Darbo uzmokescio reguliavimas
5 (100%) 1 vote

Darbo uzmokescio reguliavimas

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3

1. DARBO UŽMOKESTIS IR JO DYDIS………………………………………………………………………..4

2. DARBO UŽMOKESČIO DYDŽIO NUSTATYMAS……………………………………………………..4

3. MINIMALAUS DARBO UŽMOKESČIO NUSTATYMAS……………………………………………5

4. DARBO UŽMOKESČIO MODELIAI…………………………………………………………………………..7

4.1. Amerikietiškasis darbo užmokesčio modelis………………………………………………………..8

4.2. Japoniškasis darbo užmokesčio modelis………………………………………………………………8

4.3. Vakarų Europos šalių darbo užmokesčio modelis…………………………………………………8

5. DARBO UŽMOKESČIO FORMOS……………………………………………………………………………..8

5.1. Vienetinė darbo užmokesčio forma………………………………………….………..9

5.2 Laikinė darbo užmokesčio forma……………………………………………………………………..10

6. DARBO UŽMOKESČIO DYDĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI…………………………………………11

6.1. Išoriniai veiksniai……………………………………………………………………………………………11

6.2. Vidiniai veiksniai……………………………………………………………………………………………12

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..14

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………………15

ĮVADAS

Darbo apmokėjimo organizavimas yra ypač svarbus, įgyvendinant socialinius žmogaus poreikius, motyvuojant darbuotojus dirbti efektyviau ir kokybiškiau, palaikant darbingą atmosferą kolektyve ir suinteresuotumą darbo rezultatais. Darbo apmokėjimo sistema turi skatinamąjį poveikį, ji turi būti teisinga, aiški ir nešališka. Darbo užmokestis turi užtikrinti abipusį ryšį su atliktu darbu. Konkretaus darbo apmokėjimas priklauso nuo jo kiekio ir kokybės, įmonės ar įstaigos veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Turbūt visiems įdomu, kas nulemia darbo užmokesčio dydį, kokios yra užmokesčio formos ir modeliai. Visa tai bandysiu apžvelgti šiame darbe.

1. DARBO UŽMOKESTIS IR JO DYDIS

Darbo užmokestis – tai piniginis atlygis už atliktą darbą, kuris numatomas darbo sutartyje. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. Darbo užmokestis Lietuvoje yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (XV skyrius – “Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos”).Darbo užmokesčio dydžio nustatymas nėra reglamentuojamas, todėl skiriasi priklausomai nuo įmonės, įstaigos, organizacijos, veiklos srities, rezultatų ir pan. Konkrečius valandinius atlygius, mėnesines algas, kitas darbo apmokėjimo formas ir sąlygas, darbo normas įmonėse nustato įmonių savininkai (darbdaviai) ir įteisina kolektyvinėse arba darbo sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Visgi darbuotojų darbo užmokestis negali būti mažesnis nei nustatytas minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 361 minimalus valandinis atlygis yra 3,28 lito, o minimali mėnesinė alga – 550 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalus valandinis atlygis – 2,57 lito ir minimali mėnesinė alga – 430 litų [5].

2. DARBO UŽMOKESČIO DYDŽIO NUSTATYMAS

Šiuo metu darbo užmokesčio dydžio nustatymą lemia daug aplinkybių: tai yra darbuotojo, kuris naudodamas savo darbo jėgą tikisi iš darbdavio tam tikro atlygio, poreikiai ir galimybės, ir darbdavys, kuris turi ribotas finansines galimybes mokėti, bet privalo laikytis nustatytų darbo apmokėjimo normų. Darbo užmokesčio dydžio nustatymą lemia ne tik kokybiniai ir kiekybiniai darbo rezultatų aspektai, bet ir pačio darbuotojo savybės – kvalifikacija, sugebėjimai, darbo rinka, kai, norint išlaikyti įstaigoje arba įmonėje aukštos kvalifikacijos specialistus, reikia taikyti aukštesnę darbo užmokesčio ribą, negu yra nustatyta to paties lygio specialistams.

