Darbuotojų motyvacija
5 (100%) 1 vote

Darbuotojų motyvacija

Turinys:

1. Tyrimo planas …………………………………………………………………………………………3

1.1. Tyrimo problema ………………………………………………………………………………3

1.2. Tyrimo objektas ………………………………………………………………………………..3

1.3. Tyrimo tikslas……………………………………………………………………………………3

1.4. Tyrimo uždaviniai………………………………………………………………………………3

1.5. Hipotezės…………………………………………………………………………………………..3

1.6. Tyrimo metodai………………………………………………………………………………….3

1.7. Temos aktualumas ……………………………………………………………………………..3

2.Motyvacijos esmė …………………………………………………………………………………….5

3. Bendrosios motyvo ir motyvacijos sampratos ……………………………………………..5

4. .Motyvacijos teorijos …………………………………………………………………………………9

4.1. Murray akivaizdžių poreikių teorija ………………………………………………………9

4.2. Aldelfer poreikių teorija ……………………………………………………………………..9

4.3. Proceso teorijos …………………………………………………………………………………10

4.4. Lūkesčių teorijos ………………………………………………………………………………11

4.5. E.Lawler – L.Porter modelis…………………………………………………………………11

4.6. McClelland poreikių teorija ………………………………………………………………..12

4.7. F.Herzberg dviejų veiksnių teorija…………………………………………………………12

4.8. Teisingumo teorija……………………………………………………………………………….13

5. Išvados………………………………………………………………………….….15

6. Literatūros sąrašas………………………………………………..…………………16

1.Tyrimo planas

1.1 Tyrimo problema: išsiaiškinti žmogaus poreikių atsiradimo prielaidas, jų motyvaciją ir pasekmes, nes jokia veikla neprasideda be priežasties, be ją sužadinančio stimulo. Kodėl žmogus ateina dirbti į vieną ar kitą organizaciją ir joje dirba? Ar tenkina jį esama darbo aplinka, atlygis už darbą, darbdavių požiūris į jį kaip į specialistą? Ar atliktu darbu jis įtvirtina save kaip asmenybę, ar priešingai – jaučia prievartą. O gal jis norėtų pakeisti esamą padėtį ir kokiomis priemonėmis to siektų.

1.2 Tyrimo objektas:

• pats individas, jo amžius, darbo stažas, gabumai, sugebėjimai, profesinis pasiruošimas, paveldėtos savybės, auklėjimas, šeima, gyvenimiška patirtis, religiniai įsitikinimai;

• darbo grupė, sudaryta iš bendradarbių, atliekančių vienodas ar viena kitą papildančias užduotis, tačiau bet kokiu atveju tarpusavyje susijusias. Grupės normos, bendravimas, konfliktai, nusistovėjusios vertybės ir santykiai veikia elgesio pasirinkimą, individualius sprendimus;

• organizacija, savo kultūra ir bendrais tikslais vienijanti darbuotojus ir nustatanti jų veiklos pobūdį.

1.3 Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kas veikia žmogaus požiūrį į darbą ir jo darbo motyvaciją.

1.4 Tyrimo uždaviniai:

• išsiaiškinti kas aktualu dirbantiesiems;

• išsiaiškint kokie motyvacijos būdai yra tinkamiausi.

1.5 Hipotezės: tikėtina, kad parinkus tinkama darbuotojo motyvaciją (padidinus darbo užmokestį, aprūpinus tinkamomis darbo priemonėmis, sudarius tinkamą darbo aplinką) darbuotojas bus suinteresuotas efektyviau spręsti darbe iškylančias problemas ir uždavinius.

