Darbu sauga
5 (100%) 1 vote

Darbu sauga

1121314151

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………2

1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA………………………………………………………………………..3

1.1 Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo principai…………………..4

2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SISTEMA LIETUVOJE………………………………..7

2.1 Socialinė apsauga ir darbo ministerija………………………………………………………………………..

2.2 Sveikatos apsaugos darbo ministerija…………………………………………………………………………

2.3 Valstybinė darbo inspekcija…………………………………………………………………………………………

3. DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS……………………………………………………………………….11

4. ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMITETAS……………………………..13

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..16

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………17

ĮVADAS

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojų darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus.

Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymas. Šio įstatymo nuostatos ir reikalavimai yra reikalingi siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti. Taip pat šio įstatymo paskirtis yra nustatyti profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas. (2: 1 str.)

Pagrindinės saugos ir sveikatos institucijos, kurios prižiūri, kad nebūtų pažeidimų yra socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė darbo inspekcija. Jos pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

Darbo objektas. Šio darbo objektas yra darbuotojų sauga ir sveikata.

Darbo tikslas. Remiantis įvariais LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais apžvelgti darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai.

• Apžvelgti darbuotojų saugos ir sveikatos sampratą bei tikslus;

• Aptarti saugos ir sveikatos priemonių įgyventinimo principus;

• Apžvelgti darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą (Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Sveikatos ministeriją ir Valstybine darbo inspekciją);

• Apžvelgti tų institucijų tikslus, funkcijas ir uždavinius;

• Aptarti kokias teises ir pareigas turi darbdavys ir darbuotojas;

• Aptarti saugos ir sveikatos komitetų reikšmę, bei jų funkcijas.

1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. (1: 48 str., 1d.)

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai kompleksinė socialinė bei techninė mokslo šaka, nagrinėjanti teisines saugas darbo organizavimo normas, darbo sąlygų gerinimo būdus, gamybinio traumatizmo bei profesinių susirgimų profilaktikos klausimus, saugius technologinius procesus, apsaugą nuo elektros, darbo higienos klausimus, statybos ir remonto saugos darbo būdus, apsauga nuo gaisrų, sprogimų, avarijų. (9: 2003., p. 3)

Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Darbo įstatymų kodeksas, Lietuvoss Respublikos Darbo inspekcijos įstatymas, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai parengti įgyvendinant atitinkamas Europos Sąjungos direktyvas. , kiti nustatyta tvarka patvirtinti normatyviniai aktai, nuostatai bei taisyklės.

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. (4: 2 str.; 2: 259 str.)

LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str., taip pat ir LR Darbo Kodekso 260 str. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti
sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų tarnautojams.

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse vertinama pagal tai, kaip darbo priemonės, darbo sąlygos įmonėje, jos padaliniuose atitinka teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Vertinant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę nustatoma profesinė rizika – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. Pagrindiniai darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rodikliai yra nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir sergamumas profesinėmis ligomis.

1.1 Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo principai.

Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.

Tuo tikslu darbuotojas turi:

• įvertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę;

• užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nurodoma, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodomos darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų;

• vadovaudamasis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. (9: 2003., p. 4)

Darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:

• rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu;

• rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimu;

• nustatytos rizikos priežasčių šalinimu;

• darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;

• techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

• pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba mažiau pavojingais;

• kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pirmenybės taikymu. Tik tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

• darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. (4: 19 str.)

Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje, ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formą ir jo pildymo tvarką tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos. (6).

Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir
specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą. (Darbuotojų sauga ir sveikata. 2003., p. 5)

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais. (Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. 1998., p. 6)

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą.

LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. nustato, kad darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų atstovai. Jie veikia pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos patvirtintus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų atstovais.

Apibendrinant šį skyriu, galime teigti kad darbuotojų sauga ir sveikata yra visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Pagla LR Konstitucija, kiekvienas darbuotojas turi teisę reikalauti, kad jo darbas, darbo vieta būtų saugi ir nekenktų jo sveikatai. O kiekvienos įmonės darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.

