Darbų sauga
5 (100%) 1 vote

Darbų sauga

STUDIJŲ MODULIO CHARAKTERISTIKA

Tikslas: Darbo ir civilinės saugos studijų tikslas – suteikti žinių, siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir prevencinių priemonių įgyvendinimą įmonėje ir jos padaliniuose, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, žūčių ekstremalių situacijų atvejais. Išmokyti atsirinkti būtiniausią informaciją iš norminių teisės aktų ir taikyti ją praktiškai. Studentai baigę darbo saugos kursą ir sėkmingai išlaikę egzaminą, įgyja kompetenciją: dirbti atitinkamos ekonominės veiklos rūšies įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistais.

Uždaviniai:

Studentai baigę darbo ir civilinės saugos kursą turėtų:

2.1. Žinoti teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, civilinę saugą reikalavimus.

2.2. Žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos bei civilinės saugos organizavimo principus.

2.3. Žinoti profesinės rizikos vertinimo tvarką, prevenciją ir mažinimo principus.

2.4. Suvokti socialinio dialogo įmonėje svarbą ir jo vykdymą.

2.5. Žinoti nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į/iš darbo ir profesinių ligų tyrimo ir prevencijos principus.

2.6. Žinoti bendruosius darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės saugos priemonių įgyvendinimo principus įmonėje.

2.7. Suvokti ergonomikos reikšmę darbuotojų saugai ir sveikatai.

2.8. Gebėti organizuoti ir koordinuoti profesinės rizikos vertinimą įmonėje.

2.9. Prižiūrėti ir kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje.

2.10. Dalyvauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrime.

2.11. Mokėti registruoti įmonėje nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas bei incidentus.

2.12. Analizuoti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų aplinkybes bei priežastis ir numatyti prevencines priemones jiems išvengti.

2.13. Kaupti duomenis susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata.

2.14. Pildyti įmonės dokumentus susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata bei civiline sauga.

2.15. Gebėti organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės saugos norminių dokumentų rengimą bei konsultuoti šių dokumentų rengėjus.

2.16. Gebėti organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei civilinės saugos prevencijos priemonių rengimą.

2.17. Gebėti organizuoti privalomus sveikatos tikrinimus ir analizuoti privalomų sveikatos tikrinimų rezultatus.

Apimtis: 2 kreditai = 80 valandų.

Anotacija: darbo ir civilinės saugos studijų metu nagrinėjami darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos, civilinės saugos sistemos įmonėje teoriniai pagrindai. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, LR civilinės saugos įstatymo, LR darbo kodekso, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo taikymas praktiniame darbe. Darbuotojų instruktavimo, mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos klausimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės saugos dokumentacijos rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarka. Profesinės rizikos vertinimo metodai, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimo priemonių diegimas darbo vietose, aplinkoje. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros ir pavojingų darbų organizavimas. Nelaimingų atsitikimų tyrimas, įforminimas, apskaita. Darbo higienos, civilinės saugos, elektrosaugos, priešgaisrinės saugos organizavimo įmonėje pagrindai.

Mokymo procesas susideda iš paskaitų, praktinių ir laboratorinių darbų, seminarų, debatų, dalykinių žaidimų.

Šio kurso įgūdžiai ir žinios reikalingos studijuojant specialiąsias ir teisines disciplinas, o baigus studijas – praktinėje veikloje.

I. MODULIO PROGRAMA

Eil. Nr. Tema Valandų paskirstymas

Kontaktinės valandos Savarankiško

darbo valandos

Paskaitos Praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai darbai

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas Lietuvos Respublikoje 3 4 1

2. Darbdavio ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje 2 – 1

3. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimas įmonėje 8 8 2

4. Socialinis dialogas įmonėje 2 1 1

5. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos bei jų prevencija 4 4 4

6. Darbo higiena 4 6 4

7. Civilinė sauga 6 6 3

8. Elektrosauga 1 1 –

9. Priešgaisrinė sauga 1 2 –

10. Ergonomika 1 – –

Iš viso: 64 16 16

80 80

MOKYMO PROGRAMA

Eil. Nr. Temų ir potemių pavadinimas Valandų skaičius

1. I SKIRSNIS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ORGANIZAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IR ĮMONĖJE 3

1.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos samprata, pagrindinės sąvokos.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvos Respublikoje. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos sistema. 2

1.2. Bendros žinios apie tarptautines darbo organizacijas.

Europos Bendrijos ir Tarptautinių darbo organizacijų norminiai aktai (direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais aktais reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą. 1

