Darbo užmokestis ir išskaitymai iš jo
5 (100%) 1 vote

Darbo užmokestis ir išskaitymai iš jo

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

Neakivaizdinis skyrius Buhalterinės apskaitos specialybė NB00b

DARBO UŽMOKESTIS IR IŠSKAITYMAI IŠ JO

KURSINIS DARBAS

Studentė __________________________________________

Kursinio darbo vadovė _________________________________ Rita Davidavičienė

Vilnius, 2003

Turinys

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………………………………………………2

DARBO UŽMOKESTIS ……………………………………………………………………………………………………..3

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. JOS KITIMAI ……………………………………………………………………4

DARBO UŽMOKESTIS ESANT NUKRYPIMŲ NUO NORMALIŲ DARBO SĄLYGŲ …………5

VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS ……………………………………………………………..6

KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMAS ……………………………………………………9

IŠMOKOS ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ IŠ DARBO …………………………………..……10

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS. NEAPMOKESTINAMASIS PAJAMŲ DYDIS …………..10

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS. PRIVALOMOJO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ TARIFAI …………………………………………………………………………………………………………….14

LIGOS, MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPŲ MOKĖJIMAS ……………..15

ĮMOKOS Į GARANTINĮ FOMDĄ ……………………………………………………………….16

IŠSKAITŲ IŠ DARBO UŽMOKESČIO PAGRINDAI …………………………………………..17

DARBO UŽMOKESČIO IR MOKESČIŲ, IŠSKAITOMŲ IŠ DARBO UŽMOKESČIO REGISTRAVIMAS BUHALTERINĖJE APSKAITOJE ……………………………………………………….18

DARBO UŽMOKESTIS “VOKELIUOSE” ………………………………………………………20

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………………..22

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ………………………………………………………………………….23

PRIEDAI

DARBO UŽMOKESTIS IR IŠSKAITYMAI IŠ JO

Įvadas

Kiekvienas žmogus atlikdamas darbą, tikisi teisingo bei sąžiningo atlygio. Iš darbo žmogus tikisi ne tik dvasinio, moralinio pasitenkinimo bei savęs realizavimo, bet ir materialinio atlygio bei naudos. Jeigu dėl moralinio atlygio bei pasitenkinimo savo darbu norminių dokumentų nėra, tai priklauso nuo pačio darbuotojo, jo darbdavio bei darbo aplinkos, tai materialinį atlygį už darbą reglamentuoja nemažas kiekis įvairiausių norminių dokumentų, priimtų įvairiuose valdininkų lygiuose (seimas, ministerija, mokesčių inspekcija ir t.t). Lietuvoje darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (priimtas 2002 birželio 04 d., įsigaliojo nuo 2003 sausio 01 d.), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (priimtas 2002 liepos 02 d., įsigaliojo 2003 sausio 01 d.) bei kiti Lietuvos Respublikos norminiai dokumentai.

Savo darbe pamėginsiu apžvelgti Lietuvos gyventojų darbo užmokesčio mokėjimo,skaičiavimo ir atspindėjimo apskaitoje tendencijas bei kitimus paskutiniais metais, mokesčių susijusių su darbo užmokesčiu kitimus. Pamąstysiu, kodėl Lietuvos įmonėse vis dar populiarūs atlyginimai „vokeliuose“, žvilgsnis į „vokelius“ iš darbuotojo ir darbdavio pozicijų.

DARBO UŽMOKESTIS. MOKĖJIMO UŽ DARBĄ BŪDAI, RŪŠYS IR SISTEMOS

Lietuvos Respublikoje darbo užmokesti reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 04 d. įstatymu Nr. IX-926, įsigaliojęs nuo 2003 sausio 01 d.

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Darbo užmokestis mokamas pinigais.

Yra du mokėjimo už darbą būdai:

v laikinė sistema;

v vienetinė sistema.

Esant laikiniai formai, darbo kiekis išreiškiamas atidirbtu laiku

Esant vienetiniai formai, darbo kiekis išreiškiamas pagamintos produkcijos ar atlikto darbo vienetų skaičiumi.

Yra dvi laikinės mokėjimo už darbą sistemos:

v laikinė paprastoji;

v laikinė premijinė.

Esant laikinei paprastajai sistemai, darbuotojams apmokama už atidirbtą laiką tik pagal tvirtai nustatytus atlygius.

Esant laikinei premijinei sistemai, be pagrindinio uždarbio darbuotojams dar mokamos premijos.

Vienetinės darbo apmokėjimo formos:

v vienetinė paprastoji;

v vienetinė premijinė;

v vienetinė progresyvinė;

v akordinė.

Vienetinė paprastoji sistema – darbininkui mokama už kiekvieną pagamintos produkcijos arba atlikto darbo vienetą pagal nustatytus įkainius.

Vienetinė premijinė – be pagrindinio uždarbio darbininkui dar mokama ir
premija.