1.6 Tyrimo metodai: anketavimas, apklausa.

1.7 Temos aktualumas: Tinkama darbuotojų motyvacija užtikrina efektyvų darbą. (dėl kokių priežasčių stengiamasi gerai dirbti.). Įmonė, nepanaudodama savo darbuotojų sugebėjimų, daro sau žalą pirmiausia tuo, kad demotyvuoja darbuotojus ir paverčia juos abejingais vykdytojais. Galėdami lengvai, nedėdami pastangų, atlikti jiems pavestus darbus, darbuotojai negali didžiuotis darbo rezultatais, darbas praranda savo motyvuojančią vertę. Sudarius darbuotojams galimybes panaudoti savo profesinius sugebėjimus ir kūrybines galias, skatinant teikti pasiūlymus darbui racionalizuoti, galima rasti daug rezervų gamybos efektyvumui ir darbo kokybei gerinti. Kadangi atlyginimo už darbą sistema yra tiesiogiai susijusi tiek su gyvybinių žmogaus poreikių patenkinimu, tiek su individų pasiekimų įvertinimu, ji turi labai didelę įtaką darbuotojų motyvacijai. Darbo užmokestis ir finansinis įvertinimas pasidaro ypatingai svarbiu motyvavimo veiksniu, kai nėra patenkinti dirbančiųjų materialiniai ir saugumo poreikiai. Kai darbuotojas jaučiasi neteisingai įvertintas (per mažas darbo užmokestis, lyginant su kitais), tai tampa stipriai demotyvuojančiu veiksniu. Žinoma nepakanka mokėti didelį darbo užmokestį, norint geriau motyvuoti
darbuotojus. Darbuotojas jaučia ryšį tarp atliekamo darbo kiekybės bei kokybės ir gaunamo darbo užmokesčio. Norint, kad darbo užmokestis taptų veiksminga motyvavimo priemone, būtina įmonėje įgyvendinti paprastą ir suprantamą darbo užmokesčio sistemą, įvertinančią atliekamo darbo vertę, darbuotojo kompetenciją ir dedamas pastangas.

2. Motyvacijos esmė

Motyvacija yra plati sąvoka, aprėpianti keletą terminų bei nusakanti įtaką žmonių elgesio veržlumui ir kryptingumui. Tai poreikiai, polinkiai, nuostatos, interesai, siekiai, vertybės. Siekimas patenkinti poreikius yra pirmasis motyvacijos šaltinis. Gerų veiklos rezultatų motyvacija yra susijusi su vidiniais ir išoriniais veiksniais, lemiančiais žmonių veiklą.

Motyvai, skatinantys žmogaus veiklą, išreiškia jo santykį su aplinka, kuris atsispindi emociniuose išgyvenimuose. Tenkinant poreikį, emocijos kinta nuo nepasitenkinimo, įtampos, kančios link teigiamų emocijų, priklausomai nuo poreikių patenkinimo sėkmingumo. Jei veikla neduoda teigiamų rezultatų, poreikį patenkinti sunku arba neįmanoma, tada kyla nusivylimas, neatslūgsta neigiamos emocijos, atsiranda įtampa.

Šio tyrimo problema – išsiaiškinti žmogaus poreikių atsiradimo prielaidas, jų motyvaciją ir pasekmes, nes jokia veikla neprasideda be priežasties, be ją sužadinančio stimulo. Kodėl žmogus ateina dirbti į vieną ar kitą organizaciją ir joje dirba? Ar tenkina jį esama darbo aplinka, atlygis už darbą, darbdavių požiūris į jį kaip į specialistą? Ar atliktu darbu jis įtvirtina save kaip asmenybę, ar priešingai – jaučia prievartą. O gal jis norėtų pakeisti esamą padėtį. Jo atsakymo esmė – dažniausiai žmogus ateina dirbti į konkrečią organizaciją, nes jis to nori, o šį norėjimą formuoja poreikiai.

Žmogaus poreikiai – tai tokia individo jaučiama vidinė įtampa, kurią žmogus paprastai išreiškia mintimi “man reikia”. Suvoktas poreikis nusakomas noru.

