Deguonies tiekimo raumenims bei audiniams ir medžiagų apykaitos ypatumai atliekant fizinius pratimus
5 (100%) 1 vote

Deguonies tiekimo raumenims bei audiniams ir medžiagų apykaitos ypatumai atliekant fizinius pratimus

Deguonies tiekimo raumenims bei audiniams ir medžiagų apykaitos ypatumai

atliekant fizinius pratimus

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………3

Tikslas………………………………………………………………………………………4

Uždaviniai………………………………………………………………………….………4

1. Kvėpavimo sistema………………………………………………………………………..5

1.1. Kvėpavimo sistemos ypatumai tiekiant deguonį fizinių pratimų

metu………………..5

2. Širdies ir kraujagyslių sistema…………………………………………………………….6

2.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ypatumai tiekiant deguonį fizinių

pratimų metu….…6

2.2. Deguonies pernaša į raumenis ir jo vartojimas raumenyse……………………………7

2.3. Kraujo biomechaniniai pokyčiai, atsiradę dirbant raumenims

……………………..…8

3. Medžiagų apykaita……………………………………………………………………..….9

3.1. Medžiagų apykaitos ypatumai fizinių pratimų metu…………………………….……9

3.1.1. Glikolizės bei glikogenolizės efektyvumas fizinių pratimų

metu………………..10

3.1.2. Fizinių pratimų poveikis lipidų apykaitai ………………………………………..11

3.1.3. Fizinių pratimų poveikis baltymų ir aminorūgščių

apykaitai…………………….11

Įvadas

Žmogaus gyvenime deguonis vaidina labai svarbų vaidmenį. Dujų pasikeitimas

tarp organizmo ir aplinkos vyksta visą parą. Atliekant fizinius pratimus

širdis bei plaučiai turi dirbti intensyviau, kad suaktyvėtų deguonies

prisotinto kraujo apykaita kūne ir daugiau jo pritekėtų į raumenis ir kitus

audinius. Dėl gero aprūpinimo deguonimi spartėja regeneraciniai procesai,

intensyvėja medžiagų apykaitos procesai, taip pat aktyvėja audinių mityba.

1. Kvėpavimo sistema

Kvėpavimas – dujų apykaita tarp organizmo ir aplinkos. Deguonį iš

plaučių į audinius, o anglies dioksidą iš audinių į plaučius perneša

kraujas.

Kvėpavimo aktas susideda iš šių procesų:

1. išorinio kvėpavimo, dujų apykaita vykstanti plaučiuose tarp organizmo

ir aplinkos.

2. vidinio kvėpavimo, apima procesus vykstančius ląstelėse.

3. dujų pernešimo krauju, t.y., kraujas perneša deguonį iš plaučių į

audinius ir anglies dioksidą – iš audinių į palučius.

Deguonies praėjimas pro plaučius ir kapiliarų membranas vadinamas

difuziniu procesu. Deguonis iš alveolių oro pereina į plaučių kapiliarų

kraują, o anglies dioksidas iš kapiliarų į alveolių orą. Didžiulė dujų

apykaita vyksta taip pat ir audiniuose tik priešinga kryptimi, nei

plaučiuose: kraujas atneša deguonį ir atiduoda audiniams, o iš jų paima

anglies dioksidą. Pagrindinė jėga, sąlygojanti dujų difuziją ir jos kryptį

audiniuose, tai dujų parcialinių slėgių skirtumas tarp kraujo ir audinių.

1. Kvėpavimo sistemos ypatumai tiekiant deguonį fizinių pratimų metu

Fizinio krūvio metu įvairios sistemos efektyviai įsisavina deguonį

ir pateikia jį dirbantiems raumenims ir audiniams. Atliekant fizinius

pratimus intensyvi plaučių ventiliacija leidžia paimti didelį deguonies

kiekį. Geras organizmo aprūpinimas deguonimi priklauso ne tik nuo kvėpavimo

dažnumo, bet ir nuo jo gilumo.

Ramybės būklėje, kai kvėpuojama paviršutiniškai, plaučių kvėpavimo

plotas sumažėja, o kuo gilesnis kvėpavimas, tuo organizmas dar geriau

aprūpinamas deguonimi, nei dažnas, bet paviršutiniškas.