Vienetinė progresyvinė – už išdirbį pagal normas mokama pagal nustatytą įkainį, o už išdirbį virš normos mokama taikant didesnį, vis didėjantį įkainį.

Akordinė sistema – apmokama ne už atskirus darbus, o už visą atliktų darbų kompleksą pagal sustambintą įkainį.

Darbo užmokestis gali būti dviejų rūšių

v pagrindinis – darbo užmokestis, kuris mokamas už dirbtą laiką, įskaitant ne dėl darbuotojo kaltės prastovėtą laiką.

v papildomas – mokamas pagal galiojančius įstatymus už nedirbtą laiką (pvz. Už atostogas).

Darbo apmokėjimas tiesiogine prasme reiškia santykius tarp darbdavio ir dirbančiojo. Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams, tarifiniai atlygiai ir algų kitimas nustatomas ir keičiamas savarankiškai. Svarbus apmokėjimo už darbą principas yra teisingas užmokestis už realius darbo rezultatus, kuris skatina kiekvieną darbuotoją panaudoti visus sugebėjimus geriau ir išradingiau dirbti. Geri rezultatai bus tada, kai dirbantysis darbe realizuos savo asmeninius gabumus ir kai jo atlyginimo dydis tiesiogiai priklausys nuo tų galutinių rezultatų, kurie atspindi darbo kiekį ir kokybę, darbo aktyvumą.

Darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų. Valstybė nustato tik minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą); darbuotojo valandinis (mėnesinis) darbo užmokestis negali būti mažesnis už įstatymo nustatyta minimalų valandinį atlygį (mėnesinę algą).

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. JOS KITIMAI

Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti didesni negu minimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis, nei Vyriausybės nustatyti minimalūs darbo užmokesčio didžiai.

Vyriausybė 2003 liepos 18 d. nutarimu Nr.937 nusprendė darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose (tarp jų ir biudžetinėse), neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, nuo šių metų rugsėjo 1 d. padidinti:

v minimalų valandinį atlygį iki 2,67 lito (dabar yra 2,53 lito);

v minimaliąją mėnesinę algą iki 450 litų (šiuo metu – 430 litų);

Pavyzdys

Darbuotojas dabar gaunantis minimaliąją mėnesinę algą – 430 litų, kuriam taikomas pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir kuriam nevykdomi jokie papildomi atskaitymai iš atlyginimo (baudos, alimentai ar kiti atskaitymai pagal vykdomuosius raštus), atskaičius privalomus mokesčius „į rankas“ gautų: 430 – ((430 – 290)*33%) – (430 *3%)=370,90 lt.

Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliai mėnesiniai algai – 450 litų, tas pats darbuotojas esant tom pačiom sąlygom gautų: 450 – ((450 – 290)* 33%) – (450 *3%)=383,70 lt.

Darbdavys už darbuotoją mokesčių turės sumokėti:

kai minimali mėnesinė alga 430 litų – (430 *31%) + (430*0,2%) =134,16 lt.

kai minimali mėnesinė alga 450 litų – (450 *31%) + (450*0,2%) =140,40 lt

Minimalių išmokų dydžiai (1 lentelė)

Mėnuo Minimalus gyvenimo lygis Minimali mėnesinė alga Minimalus valandinis atlygis Valst. Soc. Draudimo pensija Bazinė mėnesinė alga Bazinis valandinis atlygis

1998

balandis 120 400 2,36 132 105 0,62

gegužė 125 400 2,36 138 105 0,62

birželis 125 430 2,53 138 105 0,62

2002

rugsėjis 125 430 2,53 147 105 0,62

2003

balandis 125 430 2,53 147 105 0,62

gegužė 125 430 2,53 152 105 0,62

rugsėjis 125 450 2,67 105 0,62

Dabar galiojantys minimalaus darbo užmokesčio dydžiai nesikeitė daugiau kaip 5 metus,- nuo 1998 birželio 1 d. Tačiau minimalus darbo užmokestis padidės ne visiems Lietuvos dirbantiesiems.

Trišalės tarybos 2003 m. liepos 10 d. posėdyje pritarta ir, į tai atsižvelgdama, Vyriausybė nutarė nedidinti minimalios mėnesinės algos:

v žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuoto žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaru daugiau kaip 50 proc. visų pajamų;

v ūkininkų samdomiems darbuotojams;

v valstybės politikams (Seimo nariams, Vyriausybės nariams, savivaldybių merams ir jų pavaduotojams), teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams bei valstybės tarnautojams, kuriems atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka pareiginių algų ir priedų bei priemokų dydžiai priklauso nuo minimalios mėnesinės algos.

