Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………….
………………………………………………………2
1. Darbuotojų saugos struktūros
įmonėse……………………………………………………………
…………..3
2. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijų
apskaita………………………………………………..3
3. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais…………7
4. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms ir darbuotojų
aprūpinimas jomis……..9
5. Reikalavimai darbo vietoms ir jų
įrengimas………………………………………………………….
……11
6. Profesinės rizikos vertinimas
įmonėje……………………………………………………………
………….12
7. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir
apskaita…………………………………………………………13
IŠVADOS……………………………………………………………
……………………………………………………18
LITERATŪRA…………………………………………………………
……………………………………………….19
ĮVADAS
Kiekvieno žmogaus teisė – turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo
sąlygas. Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo
sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir
valstybei. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, o tai
priklauso nuo jo žinių apie darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo
santykius reglamentuojančius teisės aktus, darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybų bei komitetų steigimo, jų efektyvios veiklos.
Darbuotojų saugos ir sveikatos politika turi būti pagrįsta šiais
principais:
➢ darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu,
palyginus su darbo arba gamybos rezultatais,
➢ darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktų reikalavimus, trišaliu valstybės, darbdavių ir
darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų saugos ir
sveikatos srityje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu,
ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų
darbuotojams sudarymą, taikymu, darbuotojų saugos ir sveikatos
specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų
priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu, vienoda valstybine
darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole.
Šiame darbe remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, LR Vyriausybės
nutarimais ir kitais norminiais aktais yra išdėstyta darbuotojų saugos ir
sveikatos organizavimo tvarka įmonėje.
1. Darbuotojų saugos struktūros įmonėse
Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės,
skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti,
kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad
darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma
sumažinta. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir
sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo
darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys
steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą
tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats (1). Taigi įmonėje gali būti
steigiamos:
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (toliau – tarnyba). Tarnybos
veiklą reglamentuoja Įmonių saugos darbe tarnybų pavyzdiniai nuostatai.
Tarnyba sudaroma iš vieno ar daugiau įmonėje dirbančių saugos ir sveikatos
specialistų . Jeigu įmonėje tokių specialistų nėra, tarnybos funkcijas gali
atlikti:
• darbdavio samdoma tarnyba arba darbdavio samdomi vienas ar daugiau
šios srities specialistų;
• darbdavio paskirtas asmuo (asmenys) (įmonėse, kuriose dirba mažiau
kaip 50 darbuotojų). Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijų
neatlieka samdoma organizacija ar paskirtas asmuo, tarnybos funkcijas
atlieka pats darbdavys.
Apie įsteigtą tarnybą darbdavys raštu praneša Valstybinei darbo
inspekcijai, užpildydamas specialią formą.
Darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) (toliau – medicinos
punktas). Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo
medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatai. Šie nuostatai nustato
medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir
atsakomybę.
2. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijų apskaita.
Instrukcijos privalo būti parengtos ir turi įsigalioti prieš
pradedant eksploatuoti įmonę, jos padalinius, darbo priemones, prieš
įdiegiant naujus technologinius procesus ar
pradedant darbus. Įmonėje turi
būti rengiamos:
➢ įvadinė instrukcija (įvadinio instruktavimo);
➢ instruktavimo darbo vietoje instrukcijos.
