Daržovės1
5 (100%) 1 vote

Daržovės1

Turinys

Šaknevaisinės daržovės

Burokėliai……………………………………………………………………..1

Morkos………………………………………………………………………..1

Petražolės……………………………………………………………………..2

Salierai………………………………………………………………………..3

Ropės…………………………………………………………………………3

Vaisinės daržovės

Agurkai……………………………………………………………………….4

Pomidorai……………………………………………………………………..5

Šiai grupei priklauso daug daržovių, pagal botaninę kvalifikaciją priskiriamų skirtingoms šeimoms. Balandinių šeimai priklauso burokėliai; salierų arba skėtinių šeimai – morkos, petražolės,salierai, pastarnokai; kryžmažiedžių, arba bastutinių, šeimai – ridikėliai, ridikai, ropės, griežčiai; astrinių šeimai – gelteklės, cikorijos.

Iš minėtų daržovių tik ridikėliai yra vienmečiai augalai, o visos kitos šakniavaisinės daržovės – dvimečiai augalai, pirmais metais išauginantieji šakniavaisius, o antrais – stiebus, žiedus ir sėklas. Esant šaltai ir lietingai vasarai, ropių ir kitų šakniavaisių žiedynai gali susiformuoti ir sėjos metais, tačiau sėklos nesubręsta.

Burokėliai

Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko, kuris ir dabar dar auga Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūros pakraščiuose, taip pat Indijoje ir Kinijoje.

Burokėliai buvo žinomi antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą ( senovės Persijoje ). Ten jie paprastai buvo vartojami kaip vaistinis augalas. Apie 800 metų prieš mūsų erą kalnuotuose priešakinės Azijos rajonuose burokėliai pradėti auginti kaip šakniavaisinė daržovė. Senovės Graikijoje ir Romoje burokėliai buvo laikomi pykčio simboliu, bet tai nesutrukdė jiems plisti ir gaminti iš jų skanius valgius. Maistui vartota ne tik burokėlių šaknys, bet ir lapai.

Viduržemiais burokėliai labai plačiai paplito. X amžiuje jie ypač išpopuliarėjo Rusijoje. Anglas Klarkas, XVII a. keliavęs po Rusiją, knygoje ,,Travels in Russia” rašė, kad Rusijoje supjaustyti griežinėliais burokėliai, pridėjus imbiero, duodami prieš pietus apetitui pagerinti, o lapai dedami į sriubas.

Šiuo metu burokėliai begalo išpopuliarėję. Iš jų verdamos sriubos, daromos mišrainės, išradingos šeimininkės juos pakepina, troškina su įdaru ir t. t. Burokėliai ir konservuojami.

Burokėliuose yra gana daug cukraus ( apie 9% ), 1,3% baltymų, 0,9% celiuliozės, nedidelis kiekis obuolių ir rūgštynių rūgšties kalio, natrio, magnio ir fosforo druskų, vitaminų C, B1, PR. Juose yra betaino ir folinės rūgšties, kurie mažina cholesterino kiekį kraujyje, gerina medžiagų apytaką.

Morkos

Valgomoji morka, kilusi iš laukinės seniausiai paplitusi iš visų šakniavaisinių daržovių. VIII a. imperatorius Karolis Didysis morkas laikė garbingu patiekalu. Iki XVI a. jos laikomos delikatesu. Europoje morkos paplito XVII amžiuje. XVI – XVII a. šias daržoves ypač vertino prancūzų ir vokiečių kulinarai. Tuo metu iš morkų gaminamų patiekalų receptų yra išlikę iki šių dienų.

Šiuo metu be morkų neapsieina nė viena šeimininkė. Jos vertinamos ne tik dėl malonaus aromato ir skonio, bet tai ir vitaminų sandėlis. Morkose yra vitaminų B1, B2, B3, B6, C, D, E H, K, PR ir karotino – provitamino A. jose yra fiziologiškai aktyvių medžiagų: sterolių, lecitinų, daugelis fermentų, mikroelementų – jodo ir boro. Morkose yra iki 9% cukraus, organinių rūgščių ir žmogaus organizmui būtinų mineralinių druskų – kalio, kalcio, fosforo ir geležies.

Kulinarijoje morkos vartojamos labai įvairiai. XVII a. europiečiai, virdami sriubas, dėdavo į jas morkų lapų, iš pakepintų morkų virdavo ,,kareivišką” kavą. Vokietijos kaimuose tokia kava verdama ir šiuo metu. Dabar morkų dedama į įvairias sriubas, garnyrus, mišraines, įdarus, vartojamos troškintos ir šviežios, kepami blynai, morkiniai pyragai.

Morkos būtinos vaikų maistui. Rekomenduojama valgyti hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikai, esant mažakraujystei ir bendram organizmo nusilpimui. Kasdien valgant šviežių morkų, organizmas tampa atsparesnis ligoms ir kitiems neigiamiems aplinkos poveikiams. Labai naudingos dietinėje mityboje – sergant širdies ir kraujagyslių, inkstų bei kepenų ligomis. Sergant kepenų ligomis liaudies medicina rekomenduojama apvirinti švariai nuplautą morką su visais lapais ir tą nuovirą gerti. Nuo kosulio, peršalus bei užkimus geriamos morkų sultys, sumaišyti su medumi. Vokietijos ir Prancūzijos valstiečiai iki šių dienų išlaikė paprotį: kiekvienas šeimos narys turi vieną šviežią morką įdėti į medų ir išsaugoti iki Naujųjų metų. Naujametiniam stalui kaip desertas duodamos morkos su medumi, kad visus metus šeimos nariai būtų sveiki ir stiprūs.

Tarybinis mokslininkas B. Toninas nustatė, kad fitoncidinėmis savybėmis, naikinančiomis mikrobus, pasižymi ne tik specifinį kvapą turintieji česnakai ir svogūnai, bet ir malonaus kvapo morkos. Morkų sultys labai tinka burnai skalauti sergant stomatitu.


Petražolės

Petražolių tėvyne laikoma Ispanija. Laukinės petražolės auga Viduržemio jūros pakraščiuose tarp uolų pavėsingose vietose. Afrikoje laukinių petražolių nesutinkama, nors pirmos žinios apie petražolių paplito iš Senovės Egipto, kur jos kartais buvo auginamos kaip daržovės. Legenda pasakoja, kad petražolė išaugo iš dievo Ozirio žuvusio sūnaus Horo kraujo. Jo atminimui būdavo rengiamos religinės šventės, kurių dalyviai užsidėdavo iš petražolių nupintus vainikus.

Senovės graikai , kurie petražoles kaip daržoves pradėjo auginti vėliau negu egiptiečiai, jas taip pat laikė liūdesio simboliu. Prietaringi žmonės manydavo, kad sutikti petražoles nešančią valstietę yra blogesnis ženklas, negu juodai katei perbėgus kelią.

Senovės romėnams petražolės buvo mažai žinomos, viduramžiais jas visai pamiršo. Naujai Europoje jos buvo pradėtos auginti tiktai IX amžiuje, bet jų plitimui dar ilgai trukdė minėtieji prietarai. Viduramžiais petražolės kaip prieskoniniai augalai jau buvo auginamos beveik visose Europos šalyse. Šiuo metu reta šeimininkė neturi petražolių. Auginamos šakniavaisinės ir lapinės petražolės, stalui papuošti labiausiai tinka lapinės garbanotosios.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 922 žodžiai iš 2866 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.