2. DARBDAVIO IR DARBUOTOJŲ PAREIGOS, TEISĖS, ATSAKOMYBĖ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SRITYJE 2

2.1. Darbdavio pareigos, teisės, atsakomybė apibrėžtos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir kitais norminiais aktais. 1

2.2. Darbuotojų pareigos įgyvendinant įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus, pareiginių instrukcijų, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus. 1

3. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS ĮMONĖJE 8

3.1. Profesinės rizikos vertinimas įmonėje; Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto funkcijos ir veikla vertinant profesinę riziką. Vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė. 2

3.2. Profesinės rizikos vertinimas, prevencija ir mažinimo principai.

Rizikos vertinimas. Pavojingumo laipsniai. Pavojingų veiksnių kontrolė. Galimybių, dažnumo ir pasekmių vertinimas. Profesinės rizikos prevencija ir mažinimas. 1

3.3. Kenksmingų veiksnių poveikis darbuotojui, jų nustatymas, vertinimas ir normavimas

Pavojingi ir kenksmingi darbo vietos ir darbo aplinkos veiksniai. Higienos normos ir standartai. Darbo aplinkos ir darbo vietos ergonominis ir higieninis vertinimas. 1

3.4. Instruktavimas, mokymas, atestavimas.

Darbdavių, saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, padalinių vadovų atestavimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais instruktavimas, mokymas, atestavimas. 1

3.5. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimas, derinimas, tvirtinimas. 1

3.6. Darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. 0,5

3.7. Privalomųjų medicininių patikrinimų darbuotojams organizavimas. 0,5

3.8. Darboviečių įrengimas. 0,5

3.9. Darbo vietų įrengimas ir priežiūra. Darbuotojų sauga eksploatuojant įrenginius. 0,5

3.10. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra ir pavojingų darbų (gamybos procesų) organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą reglamentuojantys norminiai aktai, priežiūros organizavimas.

Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Darbuotojų apsauga nuo cheminių medžiagų poveikio. 1

4. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE 2

4.1. Socialinio dialogo svarba

Socialinis dialogas įmonėje – svarbus faktorius efektyviai įgyvendinant saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nustatant riziką ir sudarant saugias ir sveikas darbo sąlygas. 1

4.2. Socialinio dialogo organizavimas įmonėje.

Kolektyviniai susitarimai ir kolektyvinės sutartys. Darbo taryba. Darbuotojų atstovai, įmonių saugos ir sveikatos komitetai, diskusijos, susirinkimai. 1

5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA 4

5.1. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas, prevencija

Nelaimingi atsitikimai darbe, jų priežastys, rūšys ir prevencijos priemonės. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, registravimo ir apskaitos tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, pranešimai. 3,5

5.2. Profesinės ligos, jų prevencija

Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų tyrimas. Prevencijos priemonės. 0,5

6. II SKIRSNIS. DARBO HIGIENA

6.1. Darbo aplinkos mikroklimatas. Oro gryninimo būdai ir priemonės

6.2. Darbo vietų apšvietimas.

6.3. Triukšmas, jo poveikis, įvertinimas ir kontrolė.

6.4. Apsaugos nuo triukšmo metodai ir priemonės.

6.5. Vibracija, jos įvertinimas ir kontrolė.

6.6. Vibracijų lygį mažinančios priemonės ir būdai.

6.7. Kompiuterizuota darbo vieta. 4

7. III SKIRSNIS. CIVILINĖ SAUGA

7.1. Teisiniai civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pagrindai. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos struktūra, jos tikslai ir uždaviniai, organizavimo ir veiklos principai.

7.2. Ekstremalių situacijų priežasčių rūšys. Civilinės saugos veiksmų ir priemonių planavimas ekstremalių situacijų atvejais.

