Darbo teisė1
5 (100%) 1 vote

Darbo teisė1

1121314151

Darbo teisė – visuomeninė teisės šaka, reguliuojanti visuomeninius darbo ir tarnybos santykius bei glaudžiai su jais susijusius visuomeninius santykius, aptarnaujančius darbo santykius ir sudarančius sąlygas jiems normaliai funkcionuoti.

Darbo teisės sistemos sandara:

Bendroji dalis (nustatomi fundamentalūs principai, numatoma kokiomis sąlygomis taikoma specialioji norma);

Specialioji dalis (principai realizuojami).

Darbo teisiniai santykiai – tai santykiai, kurie atsiranda darbo sutarties pagrindu ir kurių vienas subjektų – darbuotojas atlieka tam tikras funkcijas, laikydamasis nustatytų darbo normų, vadovaudamasis vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, o kitas subjektas – darbdavys suteikia jam darbą, sulygtą darbo sutartyje, užtikrindamas saugias darbo sąlygas ir darbo užmokestį.

Darbo santykių specifiniai požymiai:

Atsiranda darbo sutarties pagrindu;

Subjektai:

1) individualūs darbuotojai ir darbdaviai;

2) kolektyviniai subjektai:

atstovaujantys darbuotojams (profesinės sąjunga, darbuotojų kolektyvas)

atstovaujantys darbdaviams (asociacijos, susivienijimai)

3) mišrūs (taikinamoji komisija, arba trišaliu pagrindu iš darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovų sudaroma institucija, derinanti minėtų subjektų interesus).

Darbuotojas (privalo turėti teisnumą, veiksnumą, ir būti darbo teisinių santykių subjektu);

Darbdavys (pagal teisinę formą: fiziniai ir juridiniai asmenys; pagal organizacinę struktūrą: komerciniai (juridiniai asmenys); nekomerciniai ( visuomeninės organizacijos, valstybinės ir viešos įstaigos). Darbdavys turi turėti pakankamai lėšų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus ir mokėti darbo užmokestį. Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento. Darbdaviai įgyja teises ir pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus (administraciją).

Atlikdamas darbo funkcijas, darbuotojas turi paklusti ne tik įstatymams, bet ir nustatytai darbo tvarkai;

Darbo santykių visumą sudaro darbinė veikla.

Darbo teisės objektas – tai visuomeniniai darbo santykiai.

Požymiai:

Visuomeniškumas – darbas, kurį reglamentuoja DK, apibūdintas rūšiniais požymiais.

Kooperuotumės – darbas vyksta pagal tam tikrą tvarką, kurios reikia laikytis;

Atlygintinumas – už atliktą darbą yra mokama

Darbo teisėje taikomas reguliavimo metodas – mišrus: tiek dispozityvus (remiasi santykių dalyvių lygybe, savarankiškumu ir santykių dispozytiviškumu), tiek imperatyvus (remiasi teisinės apyvartos subjektų pavaldumu vienas kitam), pvz., sudarydami darbo sutartį visuomeninių santykių subjektai yra lygiateisiai, o darbuotojas įsitraukęs į darbą tampa pavaldus jo organizatoriaus valiai. Tai rodo, kad darbo teisės metodas turi ir viešosios, ir privatinės teisės bruožų.

Darbo teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai:

Darbo teisės ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti: 1) pagal DK ir kitus įstatymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus susitarimus, nors įstatymų ir nenustatytus, bet jiems neprieštaraujančius; 2) pagal teismų sprendimus; 3) pagal administracinius aktus, sukeliančius darbo teisines pasekmes; 4) dėl žalos padarymo; 5) dėl juridinių faktų.

Darbo teisės šaltiniai:

-Lietuvos Respublikos Konstitucija;

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys;

Darbo santykius reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės normos;

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;

Kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos (Jie neturi prieštarauti LRK, LRTS, LRDK ir kt darbo įstatymams); Kodekso komentare yra parašyta:

Išvestiniai šaltiniai:

Teismo precedentas ( LAT formuoja teismų praktiką).

Pagal galiojimą erdvėje:

Tarptautiniai t.a.; Nacionaliniai t.a., Europos Bendrijos t.a.

Darbo santykių teisinio reguliavimo principai

Asociacijų laisvė;

Laisvė pasirinkti darbą;

Valstybės pagalba asmenims, įgyvendinant teisę į darbą;

Darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis;

Saugių ir sveikatai nekenksmintų darbo sąlygų sudarymas;

Teisingas apmokėjimas už darbą;

Visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimas;

Darbo santykių stabilumas;

Darbo įstatymų bendrumas ir jų diferenciacija pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybes;

Kolektyvinių derybų laisvė siekiant suderinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus;

Kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už įsipareigojimus.

Taip pat bendrieji teisės principai: teisingumo, protingumo, sąžiningumo.

Kodekse vartojami žodžiai ir žodžių junginiai turi būti aiškinami pagal jų nendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialia – teisine, technine ar kitokia – prasme. Jeigu yra prieštaravimai tarp bendrinės ir specialiosios žodžio reikšmės, pirmenybė turi būti teikiama specialiai žodžio reikšmei.

