Deguonies tiekimo raumenims bei audiniams ir medžiagų apykaitos ypatumai
atliekant fizinius pratimus
Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………3
Tikslas………………………………………………………………………………………4
Uždaviniai………………………………………………………………………….………4
1. Kvėpavimo sistema………………………………………………………………………..5
1.1. Kvėpavimo sistemos ypatumai tiekiant deguonį fizinių pratimų
metu………………..5
2. Širdies ir kraujagyslių sistema…………………………………………………………….6
2.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ypatumai tiekiant deguonį fizinių
pratimų metu….…6
2.2. Deguonies pernaša į raumenis ir jo vartojimas raumenyse……………………………7
2.3. Kraujo biomechaniniai pokyčiai, atsiradę dirbant raumenims
……………………..…8
3. Medžiagų apykaita……………………………………………………………………..….9
3.1. Medžiagų apykaitos ypatumai fizinių pratimų metu…………………………….……9
3.1.1. Glikolizės bei glikogenolizės efektyvumas fizinių pratimų
metu………………..10
3.1.2. Fizinių pratimų poveikis lipidų apykaitai ………………………………………..11
3.1.3. Fizinių pratimų poveikis baltymų ir aminorūgščių
apykaitai…………………….11
Įvadas
Žmogaus gyvenime deguonis vaidina labai svarbų vaidmenį. Dujų pasikeitimas
tarp organizmo ir aplinkos vyksta visą parą. Atliekant fizinius pratimus
širdis bei plaučiai turi dirbti intensyviau, kad suaktyvėtų deguonies
prisotinto kraujo apykaita kūne ir daugiau jo pritekėtų į raumenis ir kitus
audinius. Dėl gero aprūpinimo deguonimi spartėja regeneraciniai procesai,
intensyvėja medžiagų apykaitos procesai, taip pat aktyvėja audinių mityba.
1. Kvėpavimo sistema
Kvėpavimas – dujų apykaita tarp organizmo ir aplinkos. Deguonį iš
plaučių į audinius, o anglies dioksidą iš audinių į plaučius perneša
kraujas.
Kvėpavimo aktas susideda iš šių procesų:
1. išorinio kvėpavimo, dujų apykaita vykstanti plaučiuose tarp organizmo
ir aplinkos.
2. vidinio kvėpavimo, apima procesus vykstančius ląstelėse.
3. dujų pernešimo krauju, t.y., kraujas perneša deguonį iš plaučių į
audinius ir anglies dioksidą – iš audinių į palučius.
Deguonies praėjimas pro plaučius ir kapiliarų membranas vadinamas
difuziniu procesu. Deguonis iš alveolių oro pereina į plaučių kapiliarų
kraują, o anglies dioksidas iš kapiliarų į alveolių orą. Didžiulė dujų
apykaita vyksta taip pat ir audiniuose tik priešinga kryptimi, nei
plaučiuose: kraujas atneša deguonį ir atiduoda audiniams, o iš jų paima
anglies dioksidą. Pagrindinė jėga, sąlygojanti dujų difuziją ir jos kryptį
audiniuose, tai dujų parcialinių slėgių skirtumas tarp kraujo ir audinių.
1. Kvėpavimo sistemos ypatumai tiekiant deguonį fizinių pratimų metu
Fizinio krūvio metu įvairios sistemos efektyviai įsisavina deguonį
ir pateikia jį dirbantiems raumenims ir audiniams. Atliekant fizinius
pratimus intensyvi plaučių ventiliacija leidžia paimti didelį deguonies
kiekį. Geras organizmo aprūpinimas deguonimi priklauso ne tik nuo kvėpavimo
dažnumo, bet ir nuo jo gilumo.
Ramybės būklėje, kai kvėpuojama paviršutiniškai, plaučių kvėpavimo
plotas sumažėja, o kuo gilesnis kvėpavimas, tuo organizmas dar geriau
aprūpinamas deguonimi, nei dažnas, bet paviršutiniškas.
