DARBOSAUGA
Yra žinoma, kad pagrindinis žmogaus regos organas – akies tinklainė gali
būti pažeista tik matomais (nuo 0.4(m) ir artimais infraraudoniems (iki 1.4
(m) spinduliais. Be to akies lęšiukas ir obuolys, veikdami kaip papildoma
fokusuojanti optinė sistema, kuri gerokai padidina energijos kiekį,
krentantį į akies tinklainę, kas savo ruožtu žymiai sumažina maksimalų
leistiną akies apšvietimo lygį.
Naudojant lazerinį spinduliavimą, pavojingumo lygis priklauso nuo
lazerio techninių charakteristikų – spinduliavimo energijos, bangos ilgio,
apšvietimo laiko, impulsų trukmės ir periodiškumo ir t.t., o taip pat ir
nuo apšviečiamų audinių reakcijos apšvietimą. Nustatyta, kad pavojingiausi
yra šie spinduliuojami bangų ilgiai:
380 – 1400 nm – akies tinklainei,
180 – 380 nm ir daugiau 1400 nm – priekinei akies daliai
180 – 105 nm (t.y. visame nagrinėjamame diapazone) – odai
Yra nustatyti reikalavimai pagal kuriuos, projektuojant lazerinę techniką
reikia numatyti principus, kaip operatoriui išvengti tiek tiesioginių, tiek
veidrodiškai ar difuziškai atspindėtų lazerio spindulių.
Yra išskiriamos keturios lazerinės įrangos pavojingumo klasės, kurios
labiausiai priklauso nuo naudojamo lazerio pavojingumo klasės. Lazerinio
įrenginio priklausomybė vienai ar kitai pavojingumo klasei yra nustatoma,
įvertinant tiesioginio ir atspindėto lazerinio spindulio pataikymą į
žmogaus akis ir odą. Šios keturios pavojingumo klasės yra skirstomos: