Darbo teisė1
5 (100%) 1 vote

Darbo teisė1

1121314151

TURINYS

ĮVADAS 4

UŽIMTUMO TEISINIS REGULIAVIMAS 5

DARBO SUTARTYS 6

DARBO, POILSIO LAIKAS 8

DARBO DRAUSMĖ 11

ŽALOS ATLYGINIMAS 13

SAUGA DARBE 14

DARBO GINČAI 14

DARBUOTOJŲ ASOCIACIJOS 15

IŠVADOS 15

LITERATŪROS SĄRAŠAS 16

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus yra laisvas, jis laisvai gali pasirinkti darbą ar verslą, turi teisę į tinkamas sveikatos ir saugias darbo sąlygas, gauti tinkamą ir pelnyta apmokėjimą už atliktą darbą, socialinę apsaugą. Taip pat turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, apmokamas ir neapmokamas atostogas. Šias visas žmogaus teises vykdo ir užtikrina jų nepažeidžiamumą darbo teisės nuostatos ir įstatymai, kurių privalo laikytis, jų nepažeisti ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Darbo teisė – tai tarsi tiltelis tarp dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo. Ši teisė atstovauja tarpusavio kontrolės ir apsaugos, šalių lygiateisiškumo, gernoriškumo ir pagarbos teisėtumui, savitarpio interesams. Ji tarsi panaikina barjerą tarp aukštesnių ir žemesnių, gina abiejų šalių interesus, siekia, kad nebūtų išnaudojimo ir nepasitikėjimo, o tai sustipriną abiejų šalių siekius bendradarbiauti, siekti bendrų tikslų ir kad abi šalys būtų patenkintos.

Žinoma, kaip ir kiekvienoje teisės srityje yra pažeidimų už kuriuos privalo atsakyti kiekviena šalis. Tam yra sudaromos darbo sutartys, kuriuose apibrėžiama ne tik abiejų šalių pareigos ir įsipareigojimai, bet nustatyta kokia atsakomybė tenka kiekvienai šaliai už nuostatų nevykdymą. Tai yra ir žalos atlyginimas, darbo drausmė, darbo ginčai, materialinė atsakomybė, kompensacijos, socialinės garantijos.

Darbo įstatymai nustato darbo teisės taikymo sritį, gyventojų užimtumo teisinius pagrindus, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo taisykles, bei šalių atsakomybę už įsipareigojimus, minimalų darbo užmokesčio dydį, pagrindinius darbuotojų saugos ir sveikatos normas, profesinių sąjungų, kitų darbuotojų atstovų teises darbo srityje, pagrindines profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatas, darbo drausmės užtikrinimo pagrindus, materialinės atsakomybės sąlygas ir ribas.

Dabar turbūt sunku būtų net įsivaizduoti kas atsitiktų jei neliktų jokių taisyklių ar nuostatų, kurių privalo laikytis kiekvienas žmogus, ar šiuolaikinis žmogus yra morališkai susiformavęs, kad nepasimestų, nepasiduotų savanaudiškiems tikslams ir nežiūrėtų tik gėrio dėl savęs. O gal pasaulį užvaldytų tik stipriausi ir įvyktų didžiulis chaosas, žmonės nebemokėtų gerbti vieni kitų, įsivyrautu melas, apgaulė ir silpnesnių už save išnaudojimas. Aš manau, kad nors ir kaip varžo mus visi formalumai, tas nuobodus ir įkirus, tiek daug užimantis laiko,popierizmas, tačiau mes nebemokėtume be to gyventi. Tai mus įpareigoja būti sąžiningiems ne tik kitiems bet ir sau. Todėl darbo teisė kaip ir kitos teisės sritys yra begalo svarbus dalykas šiuolaikiniam žmogui, gal tai ir atrodo nuobodu, tačiau kai pradedi nagrinėti, supranti kiek daug tu nežinai, ir kaip svarbu žinoti savo teises, kad niekas nedrįstų apgaudinėti ir išnaudoti.

UŽIMTUMO TEISINIS REGULIAVIMAS

BENDRI NUOSTATAI

• Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.