2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SISTEMA LIETUVOJE

Kaip jau minėjau, kad Lietuvoje pagrindinės saugos ir sveikatos institucijos yra socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė darbo inspekcija. Jos pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Savo darbe apžvelgsiu visas šias institucijas, bet vis tik didesnį dėmesį norečiau skirti Valstybės darbo inspekcijai, nes ji labiausiai kontroliuoja ir stebi, kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Visos šios išvardintos institucijos visą savo darbą turi suderinti su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Tam tikslui yra direktyvos.

Europos sąjungos direktyvų tikslas – imtis priemonių, kurios pagerintų darbuotojų saugą ir sveikatą. Direktyvose išdėstyti bendri principai, susiję su profesinės rizikos profilaktika, darbuotojų sauga ir sveikata, rizikos ir nelaimingų atsitikimų veiksnių pašalinimu, darbuotojų bei jų atstovų informavimu ir konsultavimu. (10: 2003., p. 12)

2.1 Socialinė apsauga ir darbo ministerija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo įstatymų ir teisės aktų jai pavestų socialinės apsaugos ir darbo sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina savo srityse valstybės politiką.

Svarbiausi socialinės apsaugos ir darbo ministerijos uždaviniai ir funkcijos yra:

• rengti įstatymų, nutarimų ir teisės aktų projektus;

• įgyvendinti darbo rinkos, darbo rinkos profesinio mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo apmokėjimo ir jo garantijų politiką;

• įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų politiką;

• analizuoti vykdomą socialinės
apsaugos ir darbo, socialinių grupių politiką, jos ekonominį pagrindimą, prognuozoti pagrindinius socialinius rodiklius […]. (7: 5 punktas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius turi teisę (paliečiant mano darbo temą) įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe politiką per ministerijos reguliavimo srities įstaigas, rengti priemones darbų saugai ir sveikatai darbe gerinti, Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo saugos darbe valstybinį valdymą, taip pat dalyvauja rengiant ir įgyvendinant stichinių nelaimių, stambių avarijų įmonėse padarinių likvidavimo socialines programas, sudaryti įstatymų ir teisės aktų projektų rengimo, ekspertizių darbo grupes ar komisijas […]. (7: 6 punktas)

2.2 Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija vykdo įstatymų ir teisės aktų jai pavestas sveikatos apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

Svarbiausias Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys – rūpintis Lietuvos Respublikos gyventojų sveikata, jos išsaugojimu, grąžinimu ir stiprinimu. (8: 5 punktas)

Sveikatos apsaugos ministerija turi valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, kurios pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos yra ginti gyventojų teisę į kuo geresnę fizinę ir psichinę sveikatą, ugdyti piliečio ir pareigūno pareigą skatinti sveiko gyvenimo, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo poreikį teisinėmis, socialinėmis, ekonominėmis bei auklėjamosiomis priemonėmis. Ji turi kontroliuoti, kad užbaigtos statybos atitiktų patvirtintus projektus, normas ir taisykles (pagal savo kompetenciją), kaip įgyvendinamos sanitarinės – priešepideminės priemonės, kad būtų išvengta arba likviduotos profesinės ir infekcinės ligos, sudarytos sveikos dafbo, buities ir poilsio sąlygos darbuotojams, įmonių skleidžiamos taršos įtaka gyvenamajai aplinkai ir gyventojams. (10: 2003., p. 25)

2.3 Valstybinė darbo inspekcija.

Valstybinė darbo inspekcija yra juridinio asmens teises turinti valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinė darbo inspekcija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, turi savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. (5: 2 str.)

Valstybinės darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių saugą ir sveikatą darbe bei darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

1990 m. buvo įkurtas Darbų saugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, kuris 1993 m. perorganizuotas į Technikos priežiūros tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją.

Valstybinė darbo inspekcija turi teritorinius skyrius. Valstybinių darbo inspektorių, kaip valstybės pareigūną, nurodymai (neviršijant kompetencijos) jų prižiūrimoms įmonėms yra privalomi. (6)

Pagrindinis Darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją bei vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvą 89/654/EEB, kuri skatina darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimą darbo vietose, atlieka tokias funkcijas :

• tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus;

• tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;

• tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse;

• tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviamsišvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus;

• tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;

• tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;

• tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai nustatyta tvarka organizuoja
darbuotojų sveikatos patikrinimu;

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2687 žodžiai iš 5287 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.