7.3. Naikinamieji veiksmai ir apsauga nuo jų.

7.4. Radiacinės ir cheminės situacijos vertinimas.

7.5. Gyventojų ir turto apsauga, jos organizavimas ekstremalių situacijų atveju.

7.6. Gelbėjimo ir kiti neatidėliotini darbai, vadovavimas jiems. Gyventojų moralinis-psichologinis pasirengimas. 6

8. IV SKIRSNIS. ELEKTROSAUGA

7.1. Elektros traumos ir smūgiai. Faktoriai, nusakantys sužalojimo elektros srove sunkumą.

7.2. Elektrotechninių darbuotojų mokymas, atestavimas.

7.3. Patalpų klasifikacija pagal žmonių sužalojimo elektros srove pavojingumą.

7.4. Apsaugos nuo elektros būdai.

Pirmoji pagalba nukentėjusiam nuo elektros srovės. 1

9. V SKIRSNIS. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA

1. Degimas. Medžiagų užsiliepsnojimas ir sprogimas. Savaiminis įkaitimas ir užsiliepsnojimas.

2. Gaisro gesinimo būdai, medžiagos ir priemonės.

3. Pirminės gaisro gesinimo priemonės.

4. Gaisro signalizacija ir automatinio gesinimo priemonės.

5. Gaisrinės saugos organizavimas Lietuvos Respublikoje ir įmonėje.

6. Gaisrinės saugos dokumentacijos rengimas, derinimas, tvirtinimas. 1

9. VI SKIRSNIS. ERGONOMIKA 1

9.1. Ergonomikos samprata.

Sistemos “Mašina-žmogus-aplinka” charakteristikos. Ergonomikos reikšmė darbuotojų saugai ir sveikatai. Reikalavimai darbo aplinkai.

9.2. Psichosocialiniai reikalavimai. Darbo ciklo organizavimas. Mašinų sauga.

II. ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ VERTINIMO TVARKA. ATSISKAITYMŲ TEMATIKA

Darbo ir civilinės saugos studijų žinių ir įgūdžių vertinimo tvarka remiasi kaupiamojo balo sistema:

Maksimalus įvertinimo balas – 10.

1. Aktyvumas laboratorinių darbų ir praktinių užsiėmimų metu – 2 balai arba 20 % galutinio įvertinimo.

2. Koliokviumas – 2 balai arba 20 % galutinio įvertinimo. Koliokviumas – tai studentų įsisavintų žinių patikrinimas, išklausius 50 % visos darbo ir civilinės saugos studijų
apimties. Studentai raštu 2 akademines valandas atsakinėja į dėstytojo pateiktus klausimus.

3. Praktinis darbas – 1,5 arba 15 % galutinio įvertinimo balo. Kiekvienas studentas parengia 1 praktinį darbą laisvai pasirinkdamas tematiką iš dėstytojo pateiktų temų. Praktinio darbo nepristatyto pasibaigus semestrui maksimalus vertinimas – 1 balas arba 10 % galutinio įvertinimo.

4. Analitinis tyrimas – 1,5 arba 15 % galutinio įvertinimo balo. Kiekvienas studentas, dirbdamas komandinį darbą, parengia grupinio analitinio tyrimo ataskaitą pagal dėstytojo pateiktą tyrimo temą (laboratoriniai darbai).

Visas savarankiškas darbas ir atsiskaitymai, kurį studentas privalo atlikti semestro metu, sudaro 70 % galutinio pažymio.

5. Egzaminas – 3 balai arba 30 % galutinio įvertinimo. Egzaminas vykdomas raštu. Egzamino metu studentai pasirenka 2 iš 6 klausimų suskirstytų į 2 grupes ir raštu atlieka dėstytojo pateiktą praktinę užduotį. Egzamino trukmė – 3 val.

III. ATSISKAITYMO TVARKA

1. Terminai iki kada studentas turi atsiskaityti už paskirtas užduotis:

1.1. Praktinis darbas turi būti parengtas ir pristatytas lapkričio-gruodžio mėn.

1.2. Analitinio tyrimo ataskaita turi būti parengta ir pristatyta gruodžio mėn.

Pastaba: nurodytu laiku neparengti ir nepristatyti praktiniai darbai ir tyrimų ataskaitos nepriimami.

1.3. Koliokviumas bus rašomas lapkričio mėn. pradžioje.

Pastaba: studentai neatvykę į koliokviumą netenka 2 balų arba 20 % galutinio įvertinimo, t.y. maksimalus galimas galutinis įvertinimas – 8 balai. Pakartotinai rašyti koliokviumą neleidžiama.

2. Auditorinių užsiėmimų, konsultacijų ir atsiskaitymų tvarkaraščiai.

Darbo saugos paskaitos vyks rugsėjo – gruodžio mėn., pagal paskelbtą paskaitų tvarkaraštį. Egzaminas vyks sausio mėn., pagal paskelbtą egzaminų tvarkaraštį.

V. LITERATŪRA

1. Pagrindinė literatūra:

1. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams.-V., “Technika,” 2003.

2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 07 01 IC- 1672 (Žinios, 2003 07 16, Nr. 70-3170).

3. LR darbo kodekso CVIII skyrius. Darbuotojų sauga ir sveikata. 259-284 str.

4. Kaminskas K.A. Ergonomika inžinerijoje: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, gamybininkams. V., Technika, 2003.

5. Milašauskas A. ir kiti. Civilinės saugos pagrindai. – V., 1966.

6. Kisinas E., Stepaniukas S. Nuodingos medžiagos ir apsauga nuo jų. Mokymo priemonė. – V.: KAM Krašto apsaugos mokykla, 1993.

