Darbo teisė2
5 (100%) 1 vote

Darbo teisė2

1121

TURINYS

I. ĮVADAS 3

II. DARBO SUTARTIS. 3

III. DARBO SUTARTIES TURINYS. 4

IV.GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS. 5

V. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU. 8

VІ. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS DARBUOTOJO INICIATYVA. 9

VІІ.DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA. 9

VІІІ. IŠVADOS. 11

I. ĮVADAS

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį, ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelią nelegaliam darbui.

Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Darbo sutarties surašymo faktas garantuoja, kad abiejų sutarties šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbo sutarties įstatymas užtikrina, kad nebūtų tos pusės, kuri neteisėtomis priemonėmis, išnaudodama kitus individus, tenkintų savo savanaudiškus tikslus, tuo pat metu neatlikdama savų įsipareigojimų.

II. DARBO SUTARTIS.

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

Visi įmonėje, įstaigoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis, ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti.

Darbuotojas – tai fizinis asmuo, kuris realizuodamas savo fizinius ir protinius sugebėjimus, atlieka sutartyje numatytą darbo funkciją. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų gali būti darbo sutarties šalimi – darbuotoju. Tam tikriems darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Tokiu atveju nepilnamečius galima priimti tik su tėvų ar kito faktiškai juos globojančio asmens ar mokyklos, kurioje mokosi nepilnametis, raštišku sutikimu, tik tada, jei darbas nekliudo lankyti mokyklą. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus.

III. DARBO SUTARTIES TURINYS.

Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai. Norminių aktų arba šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios yra tos sąlygos, dėl kurių, esant šalių nesutarimui, sutartis laikoma nesudaryta. Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme šios 3 būtinosios sąlygos:

1)darbo vieta;

2)darbo funkcija;

3)darbo apmokėjimo sąlygos;

Papildomos sąlygos tai sąlygos nebūtinos darbo sutarties galiojimui (sutarties terminas, išbandymas, nepilnas darbo laikas). Dėl jų tariamasi konkrečiais atvejais, tačiau darbo sutartis, nepriklausomai ar susitarimas bus pasiektas, ar ne, galios. Gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai. Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas. Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – atleisti darbuotoją. Nė vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota.

Darbo sutartyje gali būti nurodoma ir viena iš dažniausiai sutinkamų papildomų sąlygų – išbandymo terminas. Maksimali jo trukmė – ne ilgiau kaip trys mėnesiai, jei įstatymas nenumato kitaip. Išbandymo termino paskirtis – suteikti sąlygas abejoms šalims įsitikinti, ar sutarties turinys jas tenkina: tai galimybė darbdaviui patikrinti darbuotoją, ar šis gali atlikti sutartą darbo funkciją, o darbuotojui įsitikinti, ar darbas atitinka jo galimybes. Tam tikrų darbuotojų kategorijoms tas nėra netaikoma (asmenims iki 18 metų; asmenims, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės; asmenims, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių; asmenims, priimtiems konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus; kitais įstatymų numatytais atvejais). Išbandymo terminas naudingas darbdaviui, nes jis, esant nepatenkinamiems darbuotojo darbo rezultatams, supaprastinta tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 14 straipsniu, gali nutraukti darbo sutartį, nemokant išeitinės pašalpos.

Ne visa darbo diena ar savaitė gali būti nustatyta darbuotojui, kuris susitaria su darbdaviu, kai yra priimamas į darbą. Įstatymas
numato, kad darbdavys privalo nustatyti ne visą darbo dieną ar savaitę, jeigu to pageidauja( nėščia moteris; moteris, turinti vaiką iki 14 metų arba invalidą vaiką iki 16 metų; taip pat tėvas arba globėjas auginantys tokius vaikus; invalidas; ir asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį).

IV.GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS.

Darbo sutartyje numatytos įsidarbinimo garantijos, arba garantijos ir kompensacijos susijusios su darbo apmokėjimu, poilsiu ir kitos. Pagal šios sutarties punktus, draudžiama atsisakyti priimti į darbą asmenį ar mažinti darbo užmokestį dėl jo lyties, rasės, tautybės, amžiaus, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, susijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis. Darbo apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų reikalavimus nustato įstaigų ir organizacijų savininkai. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos nustatomos kolektyvinėse arba samdos sutartyse. Darbo sutartyje nustatytos darbuotojo apmokėjimo sąlygos, gali būti keičiamos tik raštišku darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Valstybės tarnautojų, o taip pat iš biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų, darbo apmokėjimo sąlygas nustato LR įstatymai. Šios sąlygos peržiūrimos ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą papildomai apmokama esant:

a) kenksmingoms darbo sąlygoms – ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio;

b) labai kenksmingomis darbo sąlygomis – ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu tarifiniu atlygiu.