• Piliečiai teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius arba darbo biržos tarpininkus. Samdos sutartis sudaroma piliečio ir darbdavio sutarimų įstatymų numatyta tvarka.

• Nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi laikomi bedarbiais.

PILIEČIŲ UŽIMTUMO TEISĖS IR GARANTIJOS

Kiekvienos valstybės pareiga suteikti savo piliečiams tinkamas garantijas dėl jų užimtumo. Lietuvos Respublika garantuoja piliečiams:

• nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;

• nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;

• nemokamą profesinį mokymą nedarbo metu;

• galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo remiamus darbus;

• bedarbio pašalpą.

GYVENTOJŲ UŽIMTUMO EKONOMINĖS PRIELAIDOS

Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo fondas.Šį fondą sudaro:

• darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos;

• juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;

• darbo biržos pajamos;darbdavių papildamos įmokos;

• valstybės biudžeto dotacijos

• kitos įplaukos.

Užimtumo fondo garantas yra valstybė, kuri ir paskirsto lėšas:

• darbo pašalpoms mokėti;

• paskoloms, teikiamoms bedarbiams, norintiems organizuoti verslą;

• viešiesiems darbams mokėti;

• Užimtumo fondo remiamiems darbams finansuoti;

• papildomoms darbo vietoms steigti;

• gyventojų užimtumo programoms finansuoti.

INVALIDŲ INTEGRACIJA Į DARBĄ

Invalidai pasirenka darbą pagal savo fizinę ir psichologinę būklę, profesinį pasirengimą ir interesus arba gali verstis kita įstatymų nedraudžiama veikla. Darbdavys negali atsisakyti priimti į darbą invalido arba kitaip diskriminuoti vien dėl jo invalidumo, jeigu invalido kvalifikacija yra
tinkama

MANO IŠVADOS

Yra labai svarbu rūpintis šalies gyventojų užimtumu, nes nuo to priklauso ir pačios valstybės ekonominis ir vystymosi lygis. Kuo didesnis darbingumas, tuo didesnė apyvarta, žmonės dirba, uždirba, leidžia pinigus į apyvartą, skatina pinigų cirkuliaciją. Manau, kad Lietuvoje kiekvienam piliečiui atsirastų darbo vieta, svarbu, kad būtų noro dirbti, nes dabar labai daug žmonių naudojasi darbo biržos pašalpa ir nerodo pastangų patys kažko imtis.

DARBO SUTARTYS

BENDRI NUOSTATAI

Darbuotojas – fizinis asmuo, turintis darbinį teisėtumą ir veiksnumą dirbantis pagal darbo sutartį.

Darbdavys – įmonė, įstaiga, organizacija ar kita struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. O taip pat kiekvienas fizinis asmuo.

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokesti ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu

Darbo santykių teisinio reguliavimo principai:

• darbo sutarties šalių lygybės;

• papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms nustatymo;

• draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė;

• darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka;

• galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų nustatytais pagrindais;

• darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis.

DARBO SUTARTIES TURINYS IR JOS SUDARUMAS

Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir pareigos.

Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojų padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinų sutarties sąlygų:

• darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);

• darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų;

• darbo apmokėjimo sąlygų;

• šalies susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų sutarties sąlygų.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Ji sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą, dviem egzemplioriais.(darbdaviui ir darbuotojui). Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo supažindinti priimamą asmenį su jo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis ir k.t.

DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS

• Terminuota – sudaroma tam tikram laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės dienos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo.

• Sezoninė – sudaroma sezoniniams darbams atlikti, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus (ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius)

• Laikinoji – sudaroma ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.

• Papildomo darbo ir antraeilių pareigų – sudaromos jei to nedraudžia įstatymai, kad darbuotojas toje pačioje darbovietėje eis tam tiras papildomas pareigas ar dirbs papildomą darbą.

• Neterminuota – sudaryta neterminuotam laikui.