Instrukcijos rengiamos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, norminiais
dokumentais (taisyklėmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standartais,
reglamentais), darbo ir apsaugos priemonių techniniais dokumentais,
atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatos
pažeidimų, nelaimingų atsitikimų, avarijų, profesinių ligų analizės
duomenis, saugaus darbo organizavimo psichofiziologinius aspektus įmonėje
bei kita turima informacija. Instruktavimo darbo vietoje instrukcijos
rengiamos arba tam tikrų profesijų darbuotojams (šaltkalviams,
šlifuotojams, mūrininkams, medienos gaminių mašinų operatoriams, miško
kirtėjams, kasininkams, valytojams, laborantams ir pan.), arba darbams
(remonto, montavimo, derinimo, bandymo, darbams aukštyje ir t.t.), arba
darbo priemonių naudojimui (šlifavimo staklių, kompiuterinės įrangos ir
t.t.). Kai naudojamiems darbo įrenginiams yra gamintojo parengtos naudojimo
instrukcijos, kurių laikymasis užtikrina darbuotojo saugą ir sveikatą,
darbuotojas, naudojantis šį įrenginį, instruktuojamas pagal įrenginio
naudojimo instrukciją. Šiais atvejais papildoma instrukcija rengiama, kai
darbuotojo darbo sąlygomis to nepakanka. Įmonės darbuotojų, kuriems
nerengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, sąrašą sudaro
darbdavys, suderinęs su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus
viršininku Jei tokio sąrašo nėra, instrukcijos rengiamos visiems
darbuotojams. Instrukcijas tvirtina darbdavys įsakymu, potvarkiu, kitu
tvarkomuoju dokumentu. Instrukcijos derinamos su įmonės darbuotojų saugos
ir sveikatos komitetu (jeigu jis įsteigtas) ar darbuotojų atstovu.
Instrukcijose vartojami terminai ir apibrėžimai turi atitikti vartojamus
teisės aktuose ir terminų žodynuose. Instrukcijų tekstas turi būti aiškus,
reikalavimai – trumpi, konkretūs ir vienareikšmiai. Raidinius sutrumpinimus
galima vartoti, jeigu jie paaiškinami tekste. Instrukcijose neturi būti
nuorodų į taisykles, normas bei kitus teisės aktus. Esant būtinybei, minėtų
aktų reikalavimai išdėstomi instrukcijoje, tačiau jie turi būti pritaikyti
konkrečiai darbo vietai bei realioms darbo sąlygoms. Visi instrukcijų
punktai yra vienodai privalomi darbuotojams, todėl nevartotini žodžiai,
nusakantys reikalavimų svarbą („griežtai“, „ypač“, „būtinai“,
„kategoriškai“, „besąlygiškai“ ir pan.), taip pat nekonkretūs,
nevienareikšmiai, neapibrėžti pasakymai „per didelė įtampa“, „per didelė
temperatūra“, „patraukti saugiu atstumu“ „rekomenduojama“, „geriausiai
būtų“ ir pan.). (7)
Įvadinės instrukcijos turinys:
▪ bendrosios žinios apie įmonę ir jos veiklos ypatumus;
▪ pavojai ar rizika, kurie egzistuoja įmonėje ir su kuriais gali
susidurti darbuotojas;
▪ darbdavio pareigos ir teisės garantuojant darbuotojams saugias ir
sveikas darbo sąlygas;
▪ darbuotojo teisės ir pareigos atliekant darbo sutartimi sulygtą
darbą;
▪ darbuotojo pareigos ir veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui
darbe, avarijai, incidentui, kilus gaisrui (gelbėjimo, medicinos
tarnybų iškvietimo tvarka, jų telefono numeriai, telefonų išdėstymo
vietos);
▪ darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas įmonėje (saugos
tarnybos, vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, darbuotojų
atstovai, medicininis aptarnavimas ir pan.);
▪ evakuacijos keliai, priešgaisrinės ir pirmosios pagalbos priemonės
ir jų išdėstymo vietos;
▪ darbuotojo veiksmai darbo metu už įmonės ribų;
▪ kiti darbuotojui aktualūs su darbuotojų sauga ir sveikata įmonėje
susiję klausimai.
Instruktavimo darbo vietoje (profesinės) instrukcijos turinys :
▪ bendroji dalis;
▪ profesinės rizikos veiksniai, saugos priemonės nuo jų poveikio;
▪ darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią;
▪ darbuotojo veiksmai darbo metu;
▪ darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais;
▪ darbuotojo veiksmai baigus darbą.
