Darbuotoju saugos ir sveikatos viešasis administravimas
5 (100%) 1 vote

Darbuotoju saugos ir sveikatos viešasis administravimas

1121314151

Įvadas

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojų darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus.

Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

Darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata.

Darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija). Ši komisija derina valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu. Komisija yra socialinės apsaugos ir darbo ministro patariamasis organas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos politiką.

Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas.

Žmonių darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Darbo kodekso 259 str. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. nurodyta, kad darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų tarnautojams. Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo saugą ir sveikatą visais su jo darbu susijusiais aspektais, sudarant darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos gerinimo darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje neužtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 6 str. nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su kitu ar kitais ministrais tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats.

Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo bendrieji principai

1. Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

2. Darbdavys imasi priemonių
darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu:

1) įvertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę;

2) užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nurodoma, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimus, taip pat nurodomos darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų;

3) vadovaudamasis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

3. Darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:

1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu;

2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimu;

3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu;

4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;

5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba mažiau pavojingais;

7) kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pirmenybės taikymu. Tik tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

8) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

9) kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu.

4. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje, ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.

5. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formą ir jo pildymo tvarką tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo
asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą.

Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų atstovai. Jie veikia pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos patvirtintus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis).

Darbuotojų pareigos: ( numatytos Darbo kodekso 274 str.)

1. Darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata.

2. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose. Juose privalo būti nurodyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimai.

Darbuotojų teisės: (numatytos Darbo kodekso 275 str.)

1) reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninės apsaugos priemonėmis;

2) sužinoti iš padalinio vadovo,darbdavio apie jų darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;

3) susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;

4) įgalioti darbuotojų atstovą (atstovus) ar pačiam tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;

5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis;

6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;

7) iškilus klausimų dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto steigimo tvarka ir jo funkcijos:

1) komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų bei įmonės profesinės sąjungos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) komiteto nariais patvirtintų atstovų. Jeigu įmonėje yra daugiau negu viena profesinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja į komitetą savo atstovus arba paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti į komitetą atstovus. Šie atstovai darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtinami komiteto nariais. Jeigu ne visi įmonės darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai, profesinėms sąjungoms ir darbuotojams komitete atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai, dėl jų skaičiaus komitete sprendimą priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, darbuotojams komitete atstovauja į komitetą darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų atstovai;

2) kai kurių ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, kai darbuotojų yra mažiau negu 50. Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas nustatomas tvirtinant Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus;

3) jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar profesinės sąjungos iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų reikalavimu;

4) komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – darbdavys arba vienas iš jo paskirtų atstovų komitete. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas profesinės sąjungos atstovas. Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, komiteto sekretoriumi renkamas vienas iš darbuotojų atstovų, išrinktų į įmonės komitetą;

5) atleidžiant iš darbo komiteto narį, kuris yra darbuotojų atstovas, jeigu tam nepritaria dauguma komiteto narių, tarp jų dauguma darbuotojų atstovų, darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tokio
atleidimo priežastis iki jo atleidimo iš darbo dienos;

6) darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija; komiteto nariai taip pat apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Komiteto narių mokymo klausimus sprendžia komitetas;

7) už laiką, kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, jam mokamas vidutinis darbo užmokestis;

8) komitetų bendruosius nuostatus tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija.

Įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) nustatyta tvarka renkami darbuotojų atstovai, turintys įgaliojimus atstovauti darbuotojams ir rūpintis jų sauga ir sveikata. Konkretus darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas, skaičius ir darbuotojų atstovų įgaliojimų laikas nustatomi darbuotojų susirinkime (konferencijoje). Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų darbuotojų atstovų veiklą. Valstybės ar savivaldybių institucijose darbuotojų atstovai nerenkami.

Darbuotojų atstovai atlieka šias funkcijas:

1) dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, tarp jų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įgyvendinamose priemonėse planuojant ir organizuojant darbuotojų mokymą;

2) dalyvauja darbdaviui steigiant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdavys su darbuotojų atstovais konsultuojasi; juos paskyręs, darbdavys praneša darbuotojų atstovams apie jų darbo vietas, įpareigojimus);

3) dalyvauja išduodant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir prižiūrint, kad darbuotojai jomis naudotųsi, atstovauja darbuotojų interesams tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;

4) darbdavio arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai informuoja darbuotojus apie kilusius ar gresiančius jiems pavojus ir nurodo priemones, kurių reikia neatidėliotinai imtis, kad būtų išvengta pavojaus, padeda darbuotojams pavojaus atveju pereiti į saugias vietas.

Darbuotojų atstovas turi teisę:

1) siūlyti ir reikalauti, kad įmonės padalinio vadovas, darbdavys imtųsi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

2) dalyvauti vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines priemones;

3) informuoti darbdavį, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdavys nesiima priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti, – pranešti Valstybinei darbo inspekcijai;

4) gauti informaciją visais su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiais klausimais iš padalinio vadovo, darbdavio, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto.

Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojų atstovui atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia darbui reikalingą informaciją.

Darbuotojų atstovai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias sužino atlikdami savo funkcijas.

Darbuotojų atstovo įgaliojimai gali būti nutraukti jį skyrusio organo sprendimu.

Darbo inspekcijos uždaviniai ir funkcijos

Pagrindinis Darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

Darbo inspekcija, įgyvendindama pagrindinį uždavinį:

1) tikrina, kaip įmonėse laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius. Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo įstatymo, Darbo inspekcija kontroliuoja, ar darbdaviai laikosi šiame įstatyme nustatytos darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos;

2) konsultuoja darbuotojus, profesines sąjungas, darbdavius, įmonių saugos tarnybas saugos, darbo higienos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, taip pat kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sudarymo klausimais;

3) nustatyta tvarka skiria valstybines darbų saugos ekspertizes naujai steigiamų bei rekonstruojamų įmonių ar jų padalinių (darboviečių), naujai kuriamų darbo priemonių, taip pat asmeninės apsaugos priemonių, naujų technologinių procesų projektams, dalyvauja priimant naudoti įmones ar jų padalinius (darbovietes);

4) kontroliuoja saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų, saugos darbe komitetų steigimą, vidinės darbų saugos kontrolės organizavimą įmonėse;

5) tikrina, ar įmonėse eksploatuojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, taip pat darbo sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos, elektros, šilumos ir dujų įrenginių saugaus naudojimo reikalavimų ir kaip organizuojamas transporto eismas įmonėse;

6) tikrina įmonių pasirengimą vykdyti kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos
perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbus, taip pat technologinius procesus, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir norminių aktų nustatyta tvarka teikia išvadas bei pasiūlymus įmonėms;

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2807 žodžiai iš 5526 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.