Demencija
5 (100%) 1 vote

Demencija

Demencija – dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos, kuria sergant pažeidžiama daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, ,mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas, sukeltas sindromas. Paprastai greta pažinimo proceso sutrikimų išryškėja emocijų kontrolės, socialinio elgesio ir motyvacijos pablogėjimas.

Priežastys ir paplitimas

Demencija – dažnas klinikinis sindromas. Ja serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų. Ilgėjant gyvenimo trukmei, sergančiųjų demencija skaičius sparčiai didėja – dvigubėja kas penkeri metai.

Demenciją gali sukelti daugybė priežasčių: intoksikacija, folio rūgšties, vitamino B12 deficitas, neurosifilis, Parkinsono liga ir kt.Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, kuri dėl sudėtingos diagnostikos Lietuvoje dar ne visada tiksliai diagnozuojama.

Antra pagal dažnį demencijos priežastis – kraujagyslinė demencija. Ji sudaro 1/5-1/3 visų demencijų. Kraujagyslinė demencija būdinga 60-70 metų amžiaus žmonėms. Kraujagyslinė demencija mažiau paplitusi nei Alzheimerio liga, dažnesnė vyrams, prasideda jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga. Dažniausiai galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys demenciją, yra aterosklerozė, hipertoninė liga, rečiau – obliteruojantis trombangitas.

Klinika ir diagnostika

Demencija gali išsivystyti arba staigiai po ūmių cerebrovaskulinių priepuolių, rečiau – po vienintelio insulto, arba palaipsniui. Dažniausiai pradžioje pacientai skundžiasi galvos skausmais, atminties sutrikimu. Detaliai analizuojant anamnezę išaiškinami išeminiai priepuoliai su lengvu sąmonės netekimu, funkcinėmis parezėmis ar regėjimo pokyčiais.

Dauguma kraujagyslinės demencijos ar Alzheimerio ligos diagnostinių kriterijų pagal DSM-IV klasifikaciją sutampa (atminties sutrikimai, afazija, apraksija, agnozija, sutrikęs funkcionavimas). Tačiau kraujagyslinės demencijos atveju dar būna ir židininių neurologinių simptomų (pvz., hiperaktyvūs gilieji sausgyslių refleksai, patologinis Babinskio refleksas, pseudobulbarinis paralyžius, eisenos sutrikimai, galūnių silpnumas). Be to, sergant kraujagysline demencija dažnai nustatoma smegenų kraujagyslių liga, kuriai būdingi smegenų žievės ar baltosios medžiagos infarktai.

Nustatant kraujagyslinę demenciją svarbu įrodyti ryšį tarp cerebrovaskulinės ligos ir demencijos atsiradimo.

Konkreti kraujagyslinės demencijos klinika priklauso nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos. Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos skirtumai pateikti lentelėje.

Simptomai Alzheimerio liga Kraujagyslinė demencija

Asmenybės pakitimai Iš pradžių mažai pastebimi, vėliau tampa akivaizdūs. Tik asmenybės bruožų paaštrėjimas.

Atminties sutrikimai Jau pačioje ligos pradžioje ryški progresuojanti amnezija ir amnezinė afazija. Esant beinsultinei eigai atsiranda iš lėto ir būna hipomnezijos su anekforija pobūdžio.

Ligos pripažinimas Formalus pripažinimas savų klaidų be didesnio psichologinio išgyvenimo ligos pradžioje, o vėliau visiška kritikos stoka. Kritiškas požiūris savo ligos atžvilgiu, išgyvenimas dėl savo bejėgiškumo, pastangos kompensuoti šį defektą užrašais.

Motorikos sutrikimai Apraksija ligos pradžioje. Esant beinsultinei eigai praksis nebūdingas, jei yra po insulto – tai pakitimai atspindi pažeidimo vietą.

Kalba Dažnai ryški dizartrija ir logoklonija, neretai perseveracijos. Esant beinsultinei eigai nepažeidžiama.

Sugebėjimas skaityti ir rašyti Atsiranda jau pačioje ligos pradžioje (pasikartojimai ir raidžių praleidimai rašant). Rašysenos pakitimai be grubesnių ortografinių klaidų.

Emocijų, valios sutrikimai Ligos pradžioje perdėtas kalbingumas ir atvirumas, vėliau – visiškas abejingu-mas aplinkai. Emocijų labilumas.

Aktyvios psichoprodukcijos simptomai Nuostolio bei persekiojimo kliedesinės idėjos. Atsiranda ūmai esant smegenų kraujotakos pažeidimui, neretai sąmonės sutrikimu.

Neurologinė simptomatika Vystosi iš lėto jau esant vėlesnėms ligos stadijoms, nereti ir epileptiniai priepuoliai . Atsiranda ūmai su smegenų kraujotakos pažeidimu, neretai su epilepsijos priepuoliais.

Somatinė būklė Ilgą laiką stebima bendrai sunki somatinė savijauta. Tipiniai skundai galvos skausmais ir galvos svaigimu, dažnai kartu su širdies pažeidimu.

Ligos eiga Nepertraukiamas progresavimas. Banguojanti eiga išryškėjant bendriems simptomams.

Įtariant demenciją ir norint išsiaiškinti jos kilmę, naudinga atlikti šiuos tyrimus: bendrą detalų somatinės būklės, kraujo, biocheminius kraujo, kepenų, inkstų funkcijos, šlapimo, skydliaukės hormonų tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą, elektrokardiogramą, kraujo tyrimus, o prireikus – liumbalinę punkciją, elektroencefalogramą, neuropsichologinius testus ir kt. Diagnostikai plačiai naudojamos šios klinikinės skalės: protinės būklės mažasis tyrimas – MMSE, Blessedo, Alzheimerio ligos įverčio skalės ir kt. Atskirti kraujagyslinę demenciją Alzheimerio ligos padeda ir Hašinskio išemijos skalė.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 720 žodžiai iš 1438 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.