Kolektyviniai darbo santykiai.

Darbo teisės santykių
kategorijos – 2:

1) Individualūs (pagrindas – darbo sutartis);

2) Kolektyviniai (pagrindas – kolektyvinė sutartis)..

1. Socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, tam tikrais darbo kodekso bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus (derybų ir susitarimų būdu).

Socialinės partnerystės šalimis – socialiniais partneriai – laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos. Trišalės partnerystės atveju – lygiais pagrindais šioje partnerystėje dalyvauja ir Vyriausybė bei savivaldybių institucijos. (LR trišalė taryba – vienodo skaičiaus lygiateisių narių: centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų,, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų.

Socialinė partnerystė įgyvendinama;

Sudarant trišales ir dvišales tarybas (komisijas, komitetus)

Naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis;

Vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo

Kai darbuotojai dalyvauja valdant įmonę.

Socialinės partnerystės sistemą sudaro:

Lietuvos Respublikos trišalė taryba;

Kitos dvišalės ir trišalės tarybos (komisijos, komitetai), sudaromos įstatymų ar kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka.

Kolektyvinė sutartis

Kolektyvinių sutarčių rūšys:

1) kolektyvinė sutartis valstybės lygiu (nacionalinė);

2) šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu sudaryta kolektyvinė sutartis;

3) įmonės (įstaigos, organizacijos) ar struktūrinio padalinio lygiu sudaryta įmonės kolektyvinė sutartis.

Nacionalinė, šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos ir galioja iki jose nurodytos dienos ar naujos kolektyvinės sutarties sudarymo (t.y. gali būti nutraukiamos jose nustatytais atvejais ir tvarka). Jų vykdymą kontroliuoja sutarties šalys arba jų tam įgalioti atstovai, taip pat darbo įstatymų laikymosi kontrolės institucijos. Kontroliuodamos šalys pateikia viena kitai informaciją apie kolektyvinės sutarties vykdymą. Pateikti informaciją turi ir valdžios ir ar savivaldybės institucijos, dalyvavusios derybose. Ginčai sprendžiami DK nustatyta kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimo tvarka (žr. darbo ginčai).

Kolektyvinio teisinio reguliavimo teisė priklauso darbuotojų ir darbdavių atstovams. Abi šalys gali inicijuoti kolektyvines derybas, jas organizuoti ir vesti, nustatyti kolektyvinės sutarties turinį, derybų šalys yra lygios ir lygiateisės.

Kolektyvinio reguliavimo teisės elementai:

1)Teisė dalyvauti kolektyvinėse derybose ir jas vesti (DK 40 str. d.); SVARBIAUSIA, nes galima nagrinėti kaip subjektinę teisę ir kitų dviejų teisių įgyvendinimo pagrindą)

2) Teisė rengti ir tvirtinti kolektyvines sutartis (DK 50 ir 59 str.);

3)Teisė savarankiškai nustatyti kolektyvinių sutarčių turinį (DK 50 ir 61 str.).

Kiekvieno lygmens kolektyvinė sutartis yra norminis teisės aktas, jei joje yra visuomeninių santykių, sudarančių darbo teisės reguliavimo dalyką, principai ir norminės nuostatos.

Atitinkamo lygmens kolektyvinė sutartis sudaroma neviršijant jos šalių kompetencijos ir negali numatyti nuostatų, kurios viršytų šalims suteiktas galias. Šis reikalavimas ypač svarbus darbdavių atstovams, kadangi jie prisiima įsipareigojimą užtikrinti kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sąlygas, jas įgyvendinti.

Kolektyvinių darbo santykių subjektai ir jų atstovai savo interesus derina ir ginčus sprendžia derybų būdu. Pageidaujanti derėtis šalis privalo prisistatyti kitai derybų šaliai (raštu pateikti aiškiai suformuluotus reikalavimus arba pasiūlymus, pasiūlyti derybų pradžią, vietą, kur galima būtų derėtis, komisijos sudėtį).

Šalys susitaria dėl derybų pradžios ir tvarkos, jei nesusitaria dėl pradžios, derybos turi būti sušaukiamos per dvi savaites po to, kai antroji šalis gavo prisistatymą deryboms. Kitai šaliai suteikiama galimybė susitarti, pvz., šalis, gavusi pasiūlymą derėtis, turėtų pateikti savo priešpriešinius pasiūlymus dėl komisijos sudėties, patikslinti vietą ir laiką ir pan.

Kolektyvinės derybos gali būti veiksmingos tik kai abi derybų šalys elgiasi sąžiningai. Tai galima pasiekti tik savanoriškomis ir nuolatinėmis abiejų šalių pastangomis. Darbdaviai ir profesinės sąjungos turi derėtis sąžiningai ir siekti susitarimo, turi būti vengiama nepateisinamai delsti rengti derybas, vadovaujantis DK 40 str. numatytais principais :

1) laisvų kolektyvinių derybų;

2) savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus;

3) galiojančios teisės sistemos nepažeidžiamumo;

4) realaus įsipareigojimų vykdymo;

5) objektyvios informacijos suteikimo;

6) tarpusavio kontrolės ir atsakomybės;

7) šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams.