7. Kisinas E. Radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos priemonės. Mokymo priemonė. V.: KAM Krašto apsaugos mokykla, 1993.

8. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas. 1998 12 15 Nr. VIII-971. (Žinios, 1998/115-3230; 2000/61-1805; 2000/92-1805).

9. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas 1999 01 12 Nr. VIII-1019. 9Žin., 1999/11-239).

2. Pagalbinė literatūra gilesnėms studijoms:

1. Sauga darbe Nr. 53 LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rinkinys. – V., UAB “Teisidas”. 2004.

2. Juriskonsultų asociacijos informacinis konsultacinis biuras “Valdymo tobulinimo metodika” 7. -V., 1999 – 2004.

3. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta LR vyr. darbo inspektoriaus, 2002 12 05 įsakymu Nr. 282 (Žinios, 2002 12 11, Nr.117-5293).

4. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 12 31 įA11-223/V-792 („Valstybės žinios“, 2004 01 24, Nr.13-395).

5. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1118 („Valstybės žinios“, 2004 09 07, Nr. 136-4945).

6. LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, 2000 10 03 VIII-1972 („Valstybės žinios“, 2000 10 25, Nr. 89-2742) ir („Valstybės žinios“, 2003 12 18, Nr.119-5404).

7. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1998 04 20 įsakymu Nr. 77 („Valstybės žinios“, 1998, Nr. 43-1188).

8. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos ir sveikatos ministerijos įsakymu 1998 05 05 Nr. 85/233 („Valstybės žinios“, 1998, Nr.41-1224).

9. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 12 22 įsakymas Nr.102 („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 3-88).

10. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 11 24 įsakymas Nr. 95 („Valstybės žinios“, 1999, Nr. 104-3014).

11. Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1998 09 03 įsakymas Nr. 134/493 („Valstybės žinios“, 1998, Nr.79-2242).

12. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 11 23 įsakymu Nr. A1-186/V-694 („Valstybės žinios“, 2003 12 05, Nr. 114-5186)

13. LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymas 2003`10 14 Nr. IC-1768 („Valstybės žinios“, 2003 10 31, Nr. 102-4585).

14. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai patvirtinti LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2003 10 29 posėdžio protokolu Nr.
6-PV5-36 („Valstybės žinios“, 2003 11 22, Nr. 110-4923).

15. Profesinės rizikos nuostatai patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2003 10 16 įsakymu A1-159/V-612 („Valstybės žinios“, 2003 10 24 Nr. 100-4504).

16. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 2003 11 11 IC-1819 („Valstybės žinios“, 2004 04 30, Nr. 69-2398).

17. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai 2004 04 28 patvirtinti LR Vyriausybės nutarimu NR. 487 („Valstybės žinios“, 2004 04 30, Nr. 69-2398).

18. Higieninė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1998 12 31 įsakymu Nr. 799 (Žin.,1999, Nr. 3-78, redakcija („Valstybės žinios“, 2002 10 11 Nr. 98-4384).

19. Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymu Nr. 301 13 priedas („Valstybės žinios“, 2000 06 09 Nr. 47-1365, redakcija „Valstybės žinios“, 2003 10 01 Nr. 92-4164).

20. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai. HN 69-1997.

21. Lietuvos higienos normos HN 98: 2000 “Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietimo (apšvietos) ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai” patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2000 05 24 Nr. 277 („Valstybės žinios“, 2000 05 31, Nr. 44-1278).

22. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai. HN 33-1993.

23. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose. HN 51-1994.

24. Rankas veikianti vibracija. Leidžiamieji dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose. HN 59-1996.

25. Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai. HN 32-1998.

26. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore. HN23-1993.

27. Higieninė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1998 12 31 įsakymu Nr. 799 (Žin.,1999, Nr. 3-78, redakcija („Valstybės žinios“, 2002 10 11 Nr. 98-4384).

28. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai patvirtinta LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 09 20 įsakymas Nr. 70/403 („Valstybės žinios“, 1999, Nr. 82-2438).

29. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 („Valstybės žinios“, 2002 03 14 Nr. 27-974).

30. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės BPST 01-97 („Valstybės žinios“, 1997 02 21, Nr. 16-358). Redakcijos („Valstybės žinios“, 2002 08 14 Nr. 80-3489; „Valstybės žinios“, 2002 11 27, Nr.,113-5083).

31. Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklės PST – 08 – 99, V., 1999.

32 Kučinskas V. Ergonomika. Vilnius, 2001 m.

TEMŲ APIBŪDINIMAS

I. tema. Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas ir kontrolė, organizavimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais, pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2346 žodžiai iš 7819 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.