Dėl ko kyla tarpusavio konfliktai
5 (100%) 1 vote

Dėl ko kyla tarpusavio konfliktai

ĮVADAS

Konfliktai atsiranda tarp priešiškai nusiteikusių pozicijų, kurios deklaruoja skirtingas idėjas, turėdamos savo slaptų interesų. Visų nesutarimų priežastys būna dėl ambicijų, interesų bei pinigų. Konfliktai esti kasdieninis reiškinys, juk kiekvieną dieną vyksta karai, teroristiniai išpuoliai, kivirčai tarp valstybių, apsisvaidymai purvais tarp politinių partijų, šmeižtas tarp įmonių. Ir tai tik didieji konfliktai, kurie matomi visame pasaulyje, apie kuriuos nušviečia visa žiniasklaida ir aptarinėjami visuose žmonių sambūriuose. Tačiau esti ir tokių konfliktų, kurie mus paliečia asmeniškai, tai konfliktai su draugais ar šeimoje. Taigi esti daugybė konfliktų ir mes pabandysime keletą iš jų aptarti, apžvelgdami jų priežastis, pasekmes bei padarinius.

TARPTAUTINIAI KONFLIKTAI

Tarptautinis konfliktas – tai prieštaravimų tarp kelių ar keletos valstybių vystymosi fazė.

Tarptautinis konfliktas skiriasi nuo prieštaravimų kylančių tarptautinėje arenoje. Prieštaravimai gali tapti konflikto objektyvia priežastimi. Prieštaravimai ir konfliktai yra skirtingo lygio fenomenai. Skirtingi dalykai yra ir tarptautiniai konfliktai bei tarptautinės krizės, kurios yra besivystančio konflikto fazė. Krizė yra kritinė konflikto išsivystymo riba. Šioje vietoje konfliktas gali peraugti į ginkluotą susirėmimą. Krizė nėra neišvengiama konflikto išdava.

Tarptautinių konfliktų priežastys:

· kada elitas bando įtvirtinti savo valdžią valstybės viduje tarptautinio konflikto pagalba;

· kada vyskta politinio ir karinio elito kova dėl įtakos sferų;

· ekonominio elito kova dėl įtakos tarptautinei politikai;

agresyvi valdančiojo sluoksnio ideologija;

· psichologiniai vadovų motyvai, reaguojant į ekstremalias situacijas ir pan.

Vienas reikšmingiausių šių dienų konfliktas vyksta Irake. Tai karas, kuris sukėlė daugybę diskusijų bei klausimų tiek tarptautinėje arenoje, tiek religiniame pasaulyje, tiek paprastų žmonių rate. Priežastys, dėl kurių yra kilęs šis konfliktas yra prieštaringos ir, pasirodo, visiškai neargumentuotos. Mes pabandysime aptarti, atskleisdami įvykių seką, šio karo beprasmiškumą bei interesų sankirtą, lėmusią konflikto užuomazgą bei vystymąsi.

Pirmiausia karas, po to – priežastys

Tiems, kurie sekė prezidento Dž. Bušo veiksmus ir kalbas, nekyla abejonių, jog jau seniai buvo nutarta, kad bus pradėtas karas prieš Iraką. Kodėl? Tai klausimas, į kurį atsakyti sunku, kadangi Bušo administracijos nariai ieškojo įvairiausių būdų paaiškinti pagrindinio sprendimo logiką ir teisinį pagrindą. Aišku tai, kad pirma buvo padarytas sprendimas, po to – vieši paaiškinimai visuomenei.

Karo paskelbimo priežastys

Prezidento Bušo minėtos priežastys, dėl ko buvo būtina pulti Iraką:

1. S.Huseinas prisidėjo prie teroristų, užpuolusių Ameriką 2001 metų rugsėjo 11-ąją.

2. Irakas turi slaptų masinio naikinimo ginklų, dėl to Amerikai ir jos bendrininkėms šiuo metu kyla didelis pavojus.

3. Huseinas nesilaiko sutarčių ir pažadų, duotų Jungtinėms Tautoms, kurių turėtų laikytis po pralaimėto karo 1991 metais.

4. Huseinas eksportuoja pavojingus ginklus bei techniką kraštams, kuriuose veikia teroristinės grupuotės.

5. Huseinas diskriminuoja, kankina, naikina savo krašto gyventojus.

6. Irake pažeidžiamos žmogaus teisės.

7. Huseinas planavo nužudyti dabartinio prezidento tėvą.

Nepaskelbtos priežastys:

a) Amerikos naftos kompanijoms ir Amerikai turi būti užtikrinta pigi naftos rinka;

b) Amerika nori dominuoti Artimuosiuose Rytuose.

Kategoriški Amerikos prezidento reikalavimai:

a) Irakas besąlygiškai turi įsileisti specialistus, kurie patikrintų masinių ginklų gamybą;

b) Irakas privalo nusiginkluoti;

c) Irakas privalo laikytis visų Jungtinių Tautų įsakymų;

d) Huseinas turi būti pašalintas nuo valdžios.

Po tokios prezidento kalbos pabudo diplomatinės pasaulio biurokratijos ir ėmė posėdžiauti, posėdžiauti, posėdžiauti. Beveik visos valstybės pasisakė prieš karą, kurio pageidavo Dž. Bušas ir jo kabinetas. Vienintelės valstybės, remiančios prezidento karo vajų, yra Anglija ir Izraelis. Anglų piliečiai skeptiškai žiūrėjo į savo valdžios norą stoti į karą. Izraelio piliečiai, regis, buvo už karą. Izraelio ministras pirmininkas net turėjo įsakyti savo valdžios žmonėms, kad viešai nesidžiaugtų šia padėtimi, nes tai gali kenkti JAV diplomatinei veiklai.

JAV Kongresas, paklusdamas „lobistų“ ir prezidento spaudimui, Bušui suteikė neribotas teises. Prezidento administracija ne tik organizuoja karo pradžią (nesvarbu, ką nutars Jungtinių Tautų atstovai ir Saugumo taryba), bet jau yra sudariusi okupacijos planą. Liko tik susitarti su Rusija ir kitais kraštais, kiek jie iš tos okupacijos gaus naftos ir turto.

V.Putinas, matydamas tokį vienašališką Amerikos prezidento nusiteikimą pradėti karą, reikalauja vis daugiau ir daugiau turto. Tai sena sovietinė tradicija, prasidėjusi Antrojo pasaulinio karo metu, kai Stalinas užėmė Karaliaučių, pusę Europos, dalį Japonijos (prieš kurią nekariavo iki pat paskutinės dienos).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 756 žodžiai iš 2473 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.