Darbo užmokesčio statistinis tyrimas
5 (100%) 1 vote

Darbo užmokesčio statistinis tyrimas

DARBO UŽMOKESČIO STATISTINIS TYRIMAS

Turinys

Įvadas 3

I. Darbo užmokesčio tyrimo rodiklių teorinis pagrindimas 4

1.1. Darbo užmokesčio statistikos reikšmė vadybos mokslui . 4

1.2. Darbo užmokesčio tyrimui naudotini statistikos rodikliai

ir priemonės 6

1.3. Statistinės lentelės 6

1.4. Grafinis statistinių duomenų vaizdavimas 6

1.5. Santykiniai dydžiai 7

1.6. Vidutiniai dydžiai 8

1.7. Statistinės informacijos variacijos rodikliai 8

1.8. Dinamikos eilučių rodikliai 9

1.9. Dinamikos eilučių prognozavimas 11

1.9.1. Dinamikos eilučių ekstrapoliacija 11

1.9.2. Tarpusavio ryšio analizė 11

II. Darbo užmokesčio statistinis tyrimas 12

2.1. Santykinių dydžių apskaičiavimas 13

2.2. Vidutinių rodiklių apskaičiavimas 15

2.3. Variacijos matavimas 15

2.4. Dinamikos eilučių rodiklių apskaičiavimas 16

2.4.1.Analitinių rodiklių apskaičiavimas 16

2.4.2. Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas 17

2.5. Dinamikos eilučių ekstrapoliacija 17

2.5.1. Prognozavimas naudojant trendą 18

2.5.2. Tarpusavio ryšio analizė 19

Išvados 21

Naudota literatūra 22

Priedai. 23

ĮVADAS

Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir jo socialinės padėties, visavertiškumo ir pasitenkinimo savimi pagrindas. Ekonominiu požiūriu darbas – tai ribotų išteklių panaudojimas gaminant prekes bei teikiant paslaugas. Todėl tiek atskiras asmuo tiek visa visuomenė laimi, kai visi galintys ir norintys dirba.

Vien šiemet Vyriausybė minimalų darbo atlyginimą padidino nuo 450 Lt iki 500 Lt, o nuo gegužės 1-osios beveik 10 procentų padidės atlyginimai mokytojams, gydytojams. Įstojus į Europos Sąjungą atlyginimai augs dar sparčiau. Kylant šalies ekonomikai didės ir darbo užmokestis, kol jis pasieks Europos šalių vidurkį. Kadangi Lietuva tampa vieningos Europos darbo rinkos dalimi, darbdaviai turės mokėti didesnius atlyginimus savo darbuotojams, kad jie neišvyktų svetur.

Europos Sąjunga sudarys galimybes Lietuvai tapti ta šalimi, kurioje žmonės galės dirbti ir užsidirbti, kur bus sukurta daugiau darbo vietų, padidės darbo užmokestis, kur vystomas švietimas ir mokslas, kur pensininkams garantuojama aprūpinta senatvė, kur augs žemės ūkio darbuotojų pajamos.

Darbo užmokesčio statistinio tyrimo referatas susideda iš trijų dalių: 1-oje dalyje – darbo užmokesčio tyrimo rodiklių teorinis pagrindimas; 2-oje dalyje – darbo užmokesčio tyrimui naudotini statistikos rodikliai; 3-oje dalyje – darbo užmokesčio statistinio tyrimo hipotetinis modelis (praktinė dalis). Išvadose apibendrinta tyrimo metu surinkta informacija ir pateiktos analizės metu padarytos išvados. Tyrimui naudota medžiaga iš: Lietuvos statistikos metraščių; “ Lietuvos apskritys-2003” ir ankstesnių metų.

I . DARBO UŽMOKESČIO TYRIMO RODIKLIŲ TEORINIS PAGRINDIMAS

Atliekant metinį darbo apmokėjimo tyrimą, ištisai apklausiamos visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos. Tyrimo rezultatai papildyti individualių (personalinių) įmonių samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio duomenimis, deklaruotais Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis (neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojas). Jis apskaičiuojamas iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atėmus sudariusių rangos (iki 1997 m.liepos 1 d.), autorines ir kitas civilines sutartis dirbančių darbuotojų, išeitinių pašalpų ir kompensacijų, delspinigių bei įmonės direktorių valdybos ir bendrovės valdybos narių darbo užmokesčio sumas.

Bruto darbo užmokesčio lėšų suma – visiems darbuotojams(dirbusiems pagal darbo sutartis, taip pat sudariusiems rangos(iki 1997 m.liepos 1 d.),autorines ir civilines sutartis) apskaičiuota pinigų suma per metus, įskaitant privalomuosius atskaitymus. Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: visų rūšių darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant įvairias priemokas, priedus, papildomą atlyginimą(tantjemas), reguliarias ir vienkartines premijas, užmokestį už nedirbtą laiką(atostogas,prastovas ir pan.);laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas honoraras; išeitinės pašalpos ir kompensacijos pasibaigus darbo santykiams; pašalpos laikinojo nedarbingumo metu,mokamos iš darbdavio lėšų; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį.

1.1. Darbo užmokesčio statistikos reikšmė vadybos mokslui

Vadybos ir ekonomikos specialistai savo darbe plačiai naudoja statistiką. Vadybos problemų sprendimui vadybininkai naudojasi ekonomikos teorija (pavyzdžiui, vartotojo elgsenos teorija, firmos teorija, rinkos teorija ir t.t.) bei įvairiais matematikos ir statistikos metodais ( optimizavimo būdais, statistiniu įvertinimu, prognozavimo metodais). Kiekvienoje šalyje nuolat tiriama atskirų asmenų, įmonių ekonominė veikla, gaunamos jų pajamos, paklausos struktūra, kainų lygis ir pan. Pagal gautus duomenis apskaičiuojami įvairūs statistiniai rodikliai, nusakantys ekonomikos būseną. Pagrindiniai
makroekonomikos rodikliai yra šie: šalies gamybos apimtis; nedarbo lygis; darbo užmokestis; bendrasis kainų (infliacijos) lygis.