Teisingos ir motyvuojančios darbo apmokėjimo sistemos sukūrimas ūkio subjektuose išlieka viena svarbiausių jų veiklos ir pažangos vystymo sąlygų. Reikia, kad darbo apmokėjimo organizavimas būtų pagrįstas tokiais pagrindiniais principais:

– užmokesčio priklausomybė nuo kvalifikacijos, sudėtingumo, atsakomybės;

– lygus apmokėjimas už lygų darbą;

– apmokėjimo lygiavos nebuvimas;

– nuolatinis darbo apmokėjimo sistemos tobulinimas [7].

3. MINIMALAUS DARBO UŽMOKESČIO

NUSTATYMAS

Yra nemažai šakų, kuriose nėra darbo sąjungų. Sumažėjus darbo paklausai, kartu sumažėja ir darbo užmokestis. Tokiu atveju vriausybė paprastai nustato minimalų darbo užmokestį, kuris yra didesnis, nei konkurencinės darbo rinkos pusiausvyros darbo užmokestis. Suprantama, kad vyriausybės nustatomo minimalaus darbo užmokesčio dydis priklauso nuo šalies ekonomikos išsivystymo lygio: turtingose šalyse jis yra keleriopai aukštesnis nei besivystančiose šalyse. Beje, pastarosiose šalyse valstybė gali iš viso nereglamentuoti minimalaus darbo užmokesčio.

1 grafikas. Minimalaus darbo užmokesčio nustatymas ir nedarbas

Tarkime, kad dėl naujesnių technologijų, padedančių taupyti darbo sąnaudas, nekvalifikuoto darbo paklausa sumažėja ir jo paklausos kreivė pasislenka iš D1 į D2. Darbo rinkos pusiausvyra pasislenka iš b taško į c tašką. Darbo užmokestis sumažėja nuo w1 iki w0, o darbuotojų skaičius sumažėja nuo L2 iki L0.

Sakykime, kad vyriausybė nustatė nekvalifikuoto dabo minimalų valandinį darbo užmokestį w1. Dėl to darbo paklausa sumažėja iki L1. Esant minimaliam valandiniam darbo užmokesčiui w1, darbo pasiūla yra L2. Todėl susidaro nedarbas, kuris lygus L2 – L1 arba ab atkarpai. 2 grafikas. Minimalaus darbo užmokesčio nustatymas monopsonijai

Vyriausybei nustačius minimalų darbo užmokestį w1, L1 darbuotojų laimėjimą rodo 1 stačiakampio plotas. Tačiau dėl vyriausybės intervencijos darbo netekę L0 – L1 pralaimi, nes jie neteko darbo užmokesčio, kurio dydį rodo 2 + 3 plotas.

Dalis netekusiųjų darbo (L2 – L1) pereina į kitas šakas, o kita dalis kelia kvalifikaciją. Dėl šių priežasčių aptariamoje šakoje nekvalifikuoto darbo pasiūla sumažėja ir pasiūlos kreivė pasislenka į kairę. Jei naujoji darbo pasiūlos kreivė kristų D2 paklausos kreivę a taške, tai pusiasvyros darbo užmokestis sutaptų su vyriausybės nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu ir išnyktų nedarbas šalyje.

Monopsoninėje darbo rinkoje darbo užmokestis, kaip matyti iš 2 grafiko, yra mažesnis nei konkurencinėje darbo rinkoje. Todėl vyriausybė taip pat gali nustatyti minimalų darbo užmokestį, kuris, tarkime, būtų lygus darbo užmokesčiui, kuris nusistovi konkurencinėje darbo rinkoje. Nagrinėdami monopsoniją, pastebėjome, kad ji moka darbo užmokestį mažesnį nei ribinio darbuotojo ribinis pajamų produktas. Lm –ojo darbuotojo ribinį pajamų produktą rodo a taškas, o darbo užmokestį – m taškas. Wm darbo užmokestis yra mažesnis nei konkurencinės darbo rinkos darbo užmokestis, kurį lemia darbo pklausos ir darbo pasiūlos sankirta c taške. Vyriausybei nustačius minimalų užmokestį, lygų konkurencinės rinkos darbo užmokesčiui wc, monopsonija perkamų darbo sąnaudų kiekį padidintų nuo Lm iki Lc. Dėl vyriausybės minimalaus darbo užmokesčio nustatymo darbuotojų darbo užmokesčio padidėjimas lygus 1 + 2 + 3 plotui[4].

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1035 žodžiai iš 3350 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.