c) dirbant viršvalandinį ir naktinį darbą – ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio;

d) dirbant švenčių dieną pagal grafiką apmokomas ne mažiau kaip dvigubu valandiniu arba dieniniu atlygiu;

e) prastovoms ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu kaip valstybės nustatytu minimaliu valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą;

f) darbuotojams, kuriems pagal įstatymus ar kolektyvines sutartis sutrumpinamas darbo laikas, gali būti numatomos papildomos darbo apmokėjimo sąlygos.

Darbuotojui nustatytas valandinis tarifinis atlygis (mėnesinė alga) negali būti mažesnis už valstybės nustatytą minimalų atlygį. Vidutinis darbo užmokestis darbuotojams garantuojamas LR įstatymų, kolektyvinių arba samdos sutarčių numatytais atvejais ir yra apskaičiuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidutinį darbo užmokestį įskaitomos visos apmokėjimo rūšys, nuo kurių pagal galiojančią tvarką priskaitomi valstybinio socialinio draudimo įnašai. Jeigu darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo pagrindinio darbo tai darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, kompensuoja ta įstaiga, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas (darbininkams ir tarnautojams, kuriems privalomas sveikatos patikrinimas ar pasiųstiems kelti kvalifikacijos).

Darbo užmokestis mokamas darbo metu ne rečiau kaip du kartus mėnesį, o konkretūs mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatoma kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Darbuotojui laiku nepasiėmus priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, įmonė ar organizacija jas išmoka pirmuoju darbuotojo reikalavimu. Kasmetinių atostogų atveju, visas darbuotojui priklausantis iki atostogų pradžios uždarbis mokamas kartu su darbo užmokesčiu už visą atostogų laiką ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms. Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo, visas jam priklausantis užmokestis išmokamas paskutinę darbo dieną.

Kompensacijos darbuotojams, perkeliamiems į kitą darbą, jeigu tai susiję su perkėlimu į kitą vietovę (kitą gyvenamąją vietovę pagal esantį administracinį-teritorinį susiskirstymą) mokamos:

a) darbuotojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (jei administracija nesuteikia susisiekimo priemonės);

b) turto pervežimo išlaidos;

c) dienpinigiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;

d) vienkartinė pašalpa pačiam darbuotojui ir kiekvienam persikeliančiam jo šeimos nariui;

e) darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje išbūtą laiką.

Darbuotojams, kurie persikelia pagal išankstinį susitarimą į darbą kitoje vietovėje mokama persikėlimo, įsikūrimo kompensacija, o vienkartinė pašalpa gali būti mokama šalių susitarimu.Esant situacijai kai perkėlus darbuotoją į kitą nuolatinį mažiau apmokamą darbą, jam paliekamas jo pirmesnis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos. Tais atvejais, kai pakeitus darbo vietą sumažėja uždarbis dėl nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių, jam primokama iki ankstesnio vidutinio uždarbio du mėnesius nuo darbo vietos pakeitimo dienos.

Įmonių, organizacijų administracija neturi kliudyti darbuotojams kraujo davimo dieną išvykti į sveikatos apsaugos įstaigą duoti kraujo ir tą dieną turi atleisti nuo darbo. Darbuotojams nemokamai davusiems kraujo visą fiziologinę dozę, jeigu jie pageidauja, suteikiamos dvi nemokamos poilsio dienos iš karto po kraujo davimo dienos arba pridedamos prie kasmetinių atostogų. Mokamai davusiems kraujo ar nemokamai davusiems kraujo ne visą fiziologinę dozę, jiems pageidaujant,
viena poilsio diena, kuri gali būti pridedama prie kasmetinių atostogų.Taipogi įmonės turi darbuotojams garantuoti, kad darbui reikalingi įrankiai ar prietaisai bus duodami nemokamai, o jeigu bus naudojami darbuotojų įrankiai bei prietaisai tai įmonė privalo kompensuoti už jų susidėvėjimą tam tikrą sumą, kurios dydį nustato pati įmonė suderinusi su profsąjungos komitetu, jei šių išmokų dydis ir jų apmokėjimo tvarka nenustatyti centralizuotai.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1573 žodžiai iš 3013 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.