Darbo užmokestis (W – wages) – išmokos darbuotojams už jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą.

Darbuotojai tampa bedarbiais ne todėl, kad jie nori rasti darbą, kuris labiau atitiktų jų kvalifikaciją, o todėl, kad, esant nustatytam darbo užmokesčio lygiui, darbo jėgos pasiūla viršija jos paklausą, kurią diktuoja firmos. Darbuotojai papraščiausia laukia progos rasti darbą už atitinkamą darbo užmokestį. Kodėl darbo užmokestis yra nelankstus ? Ekonomistai nurodo tris šio reiškinio priežastis:

1) minimalaus darbo užmokesčio įstatymo taikymą;

2) profsąjungų reikalavimus stabilių darbo užmokesčių;

3) skatinančių darbo efektyvumą darbo užmokesčio sistemų įvedimas.

Darbo užmokesčio minimumo didinimas – šiandieną turi būti traktuojamas ne kaip ekonomikos augimo pasekmė, o kaip jo sąlyga, ekonominio augimo skatinimo veiksnys. Darbo užmokesčio didinimas reikalingas, kad išnarpliotų daugelį mazgų mūsų ekonomikoje – skatintų visuminę paklausą, suaktyvintų vidaus rinką, pramonės ir verslo plėtrą, suaktyvintų ekonomikos reakciją į mokslo techninę pažangą, sudarytų būtinas prielaidas formuotis viduriniajam sluoksniui.

1.2. Darbo užmokesčio tyrimui naudotini statistikos rodikliai ir priemonės

1.3. Statistinės lentelės

Statistinės lentelės – tai pagal tam tikrą eilučių ir stulpelių sistemą išdėstyta statistinė informacija apie socialinius ekonominius reiškinius. Vienas iš statistikos instrumentų yra statistinės lentelės, kuriose išdėstomi statistinio suvedimo ir grupavimo rezultatai. Tipiškos statistikos lentelės turi savo reikalavimų: jos turi būti vaizdžios ir nesunkiai suprantamos; nedidelės ir lengvai apžvelgiamos; žodžiai rašomi be trumpinimų; galima vartoti sutartinius žymėjimus. Statistinėse lentelėse pateikiama statistinės visumos bendra charakteristika. Pagrindiniai statistinių lentelių elementai yra šie: lentelės numeris; pavadinimas (paantraštė); eilučių ir stulpelių antraščių pavadinimai; pagrindinė statistinė informacija; išnašos; duomenų šaltiniai.

Darbo lentelės naudojamos surinktai statistinei medžiagai apdoroti. Jose apskaičiuojami santykiniai dydžiai, vidurkiai bei gaunami įvairūs apibendrinantys analitiniai rodikliai.

1.4. Grafinis statistinių duomenų vaizdavimas

Statistikai taip pat svarbus grafinis informacijos vaizdavimas. Tai antrasis vartojamas statistikos instrumentas, atliekant statistikos tyrimą. Naudojant grafikus, išraiškingesnė nagrinėjamų duomenų lyginamoji charakteristika, tiriamojo reiškinio raida, geriau matyti pagrindiniai tarpusavio ryšiai.

Statistiniai grafikai sudaromi siekiant statistikos duomenis populiarinti bei analizuoti. Kad lengviau būtų aiškinti ar analizuoti, jie parodo suvestinės rezultatus. Pagrindiniai grafiko elementai yra šie: geometriniai ženklai, grafiko laukas, erdvės orientyrai, mastelio orientyrai, grafiko eksplikacija. Plačiausiai taikomos linijinės, struktūrinės, stulpelinės ir juostinės diagramos, kurių tikslas – reiškinių raidai laiko atžvilgiu vaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams tarpusavyje lyginti; reiškinių struktūrai bei poslinkiams vaizduoti. Reiškinių dinamika grafiškai dažniausiai vaizduojama stulpelinėmis, linijinėmis ar juostinėmis diagramomis.

Daugeliu atvejų remiantis grafikais galima padaryti išvadas, kurias būtų sunkiau atlikti tik iš lentelių.

Grafikai naudojami palyginti reiškiniams pagal jų dydį, apibūdinti jų pasikeitimus laiko atžvilgiu ir visumos struktūrai, nustatyti reiškinių ryšius, atvaizduoti visumos pasiskirstymą pagal kurį nors požymį, nustatyti reiškinio geografinį išsidėstymą.

1.5. Santykiniai dydžiai

Santykiniai dydžiai – tai intensyvūs statistiniai rodikliai. Jie gaunami lyginant du absoliučius dydžius, kartais ir pačius santykinius dydžius. Santykiniai dydžiai – tai dalmuo, gautas padalinus du statistinius dydžius ir charakterizuojantis kiekybinį sąryšį tarp jų.

Dinamikos santykiniai dydžiai parodo tiriamo reiškinio pokytį laiko atžvilgiu. Jie gaunami palyginus to paties objekto (rodiklio) einamojo laikotarpio duomenis su prieš tai buvusio laikotarpio duomenimis. Dinamikos santykiniai dydžiai skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Skaičiuojant baziniu būdu rodiklio vardiklis yra pastovus.

Dinamikos bazinis santykinis dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

Sdinamikos bazinis = yi / yo * 100,% ( 1 )

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1320 žodžiai iš 4372 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.