DEIMANTAS.
Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „adamas“ – nenugalimasis.
• Spalva. Bespalvė, pilka, melsva, silpnai rausva, žalsva, geltona, ruda iki juodos.
• Skaidrumas.: nuo permatomo iki nepermatomo.
• Blizgesys deimanto.
• Skirumas: nuo kriaukliško iki rakštinio.
• Skalumas: (111) idealiai skalus.
• Kietumas: 10, trapus.
Brėžimo spalva: balta.
• Tankis: 3,47 -3,56.
• Lūžio rodiklis: 2,417.
• Dvejopas lūžimas: nėra.
• Dispersija: 0,044 (pagal kai kuriuos duomenis iki 0,0627).
• Pleochroizmas: nėra.
• Liuminescencija: mėlyna, žalsva.
• Chemizmas: spalvą sąlygoja priemaišos – N(geltona),Mn(rožinė),kartais ir Si,Al.Mg ir Fe.
• Taurinimas: švitinimas, dažnai kartu ir temperatūrų svyravimais, difuzinis paviršiaus dažymas.
Istorija. Deimantus minėjo jau Plinijus Vyresnysis (23-79m. Po Kr.).Į Europą deimantai patko VI-V amžiais prieš Kr. Tuo laikotarpiu sukurta Senovės graikų bronzinė skulptūra iš neapdirbtų deimantų. Ji šiuo metu saugoma Britų muziejuje, Londone. Iki XVIII amžiaus deimantai buvo randami tik Indijoje, iš ten kilę daugiausia žymių istorinių akmenų. Tik 1714m. Jų buvo atrasta Brazilijoje, o vėliau Pietų Afrikoje.
Deimantus gaubia gausybė legendų, tikima jų magiška galia. Jie tapo turtingumo simboliu, Todėl deimantų galima pamatyti beveik visose karūnose, brangakmenių lobynuose ir muziejų rinkiniuose.
Astrologija. Deimantas – gimusiųjų po Liūto arba Svarstyklių(pagal babiloniečius), Vėžio(pagal graikus) arba Avino(pagal bazantiečius) ženklais akmuo.
Poveikis kūnui. Stiprina visą urogenitalinę sistemą, gydo skrandį ir žarnyną, teigiamai veikia sergant epilepsija ar esant Menjerio sindromui.