimus – Vir t.t.

Legalinio įst. aiškinimo negalima suprasti kaip naujos normos kūrimo. Senatas turi teisę išaiškinti normos turinį, kad visi teismai vienodai tą normą suprastų. T remsis ne išaiškinimu, o norma , suprasta taip kaip išaiškino Senatas. Senatas negali sukurti naujos normos, bet nurodo būdą kaip spręsti atitinkamą ginčą.

Pagal LR Teismų įst. žemesnieji teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo atsižvelgti į AT Senato duotus teisės normų išaiškinimus, aprobuojant nuosprendžius, sprendimus analogiškose bylose. Tačiau Teismų įst. nesako , kad išaiškinimas yra privalomas. Pas mus teisminis precedentas niekada nebuvo pripažįstamas teisės šaltiniu.

Įst.:

– konstitucija, konstituciniai įst.;

– kiti įst.;

Ypač reikšminga LR Konstitucija, kadangi joje įtvirtinti pagrindiniai DT principai ir ji yra juridinis kitų D įst. pagrindas. Iš kitų įst. svarbus DĮK. Tačiau dabar nors dauguma šio kodekso normų nėra panaikintos, yra priimta daug kitų įst., reguliuojančių klausimus, kuriuos reguliavo DĮK

LR įst. įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „V-ės žiniose“ oficialiai paskelbia Prezidentas, jeigu pačiuose įst.ose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.

Norminiai aktai galioja LR teritorijoje; jie yra privalomi ir tiems užsienio subjektams, kurie veikia v-ės teritorijoje. Pagal galiojimą erdvėje:

1) galiojantys visoje v-ės teritorijoje;

2) galiojantys ne visoje teritorijoje.

Galiojimas laike; du momentai: tam tikro akto galiojimo pradžia ir pabaiga; normos galiojimo pabaigos pagrindiniai būdai:

1) pačiame akte numatyto termino suėjimas;

2) panaikinimas jį priėmusio ar pastarosios įgaliotos institucijos;

3) norminis aktas formaliai nepanaikinamas, bet išleidžiamas naujas norminis aktas, kuris smarkiai jam prieštarauja – normų kolizija sprendžiama paskesnio norminio akto naudai.

Pagal galiojimą subjektams:

1) bendrieji norminiai aktai, nustatantys visų dd-vių ir db-jų teises ir pareigas;

2) norminiai aktai, nustatantys tik tam tikrų kategorijų dd-vių ir db-jų teises ir pareigas.

DT vieningumas ir diferenciacija. Vienovė – tai visai v-ei bendri principai, reikalavimai, garantuojantys D saugą, db-jų gyvybę ir pan. Tačiau D s-kiai yra specifiniai, nes įvairios gamybos sritys labai skiriasi. Todėl D s-kiai reglamentuojami diferencijuojant, bet nepažeidžiant bendrųjų reikalavimų; diferenciacijos pagrindai yra objektyvūs (įvertinamos D sąlygos) ir subjektyvūs (atsižvelgiama į db-jų psichofiziologines savybes). Bendrieji norminiai aktai išreiškia DT vienovę, o specialieji – diferenciaciją;

12. TDO KONVENCIJOS IR REKOMENDACIJOS.

Tarptautinė D Org-ja (TDO), įkurta 1919 m., tapo pirmąja specializuota JT įstaiga . Lietuva yra šios org-jos narė. Aukščiausiasis TDO organas yra asamblėjos – jos priima konvencijas ir rekomendacijas. Yra priimta apie 200 konvencijų ir šiek tiek daugiau rekomendacijų. Visos konvencijos yra privalomos jas ratifikavusioms org-jos narėms. Nėra pasaulyje v-ės ratifikavusios visas konvencijas. LR yra ratifikavusi 29 TDO konvencijas. Tačiau jeigu v-ė neratifikavo tam tikros konvencijos, tai dar nereiškia, kad būdama TDO nare, ji neprivalo į jas atsižvelgti. Konvencijos neratifikavimas rodo, kad teisiškai neįsipareigota, bet v-ė vis tiek turi atsižvelgti į konvencijoje nustatytus principus ir juos įgyvendinti. TDO nėra prievartinio mechanizmo, bet yra moralinė pareiga ir atsakomybė. V-ės narės kasmet turi pateikti ataskaitą kaip laikomasi TDO nuostatų.

Rekomendacijos (?) – tipo kažką rekomenduoja, kaip ir išeina formaliai neprivaloma.

13. FIZINIAI ASMENYS KAIP D TEISINIŲ S-KIŲ SUBJEKTAI.

Pagrindiniai subjektai du: db-jas ir dd-vys.

Db-jo teisinis statusas.

1) teisnumas ir veiksnumas – atsiranda nuo įst. nustatyto amžiaus (žr. žemiau) ir vienu metu;

2) subjektinės teisės ir pareigos – D teisių ir pareigų negalima įgyvendinti per atstovą, nebent dd-vys sutiktų kitaip;

3) teisių ir pareigų garantijos;

4) atsakomybė.

Db-jui keliami reikalavimai, kad jis galėtų būti DT s-kių subjektu (tai yra asmuo pagal savo psichofiziologines savybes turi galėti atlikti darbą):

1) amžius

2) psichinė būklė.