Skyriuje „Bendroji dalis“ turi būti nurodyta:
▪ leidimo savarankiškai dirbti sąlygos (būtina kvalifikacija,
kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, privalomi
specialūs kvalifikaciniai pažymėjimai, elektrosaugos kvalifikacija,
asmens medicininės knygelės ir pan.);
▪ darbo ir poilsio režimas;
▪ pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, darbo ir darbų saugos
priemonių gedimus, apie darbo metu pastebėtus trūkumus darbdaviui
(padalinio vadovui), įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai,
darbuotojų atstovui tvarka; darbuotojo atsisakymo dirbti, esant
nesaugiai darbo vietai, tvarka;
▪ asmens higienos
atsakomybė už šios instrukcijos nevykdymą.
Skyriuje „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų
poveikio“ turi būti nurodyta:
▪ darbuotojui pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, esantys
ar galintys pasireikšti jo darbo aplinkoje, jų galimas poveikis
sveikatai;
▪ saugos priemonės (techninės, organizacinės, kolektyvinės,
asmeninės), jų taikymo ir naudojimo tvarka, netinkamumo požymiai.
Skyriuje „Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią“ turi būti
nurodyta:
▪ pamainos priėmimo tvarka (pasirašant, dalyvaujant padalinio ar darbų
vadovui ir t.t.);
▪ darbo vietos ir asmeninių apsauginių priemonių paruošimo tvarka;
▪ naudojamų darbo ir darbų saugos priemonių, aptvarų, signalizacijos,
blokuočių, įžeminimų, ventiliacijos, apšvietimo patikrinimo, ar
tinkami darbui, tvarka;
▪ užduočių įforminimo atsižvelgiant į darbų pavojingumą ir
kenksmingumą (paskyros ir leidimai, potvarkiai, nurodymai ir pan.)
tvarka.
Skyriuje „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ turi būti nurodyta:
▪ saugūs darbo metodai, darbo ir darbų saugos priemonių naudojimo
tvarka;
▪ saugaus medžiagų, pagalbinių gamybos priemonių naudojimo tvarka;
▪ darbo vietos priežiūra (švara, tvarka, praėjimų ir pravažiavimų
saugos užtikrinimas, medžiagų, žaliavų, gaminių saugus sukrovimas,
inventoriaus saugojimas, atliekų tvarkymas);
▪ saugos įtaisų būklė;
▪ reikalavimai dirbant šalia veikiančių elektros įrenginių, kėlimo ir
transportavimo priemonių, potencialiai pavojingų įrenginių, sprogių,
degių medžiagų ir pan.;
▪ draudimas be padalinio vadovo žinios patikėti ar užleisti savo darbo
vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis
darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu. Laikino pasitraukimo iš
darbo vietos tvarka.
Skyriuje „Darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais“ turi
būti nurodyta:
▪ darbuotojo veiksmai susidarius avarinei ar kitai ypatingai
situacijai, įvykus incidentui, avarijai.
Skyriuje „Darbuotojo veiksmai baigus darbą“ turi būti nurodyta:
▪ darbo priemonių išjungimo, sustabdymo, palikimo, valymo, tepimo ir
pan. tvarka;
▪ darbo vietos sutvarkymo, jos perdavimo kitam darbuotojui tvarka
(pasirašant, dalyvaujant vadovui ir pan.);
▪ atliekų pašalinimas;
▪ asmens higienos reikalavimai;
▪ patalpų uždarymo tvarka. (7)
Instrukcijų apskaita. Kiekviena instrukcija (išskyrus įvadinę instrukciją)
privalo turėti pavadinimą ir numerį, pvz., „Šaltkalvio saugos ir sveikatos
instrukcija Nr.1“. Profesijos pavadinimas profesinėje instrukcijoje turi
sutapti su profesijos pavadinimu darbuotojo darbo sutartyje ir su
pavadinimu Lietuvos profesijų klasifikatoriuje Kiekvienas instrukcijos
lapas numeruojamas bei nurodomas bendras lapų skaičius. Darbuotojų saugos
ir sveikatos tarnyba patvirtintų instrukcijų kontrolinius egzempliorius
registruoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo
žurnale. Surištų, užantspauduotų instrukcijų kontroliniai egzemplioriai
saugomi įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje. Instrukcijų
kopijos instruktuojamiesiems darbuotojams gali būti įteikiamos
pasirašytinai atskirame lape, pridedamame prie instrukcijos kontrolinio
egzemplioriaus. Padalinio vadovas privalo turėti visų to padalinio
profesijų, darbų (darbo vietų) instrukcijų kopijų komplektą bei jų sąrašą.