• Su namudininkais

• Patarnavimo darbamsDARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO PAGRINDAI

• Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – viena darbo šalis pasiūlo kitai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei šalis sutinka su pasiūlymu per septynias dienas privalo pranešti šaliai, pateikusiai nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Sutartyje numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama.O jei antroji šalis per septynių dienų laiką nepraneša jokio atsakymo, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį buvo atmestas.

• Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu – darbuotojas taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas. Pasibaigus įspėjimo terminui darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą.Darbo sutartyje gali būti sąlyga: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir kt.

• Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių – darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba šešiasdešimt dienų per dvylika mėnesių, o taip pat jei daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis.

• Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės – galima atleisti tik dėl svarbių aplinkybių, kurios susijusios su darbuotojo
profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat gali būti dėl ekonominių, technologinių priežasčių.

MANO IŠVADOS

Darbo sutartys yra pagrindas tarp darbuotojo ir darbdavio, kuris nustato kiekvienos šalies teises. Visos sutartys yra sudaromos raštu todėl tai pagrindinis liudijimas, kuris gina teises. Ji įpareigoja kiekvieną šalį laikytis sąžiningų taisyklių, gerbti viena kitos puses. Be darbo sutarčių negalėtų galioti ir pati darbo teisė. Todėl manau, kad sutartys turi būti sudaromos kruopščiai, be pažeidimų ir garantuoti lygius įstatymus.

DARBO, POILSIO LAIKAS

Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.

Į DARBO LAIKĄ ĮEINA:

• faktiškai dirbamas laikas, budėjimas darbe ir namuose;Tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;

• laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti;

• pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;

• privalomų medicininių apžiūrų laikas;

• stažuotė, kvalifikacijos kėlimas;

• prastovos laikas;

• nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.

Į DARBO LAIKĄ NEĮEINA:

• pravaikšta;

• neatvykimas į darbą administracijos leidimu;

• valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;

• nedarbingumo laikas;

• pertraukos pailsėti ir pavalgyti.

Darbas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų, o maksimalus darbo laikas, įskaitant ir viršvalandžius neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę.Tam tikrų kategorijų darbuotojams darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą, tačiau negali viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę, o poilsio laikas tarp tų dienų privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos.

Asmenims iki aštuoniolikos metų, asmenims dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis, dirbantiems naktį, taip pat dirbantiems įtemta ir protinį darbą darbo laikas turi būti sutrumpintas.

Darbuotojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl darbo pobūdžio penkių dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių dienų darbo savaitė.Darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku, kurie turi būti paskelbti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki grafikų įsigaliojimo.

VIRŠVALANDŽIAI

Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatyta darbo laiko trukmę. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės negali viršyti keturių valandų ir šimto per metus.

DARBAS NAKTĮ

Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. Jei nors tik trys valandos tenka nakčiai, tai tas darbas laikomas naktiniu ir jis turi būti sutrumpintas viena valanda. Naktį dirbti draudžiama asmenims iki aštuoniolikos metų, o taip pat darbuotojams , kuriems dirbti naktį draudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. Darbuotojų, dirbančių naktį, sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada, privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną.

BUDĖJIMAS

Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti dvylikos valandų darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose  ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė , ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, invalidą slaugantys asmenys, invalidai, jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija, budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu.

POILSIO LAIKAS

Tai laikas skirtas darbuotojų darbingumui ir sveikatai atgauti ir yra nustatomos šios poilsio rūšys:

• pertrauka pailsėti ir pavalgyti;

• papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku;

• paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);

• savaitės nepertraukiamasis poilsis;

• Kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).

Dabar truputėli išsamiau apie kiekvieną iš
jų:

Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.

Papildomos ir specialios pertraukos

Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.

Paros poilsis

Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės.Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų, o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų  ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.

Savaitės nepertraukiamasis poilsis

Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei,  šeštadienis ir sekmadienis. Įmonėms ir organizacijoms, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos priežiūros įstaigos, energijos tiekimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. Įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. Jie sudaromi ir tvirtinami šio Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2719 žodžiai iš 5318 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.