Treniruojantis plaučių gyvybinė talpa (deguonies kiekis, kurį žmogus

po normalaus kvėpavimo gali maksimaliai iškvėpti) didėja. Taip pat didėja

ir plaučių ventiliacija (nuolatinis oro pasikeitimas tarp plaučių ir

aplinkos). Ventiliacija didėja tokia pat proporcija, kaip treniruotės

intensyvumas. Ramybės būklėje ventiliacija yra 6 – 8 litrai per minutę, o

dirbant ji pakyla iki 120 litrų. Dirbant raumenims, padažnėja kvėpavimas,

stiprėja kvėpavimo judesiai. Daugiau sunaudojama deguonies ir daugiau

išskiriama anglies dioksido. Žmogui įprastomis sąlygomis reikia iki 350 ml,

dirbant raumenims iki 4000 – 5000 ml deguonies per minutę.

Audiniai atneštą deguonį įsisavina ne visą. Treniruojantis deguonies

utilizacijos (naudingo panaudojimo) koeficientas, palyginti su ramybės

būsena padidėja 50 – 60 (. Organizmo sugebėjimas įsisavinti didelį

deguonies kiekį – vienas treniruotumo bruožų. Treniruojantis žmonių plaučių

paviršius padidėja, tad gilaus įkvėpimo ir iškvėpimo metu dujų apykaita

tarp alveolių oro ir kraujo paspartėja. Kai fizinis krūvis didelis,

organizmui reikia daugiau deguonies, dėl to į plaučius per minutę turi

patekti nuo 5 iki 20 kartų daugiau oro.

Gerai veikianti kvėpavimo sistema aprūpina
deguonimi visas dirbančio

žmogaus organizmo ląsteles, tarp jų ir galvos smegenų ląsteles, kurios

sunaudoja deguonies daugiau negu kitos. Net nuo lengvų fizinių pratimų

organizme deguonies padaugėja 4 kartus, gali padaugėti net iki 10 kartų.

Treniruotas žmogus sugeba įkvėpti daugiau oro, o tai sąlygoja geresnį

organizmo aprūpinimą deguonimi.

Visus šiuos didelius pakitimus, atsirandančius dirbant raumenims,

reguliuoja nervų sistema.

2. Širdies ir kraujagyslių sistema

Viena iš kraujo funkcijų yra deguonies tiekimas ląstelėms ir anglies

dioksido pašalinimas iš jų. Taip pat kraujas aprūpina ląsteles ir maisto

medžiagomis, bei pašalina iš jų irimo produktus. Susitraukinėdama širdis

veikia kaip siurblys ir varinėja kraują, kuris sudaro sąlygas normaliai

organų veiklai. Kraujas pernešdamas maisto medžiagas bei deguonį teka be

pertrūkių arterijomis, venomis ir kapiliarais. Pagrindinis deguonies

pernešėjas organizme yra forminiai kraujo elementai – eritrocitai. Viena

sudedamųjų eritrocitų dalių – hemoglobinas. Kraujas su hemoglobinu

tekėdamas pro plaučius prisijungia deguonį ir sudaro nepatvarų junginį

vadinamą oksihemoglobinu. Atidavęs deguonį audiniams, hemoglobinas

prisijungia anglies dioksidą ir susidaro junginys – karbohemoglobinas.

2.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ypatumai tiekiant deguonį fizinių

pratimų metu

Kvėpavimo pakitimas glaudžiai susijęs su kraujo apytakos pakitimu.

Atliekant fizinius pratimus padažnėja pulsas, padidėja minutinis širdies

tūris. Kuo intensyviau dirbama, tuo stipriau ventiliuojami plaučiai ir tuo

didesnis minutinis tūris. Kai padaugėja deguonies, kraujyje padaugėja

hemoglobino, dėl to, kad padaugėja eritrocitų, o ekstra atvejais – dėl to

kad iš blužnies į bendrą kraujo apytaką išstumiama kraujo.

Hemoglobinas pasižymi deguonies trauka. Ši trauka padidėja kai

kraujas netenka anglies dioksido. Fizinių pratimų metu išauga deguonies

poreikis audiniams, keičiasi ir anglies dioksido kiekis kraujyje, dėl to

dirginami kvėpavimo, bei kraujo apytakos centrai ir sustiprėja jų veikla.

Kraujo apytakos sistema aprūpina visas besitreniruojančio kūno

ląsteles deguonimi, maisto medžiagomis, apvalo jas nuo medžiagų apykaitos

produktų. Širdis, dirbant raumenims, suintensyvina kraujo apytaką visame

organizme. Susitraukinėdama širdis į aortą išstumia nuo 60 iki 80 ml

kraujo, tačiau intensyviai sportuojant gali jo išstumti iki 200 ml. Kuo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 948 žodžiai iš 3122 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.