Poreikius galima suskirstyti į:

1) pagrindinius fizinius poreikius (maistas, vanduo, rūbai, pastogė, miegas, oras ir kt.), Jie vadinami pirminiais poreikiais, nes iškyla iš esminių gyvenimo būtinybių ir yra svarbūs žmogaus egzistencijai;

2) socialinius bei psichologinius poreikius (jie atstovauja daugiau dvasios ir proto poreikiams), kurie vadinami antriniais poreikiais.

3. Bendrosios motyvo ir motyvacijos sampratos

Žmogaus sąmoninga veikla yra motyvuota. Šioje veikloje yra reikšmingi motyvai, motyvacija ir motyvavimas veiklai. Šios sąvokos neretai yra įvairiai suprantamos, o kartais netgi tapatinamos. Užsienio psichologų darbuose motyvacijai apibūdinti vartojami keli terminai: motyvas (motive), reikmė (drive), poreikis (need).

Jau žiloje senovėje žmonės, norėdami paveikti kitų elgesį pageidaujama linkme ir pasiekti trokštamų rezultatų, vartojo skirtingas poveikio priemones: prievartą (vergų darbas), bausmes, materialines (pinigai, žemė, brangenybės) ir moralines (pagyrimas ir pasmerkimas, titulai) nuobaudas ir paskatas.

Motyvo ir motyvacijos sąvokos pradėtos tyrinėti ne taip seniai. Pirmieji psichologai eksperimentuotojai daugiau domėjosi suvokimo, mąstymo, mokymosi klausimais. Nebuvo susiformavusi ir “motyvo” sąvoka (“motyvas” kilęs iš lotyniškojo žodžio “movere” – judinti), bet šis klausimas jau buvo nagrinėjamas vieno pirmųjų psichologų Wundt darbuose. Jis manė, kad kryptį veiksmams duoda vaizdinys, o juos sukelia emocijos, kurios tam tikromis sąlygomis virsta valia. Nuo valios priklauso visi psichiniai procesai ir motyvai.

• Motyvai – tai skatinimai kokiam nors veiksmui, tenkinant tam tikras reikmes bei poreikius; tai vidinių, organinių bei psichinių poreikių, sukeliančių, nukreipiančių ir valdančių žmogaus veiksmus ir poelgius, sankaupa (Petrovskis, 1986).

• Veiklos priežastys, susijusios su subjektyvių poreikių patenkinimu, vadinamos motyvais.

• Motyvas – tai būsena organizmo, kurio energija mobilizuojama ir pasirinktinai nukreipiama į aplinkos objektus. Reikmė, kaip mobilizuojanti energija skatina organizmo aktyvumą, o tikslas išreiškia organizmo pasirinktinį kryptingumą. Motyvas – tai reikmės ir tikslo santykis (Newcomb, 1968).

• Motyvas – tai objektas, kuris atitinka vieną ar kitą poreikį ir, kuris skatina bei nukreipia žmogaus veiklą (Leontjevas, 1972).

• Motyvas – tai sąmoninga ar nesąmoninga veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir objekto (situacijos), patenkinančios jos poreikius, interesus, vertybes, tikslus, sąveikos (Jovaiša, 1993).

• Motyvai – tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu, individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai; materialūs arba idealūs individo tikslai; individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią pats individas suvokia (Psichologijos žodynas, 1993).

• Motyvas – sudėtingas darinys. Išorinis objektas organizmo egzistencijos palaikymo atžvilgiu yra įvairiai valentingas (turi patraukiančią arba atstumiančią jėgą), kai jis atitinka ar neatitinka poreikio. Kai objektai atitinka poreikį, jie įgyja teigiamą valentingumą (reikšmingumą) ir organizmas pradeda judėti link jų. Atsiranda vidinė paskata – teigiamas objekto įvertinimas ir energija jo siekti, veikti. Motyvo struktūra, galima apibrėžti taip: signalo priėmimas
įvertinimas – programa – paskata – tikslas – veiksmas. Nė vienas šios grandinės elementas, paimtas atskirai, negali būti pavadintas motyvu. Motyvas – visų šių elementų sąveika.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1221 žodžiai iš 4063 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.