Tačiau reikėtų pabrėžti, kad žemės ūkyje dirbantiems ir kitiems, kuriems nedidinama minimali mėnesinė alga, nuo rugsėjo 1 d. tūrės būti taikomas šiek tiek didesnis minimalus valandinis atlygis – 2,55 lito (vietoje dabar galiojančio 2,53 lito). Tai susiję su tuo, jog pastaraisiais metais padaugėjo švenčių ne darbo dienų – prisidėjo Tarptautinė darbo diena – gegužės 1-oji ir Žolinė – rugpjūčio 15 d. dėl to, šiek tiek sumažėjus vidutiniam mėnesio darbo valandų skaičiui, dviem centais padidėjo minimali darbo valandos kaina. Be to, įvertinant tai, jog kitais metais įsigalios dar viena šventės diena – Rasos (Joninės), Vyriausybei teks patikslinti 2004 metų minimalaus valandinio atlygio dydį.

Esant vienetiniam
apmokėjimui, privalu peržiūrėti ir padidinti žemiausios kvalifikacijos darbų įkainius, nes nustatyti darbo įkainiai turi garantuoti įvykdžius išdirbio normas, vienetinį užmokestį ne mažesnį už minimalų vienetinį atlygį (valandos – nuo rugsėjo 1 d. – 2,67 lito; dienos (pamainos), kuris nustatomas minimalų valandinį atlygį padauginus iš dienos (pamainos) darbo valandų skaičiaus; arba mėnesio – minimalus valandinis atlygis padaugintas iš mėnesio darbo valandų skaičiaus).

Pavyzdys

Darbuotojas dabar gaunantis minimalų valandinį atlygį – 2,53 litų, už 8 val. pamainą gautų: 2,53*8=20,24 lt. Už mėnesį esant 22 darbo dienom: 20,24*22=445,28 lt (2,53*176(mėnesio darbo valandų sk.)=445,28 lt.)

Tarkime, kad šiam darbuotojui taikomas pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir jam nevykdomi jokie papildomi atskaitymai iš atlyginimo (baudos, alimentai ar kiti atskaitymai pagal vykdomuosius raštus), atskaičius privalomus mokesčius „į rankas“ jis gautų: 445,28 – ((445,28 – 290)*33%) – (445,28 *3%)=380,68 lt.

Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui – 2,67 litų, tas pats darbuotojas esant tom pačiom sąlygom gautų: 2,67*176=469,92 lt. 469,92 – ((469,92 – 290)* 33%) – (469,92 *3%)=396,45 lt.

Konkretūs darbuotojo apmokėjimo dydžiai (tarifinis atlygis ar mėnesinė alga, vienetiniai darbų įkainiai, priedai, priemokos), kitos apmokėjimo sąlygos nurodomos darbo sutartyje vadovaujantis kolektyvinės sutarties nuostatomis.

Palyginimui pateikiu kai kurių Europos sąjungos valstybių nustatytas minimalias algas (4 priedas).

DARBO UŽMOKESTIS ESANT NUKRYPIMŲ NUO NORMALIŲ DARBO SĄLYGŲ

Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas tarifinis atlygis.

Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant įmonės nustatytą darbo laiką, nakties laikas – nuo 22 valandos iki 6 valandos.

Pavyzdys

Darbuotojas gaunantis minimalų valandinį atlygį – 2,53 litų, už viršvalandžius gautų:

2,53*1,5=3,80 lt.

Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui, už viršvalandžius darbuotojas gautų: 2,67*1,5=4 lt.

Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

Pavyzdys

Darbuotojas gaunantis minimalų valandinį atlygį – 2,53 litų, už darbą poilsio ir švenčiu dienomis gautų:

2,53*2=5,06 lt.

Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui, už darbą poilsio ir švenčiu dienomis darbuotojas gautų: 2,67*2=5,34 lt.

VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS

Vidutinio darbo užmokesčio tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 gegužės 29 d. nutarimu Nr.650 „Dėl Darbuotojų ir valstybės tarnautojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“.

Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau vadinama – darbuotojas) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos.

(2 lentelė)

Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma

1. pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau vadinama – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas (toliau vadinama – mėnesinės algos) ir vienetinius įkainius; 1. apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos išmokos);

2. padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 2. išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bedarbio pašalpa, kitos (iš jų ir materialinės) pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį;

3. priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; 3. atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbu;

4. anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas,
mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (neatsižvelgiant į šio skirtumo mokėjimo šaltinį); 4. kompensacija priimant arba perkeliant į darbą kitoje vietovėje;

5. premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartinės, iš jų ir premijos iš pelno bei tantjemos) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės išmokos. 5. dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio;

6. nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė;

7. išmokos pagal civilines (iš jų ir autorines) sutartis;

8. vienkartinės ir kitos išmokos ne iš įmonės darbo apmokėjimo ir pelno lėšų, skirtų darbuotojams skatinti;

9. kitos išmokos (iš jų ir kompensuojamosios), nustatytos teisės aktuose, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.

Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų:

1. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis ir mėnesines premijas.

Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.

Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį.

Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio.

2. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

3. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę – mažiau arba daugiau kaip 8 valandas kasdien).

4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi.2 ir 3 punktų nuostatomis.

5. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui.

6. Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus ir panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant 1/4 bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra – pagal įmonės darbo grafiką).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2700 žodžiai iš 8693 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.