Deliktinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Deliktinė atsakomybė

TURINYS

ĮVADAS 3

1. DELIKTINĖ ATSAKOMYBĖ 4

2. DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS 5

2.1. Pareiga atlyginti žalą 5

2.2. Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės 5

2.3. Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą 6

2.4. Atsakomybė už daiktais, esančiais asmens žinioje, padarytą žalą 6

2.5. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą 6

2.6. Valstybės ir savivaldybės atsakomybė už jų institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą žalą 7

2.7. Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių iki 14 metų veiksmais 8

2.8. Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų veiksmais 8

2.9. Atsakomybė už žalą, padarytą neveiksnių ar riboto veiksnumo asmenų veiksmais 9

2.10. Atsakomybė už žalą, padarytą fizinio asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės 9

2.11. Atsakomybė už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo 10

2.12. Atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos kokybės produkcijos (paslaugų) 11

2.13. Atsakomybė už žalą, padarytą klaidinančia reklama 12

IŠVADOS 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

1. DELIKTINĖ ATSAKOMYBĖ

Deliktinės atsakomybės ypatumai:

• Prievolės (atsakomybės) atsiradimo pagrindas – civilinis deliktas;

• Kitokie negu sutartinės atsakomybės senaties terminai;

• DCA negalima apdrausti;

• DCA visada yra būtina žala – kontinentinėje teisėje, o bendrojoje teisėje yra išimtis – kompensuojami nominalūs nuostoliai, atliekantys ne pagrindinę kompensacinę funkciją, o auklėjamąją (kaimyno žąsis „atliko reikalus“ kaimyno darže – jokių nuostolių, bet nemandagu, neprižiūrėjai žąsies – mokėk svarą);

• DCA pasireiškia tik nuostolių atlyginimu (priklausomai nuo teisės sistemos gali būti baudiniai ir nominalūs nuostoliai);

• Skiriasi DCA dydis ir jo nustatymo principai – DCA atveju negalima susitarti dėl CA netaikymo ar nustatyti jos dydį (esminis skirtumas, jis yra visose valstybėse;

• Siauras pažeistų teisių gynimo būdų ratas: šalia deliktinės atsakomybės negali būti taikomi bet kokie (dėl kurių gali susitarti sutarties šalys) būdai, o tik tie ir tokiu būdu, kurie numatyti įstatyme (pvz. restitucija).2. DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS

2.1. Pareiga atlyginti žalą

„Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos“ , – tai vadinamoji Generalinio delikto doktrina. Ji reiškia, kad bet koks žalos padarymas yra laikomas deliktu, jeigu asmuo neįrodo aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė nėra galima. Generalinio delikto doktrina buvo įtvirtinta ir 1964m. Civiliniame kodekse.

Kiekvienas asmuo turi bendrą pareigą kiekvienam šalia esančiajam elgtis atsargiai. Tai vadinamoji „Rūpestingumo pareiga“. Tačiau šios pareigos pobūdis, turinys, laipsnis nėra vienodi, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių, kaip asmens atliekamo darbo, kvalifikacijos ir t.t. Tarkim, asmuo, kuris dirba su aplinkiniams galinčiomis pavojų sukelti medžiagomis, privalo rūpintis labiau negu tie, kurie tokiomis sąlygomis nedirba.

Pareiga atlyginti padarytą žalą yra tiesiogiai susijusi su deliktine atsakomybe, nes deliktinė civilinė atsakomybė yra tokia turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais (išskyrus tam tikrus atvejus, kai deliktinė atsakomybė gali atsirasti dėl žalos, susijusios su tokiais santykiais. Pvz., atsakomybė, atsiradusi dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų).

Toliau panagrinėsime atskiras deliktinės atsakomybės rūšis.

2.2. Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės

Žala, kuri yra padaroma samdomų darbuotojų, turi būti atlyginta remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės sąlygomis (žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui) bei specialiosiomis sąlygomis. Šiuo atveju priežastinis ryšys yra svarbus, nes būtina jį nustatyti tarp darbuotojo veiksmų ir žalingų pasekmių, padarytų nukentėjusiajam. Samdančiojo asmens priežastinis ryšys su žala yra netiesioginis. Taip pat svarbu nustatyti, ar tarp samdančiojo ir darbuotojo yra darbo santykiai. Specialiosios sąlygos yra dvi: darbo pagal sutartį faktas (turi būti sudaryta darbo sutartis, pagal kurią darbdavys įsipareigoja užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, o darbuotojas privalo atlikti tam tikrą darbą) ir žalos padarymas, einant darbines pareigas (kai darbuotojas veikia pagal jam paskirtas pareigas ar net atlieka su darbo sutartimi nesulygtą darbą. Kitas atvejis – kai darbuotojas veikia be samdančiojo žinios, tačiau jo interesais).