Padalinio vadovui išduodamos instrukcijos registruojamos įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale. Įmonėje saugomų
instrukcijų kontroliniai egzemplioriai turi būti valstybine kalba. Į kitas
kalbas verstos instrukcijos taip pat turi būti darbdavio patvirtintos.(7)
3. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti
įmonėje, jeigu jis nemokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.
Darbuotojų instruktavimas. Įmonių darbuotojai saugos ir sveikatos
darbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėse patvirtintas
darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Šias instrukcijas rengia ir
tvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Įmonės darbų saugos instrukcijų
rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklėmis, technologinių procesų ir
darbo priemonių techniniais dokumentais. Darbuotojų instruktavimas
įforminamas instruktavimų registracijos žurnaluose, pasirašant
instruktuojamajam ir instruktuojančiajam. Privalomi darbuotojų
instruktavimai jų saugos ir sveikatos klausimais:
• Įvadinis instruktavimas. Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį,
privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, ir tai turi būti įforminta
įvadinio instruktavimo registracijos žurnale. Instruktuoja darbdavys
arba
jo įgaliotas asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą. Įvadinio
instruktavimo metu darbuotojai taip pat supažindinami su vidaus
tvarkos taisyklėmis, kolektyvinės sutarties susitarimais, žinotinais
darbuotojui. Įvadinio instruktavimo registravimo žurnalas saugomas
įmonėje 75 metus po paskutinio įrašo.
• Pirminis instruktavimas darbo vietoje. Darbuotojai, gaminantys
produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su medžiagomis,
žaliavomis, įrankiais, įranga arba kurių darbas susijęs su
kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais
įrenginiais, privalo išklausyti pirminį instruktavimą darbo vietoje.
Šis instruktavimas turi būti įformintas instruktavimų darbo vietoje
registracijos žurnale. Darbuotojus instruktuoja darbdavys arba
padalinio vadovas, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais. Padalinio vadovą instruktuoti darbo vietoje neprivalu.
Suderinęs su Valstybine darbo inspekcija, darbdavys gali sudaryti
sąrašą profesijų, kurių darbuotojams neprivalus pirminis
instruktavimas darbo vietoje. Instruktavimų darbo vietoje
registracijos žurnalas saugomas įmonėje 10 metų.
• Periodinis instruktavimas darbo vietoje. Periodiškai instruktuojama ne
rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Šis instruktavimas įforminamas tame
pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Periodinis
instruktavimas atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir pirminis
instruktavimas darbo vietoje.
• Papildomas instruktavimas darbo vietoje. Darbdavys arba jo įgaliotas
asmuo privalo papildomai instruktuoti darbuotojus pasikeitus gamybos
technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir
sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų esančioje, pakeitus
darbo vietą ir kitais atvejais. Papildomas instruktavimas įforminamas
tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.
• Specialusis instruktavimas darbo vietoje. Specialųjį instruktavimą
privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus (gamybos
procesus). (6,7)
Darbdavių mokymas ir atestavimas. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo,
prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o vėliau ne rečiau
kaip kas 5 metai, turi būti atestuojami darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais ir apie tai turi būti pranešta Valstybinei darbo inspekcijai.
Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos
mokymo institucijose arba atestavimui rengiasi savarankiškai. Teigiamai
įvertinus žinias, išduodamas programos baigimo pažymėjimas. Šis pažymėjimas
galioja 5 metus. Skiriamas naujas veikiančios įmonės vadovas turi būti
atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Darbdavys, atestuotas
kaip darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, yra atleidžiamas
nuo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. (6)
Saugos darbe tarnybų specialistų mokymas ir atestavimas. Saugos
darbe tarnybų specialistai mokomi ir atestuojami kaip darbdaviai. (6)
Padalinių vadovų atestavimas. Įmonės atskiro struktūrinio
padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje, vadovas darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas kaip darbdavys. (6)
4. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms
ir darbuotojų aprūpinimas jomis
Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones,
atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
Minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms
nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Privalomus
saugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių
gamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai
reglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Konkrečios
darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis,
nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone
privalo pateikti gamintojas. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros
tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Šių
įrenginių, kuriems privaloma speciali Vyriausybės įgaliotų ar nustatyta
tvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų
savininkai. Šių įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio
savininko ir juridinio asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai
asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai.
Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbo priemonė naudojama
pažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar darbo priemonės
techniniuose dokumentuose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus, turi
teisę įstatymų nustatyta tvarka sustabdyti jos
naudojimą. Darbdavys,
vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir įvertinęs
darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines saugos
priemones, nemokamai darbuotojams duoda asmenines apsaugos priemones.
Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo
vietose ir (ar) darbo patalpose numatomas darbo ar gamybos technologinių
procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose numatomas
naudoti medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Jei
kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos
veiksnių, darbuotojams privalo būti išduotos asmeninės apsaugos priemonės.
Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti
ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Reikalavimus
asmeninių apsaugos priemonių projektavimui, gamybai, jų atitikties
įvertinimui nustato reglamentai, standartai, normos, kiti darbuotojų saugos
ir sveikatos teisės aktai. Darbdavys organizuoja asmeninių apsaugos
priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą pagal
tvarką, nustatytą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose,
kuriuos pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas kartu su priemone.
Jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti
duodamos asmens higienos priemonės (muilas,
rankšluosčiai ir kita). Projektuojant darbo ar gamybos technologinius
procesus, įvertinus cheminių medžiagų ar preparatų, kurie bus naudojami
gamyboje, savybes, privalo būti numatytos kenksmingumo pašalinimo
priemonės. Kai įmonėje pradedamos naudoti naujos cheminės medžiagos ar
preparatai, darbdavys, vadovaudamasis cheminės medžiagos saugos duomenų
lapo informacija apie pavojingas medžiagas ar preparatus, privalo išduoti
atitinkamas asmenines apsaugos bei kenksmingumo pašalinimo priemones.
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus tvirtina
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2,3)
Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas. Padalinio vadovas, o
kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo
privalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą darbuotojams ir,
jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų
darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais. Padalinio vadovas, o kai jo nėra –
darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo
skubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių
nuo traumų ar ūmių ligų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai
nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba kai dėl nenumatytų
priežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba nesuteikiama. Įmonių
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai
atlieka sveikatos priežiūros funkcijas. Įmonės kolektyvinėje sutartyje gali
būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūros
paslaugas. Įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti priemonės,
reikalingos pirmajai medicinos pagalbai suteikti, nuorodos (ženklai), kur
yra medicinos punktas, ir nurodytas greitosios medicinos pagalbos
telefonas. Darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga,
skiepijami darbdavio lėšomis. Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio
lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos
ministras. (3)
Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami sveikatai kenksmingų
veiksnių, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami
tikrintis periodiškai. Profesijas ir darbus, kuriuos dirbant ir priimant į
darbą privaloma tikrintis sveikatą, tikrinimų dažnumą nustato Asmenų,
dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių
poveikyje ir pavojingą darbą) privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.
Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie
privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų,
kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo