Deivės iridės šypsena ir fatamorgana stebuklas
5 (100%) 1 vote

Deivės iridės šypsena ir fatamorgana stebuklas

Įvadas: Gamtoje ir buityje kasdien matote daugybę kitimų, arba fizikinių reiškinių: dangaus skliautu keliaujančią saulę, žaibą, lietaus lašų kritimą, tirpstantį ledą, elektros lempučių švytėjimą naktį, verdamo maisto garavimą, šliaužiančią sraigę, ir t.t. Senovės žmonės matydami šiuos reiškinius ir negalėdami jų paaiškinti kūrė įvairiausius mitus ir priskyrė šiuos stebuklus dievams. Vaivorykščių ir miražų jie taip pat nesuprato, tad šie stebuklai tapo dievų galiomis.

DEIVĖS IRIDĖS ŠYPSENA

Iridė: dangų su žeme jungiančios vaivorykštės deivė, dievų pasiuntinė. Iridė visuomet paslaugi, patarnaudavo dievams. Taumanto ir vandenynų nimfos Elektros dukra, harpijų sesuo. Auksasparnė mergina, greitai paskelbianti Dziauso ir Heros įsakymus žemėje, jūroje ir požemio karalystėje. Kartais padėdavo nelaimės ištiktiems mirtingiesiems. Skirtingai nuo Hermio, tiktai praneša dievų valią, o pati beveik nieko neprisideda prie jo vykdymo. Senovės graikai manė, kad nutiesta vaivorykštė, tai deivės Iridės šypsena.

Vaizduojama ši deivė kaip nekalta mergelė, dažniausiai greta Heros, su sparnais, pilanti iš puoduko vandenį į debesis ir su vėju skubanti nuo vieno pasaulio link kito.

Kuo vaivorykštė buvo laikoma įvairiose šalyse: Spalvingoji vaivorykštė yra panaši į milžinišką tiltą arba vartus ir todėl dažnai (pvz., Rusijoje) vadinama “Dangaus vartais“. Nemažai krikščionių tiki, kad tai šviesos srautas, krentantis į žemę kiekvieną kartą, kai šv.Petras, įleisdamas sielas, atveria dangaus vartus. Havajuose, Polinezijoje, Austrijoje, Japonijoje ir kai kuriose Amerikos indėnų gentyse vaivorykštė laikoma taku, kuriuo sielos keliauja į dangų ir yra vadinama tiltu ar kopėčiomis į aukštesniuosius pasaulius. Naujojoje Zelandijoje mirusieji genties vyresnieji vaivorykšte persikelia į naujus namus. Kai kuriuose mituose jos lankas yra vandens srautas, iš kurio geria sielos danguje. Pietų Afrikos zulusai ją vadina Karalienės arka, – viena iš dalių, sudarančių Dangaus Karalienės rūmus. Vokietijoje antrinė ir blankesnė vaivorykštė buvo vadinama Šėtono darbu bandant aplenkti Dievą.

Kokia vaivorykštės reikšmė? Tai tiltas tarp tikrovės ir įsivaizduojamo pasaulio. Tas, kuris vejasi vaivorykštę, nieko nepasiekia. Bet, kurioje pasaulio vietoji ji bepasirodytų, žmonės lieka sužavėti jos grožiu ir magija. Yra dalykų, apie kuriuos žinome, kad jie yra ir kad jie svarbesni už daugelį „materialaus“ pasaulio reikalų. Jiems nereikia žodžių!

Taip vaivorykštės reiškinys aiškinamas moksliškai: Vaivorykštė, optinės atmosferos reiškinys, matomas, kai ryškus šviesos spindulys (Saulė, Mėnulis, el. lempa) apšviečia krintančius vandens lašelius (lietų, fontaną). Susidaro dėl šviesos spindulių lūžimo, atspindžio ir difrakcijos vandens lašeliuose. Banginė optika apibrėžia šviesą kaip elektromagnetinį spinduliavimą, kuris švytuoja nepaprastai dideliu greičiu. Nuo virpesių dažnio priklauso spinduliavimo spalva. Įprastinė šviesa susideda iš visų matomos ir nematomos šviesos virpesių dažnių. Vaivorykštės leidžia išvysti spalvas “pasislėpusias“ Saulės šviesoje. Jas galima matyti tik tuomet, kai Saulė yra už nugaros. Dažniausiai vaivorykštė – daugiaspalvis lankas, kurio išorinė pusė raudona, o vidinė violetinė (tarp jų kitos spektro spalvos). Lanko išorės spindulys nuo 40 iki 42 laipsnių. Rūke kur lašeliai labai smulkūs vaivorykštė būna su spalvotais pakraščiais. Kartais pagrindinę vaivorykštę gaubia antrinė, jos spalvos išsidėsčiusios atvirkščiai. Pagrindinės vaivorykštės spalvos išsidėsto tolygia tvarka: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. Įsiminti spektro (lot. spectrum – vaizdinys, vaizdas) eilės tvarką gali padėti šie dvieiliai, kurių pirmosios raidės reiškia atitinkamą spektro spalvą:

„Ruošėsi ožys ganytis, žolę žlembt, miške vartytis“ ;

„Raudonai, o gal žaliai žydi marių vandenai“ ;

„Rado Onutė girioj žiburėlį, žiūri – mažas vabalėlis“.

Kaip pasigaminti vaivorykštę? Dažnai po audros galite pamatyti vaivorykštę. Jos grožį norėtųsi stebėti ilgai. Vaivorykštę pasigaminti labai prasta ir pačiam. Yra net 3 nedideli eksperimentai.

1.Ko reikia eksperimentui:

• Stiklinės vandens

• Saulėto lango

• Balto popieriaus lapo

Ką reikia daryti?

Pastatykite vandens stiklinę ant palangės ryškioje saulės šviesoje. Ant grindų padėkite baltą popieriaus lapą.

Kas nutinka?

Ant popieriaus lapo matote vaivorykštės spalvas.

Kodėl?

Jūs išskaidėte baltą šviesą sudarančias spalvas (spektrą). Kai kampu krentantis saulės šviesos spindulys pereina oro ir stiklinės su vandeniu ribą, jie keičia kryptį, t.y. jie „laužiami“. Visos spektro spalvos lūžta skirtingai: labiausiai pakrypsta violetinė, mažiausiai – raudona. Taigi, kai šviesa pereina stiklinę su vandeniu, sudėtinės šviesos spalvos sklinda šiek tiek skirtingomis kryptimis ir pasiekia popieriaus lapą skirtingose vietose.

Tas pats nutinka su vaivorykšte danguje.

Jei norite danguje pamatyti vaivorykštę, saulė turi šviesti jums už nugaros. Todėl vaivorykštę galite pamatyti anksti ryte, kai saulė šviečia rytų pusėje, o lietus lyja vakarų pusėje, arba
vėlai po pietų, kai saulė šviečia vakarų pusėje, o lietus lyja rytų pusėje.

Spalvotas lankas danguje yra tik vaivorykštės dalis. Skrisdami lėktuvu galite pamatyti visą vaivorykštės ratą.

2.Ko reikia eksperimentui:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 847 žodžiai iš 1683 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.