Darbuotojo materialinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Darbuotojo materialinė atsakomybė

11

Darbuotojo materialinė atsakomybė

Darbo įstatymai nustato dvi materialinės darbuotojų atsakomybės rūšis: ribotąją ir visišką.

Ribotosios materialinės atsakomybės atveju darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą materialinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesių užmokesčių dydžio, atsiradusią dėl:

1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo(sužalojimo);

2) medžiagų pereikvojimo;

3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;

4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;

5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;

6) netinkamos materialiniu ar piniginių vertybių apskaitos;

7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti;

8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažaidimo.

Visiškos materialinės atsakomybės atvejai išsamiai išvardyti DK 145 straipsnyje. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:

1. žala padaryta tyčia;

2. žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka;

3. žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;

4. žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;

5. Žala padaryta kitokiu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė nustatyta specialiuose įstatymuose;

6. Žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;

7. kai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Vienas iš dažniausiai paplitusių visiškos materialinės atsakomybės pagrindų yra darbuotojo rašytinė sutartis su darbdaviu. Ji yra dviejų rūšių: individuali ir grupinė (kolektyvinė).

Su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Sutartyje turi būti priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe, gali būti sudaroma raštu įforminama nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus priima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas, kuriuos atliekant yra sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Negalima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutarties su valytojomis, sargais, buhalteriais ir kitais darbuotojais, kuriems materialinės vertybės tiesiogiai nėra perduodamos.

Tais atvejais, kai darbuotojai dirba išvien kai kuriuos darbus, susijusius su perduotų jiems materialinių vertybių naudojimu arba saugojimu, ir kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės (pavyzdžiui, su didelės parduotuvės pardavėjomis), gali būti sudaroma grupinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Atsiradus žalai, jos atlyginimo dalies dydis paskirstomas proporcingai, atsižvelgiant į atskirų darbuotojų dirbtą laiką tam tikru laikotarpiu (neatsakys žalos padarymo metu sirgęs arba atostogavęs darbuotojas ir pan.). Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytos papildomos jų darbo sąlygos, darbuotojų nuomonės pareiškimas priimant naujus narius ir pan. Darbuotojai, pasirašę tokią sutartį atleidžiami nuo materialinės atsakomybės, jeigu nustatomi tikrieji žalos padarymo šalininkai (prekes pasisavino parduotuvės pirkėjai).

Tiek individualios, tiek grupinės visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki 18 metų.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 518 žodžiai iš 1007 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.