Kolektyvinės sutarties šalys ir jų atstovai turi teisę pareikalauti iš kitos šalies, pateikti informaciją visais su derybomis susijusiais klausimais. Ji turi būti pateikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareikalavimo dienos, jai šalys ar jų atstovai nesusitarė kitaip.

Jei šalys nėra nusprendusios kitaip, derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas
protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš derybų.

Kolektyvinis darbo ginčas

Kolektyvinis darbo ginčas yra įmonės profesinės sąjungos ir darbdavio teisę sudaryti kolektyvines sutartis turinčių subjektų nesutarimai, atsiradę dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį (interesų konfliktas), nepatenkinus šalių iškeltų ir DK nustatyta tvarka įteiktų reikalavimų.

Reikalavimus darbdaviui, kolektyvinių sutarčių subjektams turi teisę iškelti:

1) įmonės profesinė sąjunga arba profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, arba profesinių sąjungų organizacijos;

2) jeigu įmonėje nėra prof sąj ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, – darbo taryba.

Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti, motyvuoti, išdėstyti raštu ir įteikti darbdaviui ar kolektyvinės sutarties subjektui.

Darbo ginčas tik toks, kuris kyla tarp išvardytų subjektų dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį.

Reikalavimus gavęs subjektas privalo juos išnagrinėti ir per 7 dienas nuo gavimo dienos savo sprendimą raštu pranešti reikalavimus iškėlusiam ir pateikusiam subjektui. Jeigu sprendimas reikalavimus iškėlusio ir pateikusio subjekto nepatenkino, šalys gali pasitelkti tarpininko paslaugas arba perduoti ginčą nagrinėti: taikinimo komisijai, darbo arbitražui arba trečiųjų teismui.

Taikinimo komisija sudaroma iš reikalavimus iškėlusių ir gavusių subjektų vienodo skaičiaus įgaliotų atstovų. Komisijos narių skaičius nustatomas remiantis šalių susitarimu ( ne daugiau kaip po 5 atstovus, turi teisę pakviesti specialistų). Ji turi būti sudaryta per septynias dienas nuo reikalavimą gavusio subjekto atsisakymo reikalavimus arba jeigu per tą laiką atsakymas negautas. Iš narių išrenka pirmininką ir sekretorių (gali būti skiriamas nepriklausomas tarpininkas). Darbdavys taikinimo komisijai turi sudaryti darbo sąlygas: suteikti patalpas ir būtiną informaciją. Kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra būtina kolektyvinio ginčo nagrinėjimo stadija.

Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per septynias dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. Šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas.

Taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalių susitarimu, įforminamas surašant protokolą ir šalims privalomas vykdyti sprendime nustatytais terminais ir tvarka.

Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, komisija gali perduoti juos nagrinėti darbo arbitražui, trečiųjų teismui arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimo surašymu. Taikinimo komisijos sprendimas yra paskelbiamas darbuotojams.

Darbo arbitražas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė. Darbo arbitražo sudėtį, ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Darbo arbitražo nuostatai.

Trečiųjų teismo teisėjus po vieną ar kelis skiria kolektyvinio ginčo šalys ir įformina tai rašytine sutartimi. Ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti trečiųjų teismo nuostatai.

Darbo arbitražas, trečiųjų teismas turi per keturiolika dienų išnagrinėti jims perduotą kolektyvinį ginčą. Šie sprendimai ginčo šalims yra privalomi.

Individualūs darbo santykiai:

Asmenys teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms.

Įdarbinimas yra sistema teisinių, ekonominių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybės, savivaldybių arba kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, padedančios sudaryti darbo sutartį.

Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas nemokamai teikia Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža).

Tarpininkauti gali ir kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių įstatuose ar steigimo dokumentuose nurodyta ši veikla.

Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti darbo biržas apie laisvas darbo vietas.

Teritorinės darbo biržos registruoja laisvas darbo vietas.

Tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje – išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos įstaigos ir organizacijos gali tik turėdamos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotas licencijas.

Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, neturintys pakankamų pragyvenimo lėšų, užsiregistravę gyvenamosios vietos teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę priimti pasiūlymą įsidarbinti arba mokytis profesijos.

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys:

Invalidai;

Asmenys nuo šešiolikos iki dvidešimt penkerių metų, pirmą kartą pradedantys darbo veiklą;

Ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai;

Asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri
metai;

Nėsčios moterys, motina arba tėvas bei kiti asmenys, faktiškai auginantys vaiką iki aštuonerių metų;

Asmenys grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai;

Profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbo veiklą pagal specialybę.

Darbo sutartis

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje sulygtą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Darbo sutarties turinys yra šios šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato darbo kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.

Darbo sutarties sąlygos:

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų; darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t.y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.) .

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.);

Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.);

Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.

Priėmimo į darbą apribojimus gali nustatyti tik įstatymai.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (toliau – DS). DS turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais. DS pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. DS tą pačią dieną registruojama darbo sutarčių registracijos žurnale.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2630 žodžiai iš 5206 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.