1 – Amžius. V-ė turi reglamentuoti min amžių,
kada asmuo gali pradėti dirbti nesavarankišką darbą, t. y. dalyvauti kooperuotame D procese. V-ė turi nustatyti ribą, kada asmuo nekenkdamas ne tik savo, bet ir vis-ės interesams gali dalyvauti kooperuotame D procese.

Nuo 16 metų (bendrasis); ribotas – nuo 14 metų; išimtinis /žemiausia riba/ – nuo 13 metų; o dirbti tam tikrus darbus – nuo 18 metų;

Tarptautinėje konvencijoje dėl vaikų ir jaunimo D apribojimo nėra nustatyta konkreti žemiausia D amžiaus riba.V-ės turi nustatyti tokią minimalią ribą, kokia pagal tos v-ės įst.s nustatyta baigti privalomą mokymą (pas mus 16 metų).

DSĮ 4 str.

“DS šalimi – db-ju gali būti nuolatinis L gyventojas, sulaukęs 16 metų.

Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas LR žmonių saugos darbe įst. nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui.

Užsienio v-ių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta tvarka laikinai atvykę į L Respubliką įsidarbinti, turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įst.s. Jų įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir LR Vyriausybė.”

ˇmogaus saugos darbe įst. pakartota ta pati norma, bet dar numatyta, kad į specialiuose sąrašuose numatytus darbus gali būti priimti ir jaunesnio amžiaus piliečiai. Čia minimali riba išvis nenustatyta.

96 09 11 Vyriausybė nutarimu numatė minimalią ribą-13 metų, nors Vyriausybė neturėjo teisės keisti DS įst. 4 str.

2 – Psichinė būklė. Į darbą gali būti priimtas asmuo, kuris nustatyta tvarka pripažintas neveiksnus, reikalingas globos, bet išsaugojęs tam tikrus sugebėjimus dirbti. Globa skiriama ne asmens darbiniam veiksnumui ir teisnumui tvarkyti, o tam, kad apsaugoti neveiksnaus asmens turtinius ir asmeninius interesus. Neveiksnūs asmenys tam tikrą darbingumą išsaugoja. Psichinės ligos negalima painioti su teisinio veiksnumo, teisnumo sąvoka. Asmuo, kuris yra visiškai neveiksnus, negali atsakyti už savo veiksmus ir jų vykdyti, negali būti DT subjektu. Neveiksnus skiriasi nuo psichine liga sergančio.

Reikia skirti psichinę negalią, psichinę ligą nuo teisinių dalykų – nuo asmens veiksnumo ar neveiksnumo CT prasme. Negalima nesutikti, kad asmuo sergantis psichine liga gali būti D teisinių s-kių subjektu. Tačiau neveiksnus asmuo – kuris negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti – negali būti DT s-kių subjektu.

– gali būti ribojamas teisės normose numatytais atvejais bei teismine tvarka įst. numatytais atvejais;

Db-jų darbinį teisinį subjektyviškumą gali įgyti asmuo tik sulaukęs atitinkamo amžiaus ir turintis bendrą civilinį teisnumą (išskyrus asmenis, pripažintus neveiksniais).

Problema: ar visų piliečių darbinis teisnumas yra lygus, ar jis gali būti apribotas, jei taip – tai kokia tvarka.

Vadovaujantis piliečių lygumo prieš įst. principu – teisnumo atžvilgiu piliečiai lygūs. Draudimas priimant į darbą(giminaičių buvimas atitinkamose pareigose ir pan.) tai ne teisnumo apribojimas, o kitas teisinis reiškinys – tai reikalavimai, kad tam, kad atsirastų tam tikros teisės ir pareigos reikalingas atit. juridinis faktas.

Tik T gali apriboti darbinį teisnumą ir tik nust terminui.

Iðvada: Db-jo darbinį teisinį subjektiškumą gali įgyti asmuo, sulaukęs nustatyto amžiaus ir turintis bendrą civilinį veiksnumą.

Teisinis statusas – tai faktinė subjekto būklė, priklausanti nuo tam tikrų aplinkybių:

1) bendrasis teisinis statusas – taikomas visiems asmenims, dirbantiems pagal D sutartį;

2) specialusis teisinis statusas;

3)individualus teisinis statusas – tai konkretaus db-jo faktinė teisinė būklė.

Dd-vio teisnis statusas.

DSĮ 5 str.2 d.:

“Kai DS sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo.”

I. Nekroðius:

DSĮ 5 str. Riboja fizinių asmenų galimybę būti dd-viu. ši nuostata DSĮ liko dėl Pagrindinio Laikinojo Įst., kuriame buvo str. dėl išnaudojimo. Priėmus naują Konstituciją – ši nuostata nepakeista. Dabar reikėtų laikyti, kad fizinis asmuo dd-viu gali būti, jei jis turi visišką bendrą civilinį teisnumą ir veiksnumą. (Kai DS sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, dd-vys yra fizinis asmuo).

Dd-vio požymiai:

1) galimybė priimti į darbą;

2) galimybė paskirstyti db-jus ir nutraukti D sutartį, taip pat organizuoti darbą ir jį valdyti;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4652 žodžiai iš 9288 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.