Už padarytą žalą tiesiogiai atsako samdantysis darbuotoją, o po to jis išsireikalauja atlyginti nuostolius regreso tvarka iš sau pavaldaus asmens, kuris ir padarė minėtą
žalą. Jeigu regresiniai reikalavimai kyla iš darbo sutarties, darbuotojas atsako tokiomis sąlygomis, kurios nustatytos Darbo kodekse ir kt. darbo įstatymuose. O jeigu sudaryta civilinė samdymo sutartis, darbuotojas atsako pagal sutarties sąlygas arba bendrąsias sutarčių teisės nuostatas.

2.3. Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą

Civiliniame kodekse yra numatytos dvi žalos atlyginimo prievolės:

1. Dėl žalos atlyginimo, padarytos duodant nurodymą ir jį vykdant;

2. Dėl žalos, padarytos atstovo ir atstovaujamojo veiksmais.

Šios deliktinės atsakomybės rūšies veiksmų neteisėtumą lemia nurodymai, o tiksliau, jų pobūdis. Priešingų teisei nurodymų davimas ir vykdymas yra neteisėti veiksmai. Nurodymų davėjo (atstovaujamojo) kaltė yra per mažas rūpestingumas ir atsargumas. Už neteisėtų veiksmų įvykdymą nurodymą davęs ir jį vykdęs asmuo atsako solidariai. Išimtinis atvejis, jei nurodymas buvo teisėtas, tačiau įvykdytas priešingu teisei būdu, tuomet atstovaujamasis gali įrodyti, kad jo kaltės čia nėra (LR CK 6.279str. 4d.). Taip pat gali būti atsakoma solidariai, o po to nurodymus davęs asmuo gali prisiteisti visą išmokėtą žalą.

2.4. Atsakomybė už daiktais, esančiais asmens žinioje, padarytą žalą

Ši atsakomybės rūšis apima statinių savininko (valdytojo) ir žalos, kurią padaro jo gyvūnai, atsakomybę. Šios atsakomybės ištakos siekia net romėnų teisę, kurioje jau buvo nustatyta namo šeimininko atsakomybė. Ji buvo laikoma kvazideliktine prievole. Kiekvienas asmuo turėjo teisę pareikšti actio popularis namo savininkui, jeigu prie jo pastato buvo kas nors blogai padaryta ar pakabinta.

Žala padaroma asmeniui priklausančio pastato, statinio, konstrukcijos ar kitokio panašaus objekto sugriuvimu. Taip pat žala gali būti padaryta gyvūnų, nesvarbu, ar jie priklauso asmeniui nuosavybės ar valdymo teise, ar jis juos prižiūri nuolat, ar laikinai. Taip pat asmuo atsako už savo gyvūnus net ir tuo atveju, kai jie padaro žalą pabėgę. Jei asmens žinioje yra laukiniai gyvūnai, kuriuos jis prisijaukino ir laiko verslo, pramogų ar pomėgių tikslais, jis taip pat atsako už padarytą žalą be kaltės.

LR CK 6.266str. ir 6.267str. aptariamos ir konkretinamos specialiosios normos, nustatančios savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę.

2.5. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą

Didesnio pavojaus šaltiniu laikoma veikla, kuri gali sukelti aplinkiniams asmenims didesnį negu įprasta pavojų. Tokia veikla gali būti pavojinga dėl naudojamų priemonių, įrankių ar daiktų (tarkim, gaminamos ar naudojamos kažkokios nuodingos, cheminės ar sprogstamosios medžiagos). Taip pat ji galima dėl to, kad asmuo negali visiškai valdyti tam tikrų procesų (pvz., vairuodamas transporto priemones).

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės. Atsakomybės be kaltės pagrindas yra rizikos teorija: asmuo vykdo tokią veiklą, kurios negali visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis saugumo taisyklių tokiu atveju yra neesminis, kadangi ir elgiantis saugiai, išliks realus žalos pavojus. Be to, tokia veikla negali būti uždrausta, kadangi ji yra labai naudinga visuomenei. Šiuolaikiška rizikos teorijos kryptis – „Kišenės“ doktrina, taikoma JAV: asmuo, verčiantis tam tikra pavojinga, bet tikrai pelninga veikla, iš gaunamo pelno turi atlyginti visuomenei padaryta žalą. Kadangi tokio asmens „gili kišenė“, jis privalo pasirūpinti savo rizikingos veiklos garantijomis, t.y., apdrausti savo atsakomybę.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1275 žodžiai iš 3985 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.