Treniruojantis plaučių gyvybinė talpa (deguonies kiekis, kurį žmogus
po normalaus kvėpavimo gali maksimaliai iškvėpti) didėja. Taip pat didėja
ir plaučių ventiliacija (nuolatinis oro pasikeitimas tarp plaučių ir
aplinkos). Ventiliacija didėja tokia pat proporcija, kaip treniruotės
intensyvumas. Ramybės būklėje ventiliacija yra 6 – 8 litrai per minutę, o
dirbant ji pakyla iki 120 litrų. Dirbant raumenims, padažnėja kvėpavimas,
stiprėja kvėpavimo judesiai. Daugiau sunaudojama deguonies ir daugiau
išskiriama anglies dioksido. Žmogui įprastomis sąlygomis reikia iki 350 ml,
dirbant raumenims iki 4000 – 5000 ml deguonies per minutę.
Audiniai atneštą deguonį įsisavina ne visą. Treniruojantis deguonies
utilizacijos (naudingo panaudojimo) koeficientas, palyginti su ramybės
būsena padidėja 50 – 60 (. Organizmo sugebėjimas įsisavinti didelį
deguonies kiekį – vienas treniruotumo bruožų. Treniruojantis žmonių plaučių
paviršius padidėja, tad gilaus įkvėpimo ir iškvėpimo metu dujų apykaita
tarp alveolių oro ir kraujo paspartėja. Kai fizinis krūvis didelis,
organizmui reikia daugiau deguonies, dėl to į plaučius per minutę turi
patekti nuo 5 iki 20 kartų daugiau oro.
Gerai veikianti kvėpavimo sistema aprūpina
deguonimi visas dirbančio
žmogaus organizmo ląsteles, tarp jų ir galvos smegenų ląsteles, kurios
sunaudoja deguonies daugiau negu kitos. Net nuo lengvų fizinių pratimų
organizme deguonies padaugėja 4 kartus, gali padaugėti net iki 10 kartų.
Treniruotas žmogus sugeba įkvėpti daugiau oro, o tai sąlygoja geresnį
organizmo aprūpinimą deguonimi.
Visus šiuos didelius pakitimus, atsirandančius dirbant raumenims,
reguliuoja nervų sistema.
2. Širdies ir kraujagyslių sistema
Viena iš kraujo funkcijų yra deguonies tiekimas ląstelėms ir anglies
dioksido pašalinimas iš jų. Taip pat kraujas aprūpina ląsteles ir maisto
medžiagomis, bei pašalina iš jų irimo produktus. Susitraukinėdama širdis
veikia kaip siurblys ir varinėja kraują, kuris sudaro sąlygas normaliai
organų veiklai. Kraujas pernešdamas maisto medžiagas bei deguonį teka be
pertrūkių arterijomis, venomis ir kapiliarais. Pagrindinis deguonies
pernešėjas organizme yra forminiai kraujo elementai – eritrocitai. Viena
sudedamųjų eritrocitų dalių – hemoglobinas. Kraujas su hemoglobinu
tekėdamas pro plaučius prisijungia deguonį ir sudaro nepatvarų junginį
vadinamą oksihemoglobinu. Atidavęs deguonį audiniams, hemoglobinas
prisijungia anglies dioksidą ir susidaro junginys – karbohemoglobinas.
2.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ypatumai tiekiant deguonį fizinių
pratimų metu
Kvėpavimo pakitimas glaudžiai susijęs su kraujo apytakos pakitimu.
Atliekant fizinius pratimus padažnėja pulsas, padidėja minutinis širdies
tūris. Kuo intensyviau dirbama, tuo stipriau ventiliuojami plaučiai ir tuo
didesnis minutinis tūris. Kai padaugėja deguonies, kraujyje padaugėja
hemoglobino, dėl to, kad padaugėja eritrocitų, o ekstra atvejais – dėl to
kad iš blužnies į bendrą kraujo apytaką išstumiama kraujo.
Hemoglobinas pasižymi deguonies trauka. Ši trauka padidėja kai
kraujas netenka anglies dioksido. Fizinių pratimų metu išauga deguonies
poreikis audiniams, keičiasi ir anglies dioksido kiekis kraujyje, dėl to
dirginami kvėpavimo, bei kraujo apytakos centrai ir sustiprėja jų veikla.
Kraujo apytakos sistema aprūpina visas besitreniruojančio kūno
ląsteles deguonimi, maisto medžiagomis, apvalo jas nuo medžiagų apykaitos
produktų. Širdis, dirbant raumenims, suintensyvina kraujo apytaką visame
organizme. Susitraukinėdama širdis į aortą išstumia nuo 60 iki 80 ml
kraujo, tačiau intensyviai sportuojant gali jo išstumti iki 200 ml. Kuo