Dėmesys jo rūšys ypatybės suvokimas bei jutimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Dėmesys jo rūšys ypatybės suvokimas bei jutimas labaratorinis

1121

Dėmesys, jo rūšys, ypatybės

Organizmo judesiai ir veiksmai, atsakant į įvairių dirgiklių poveikius, nėra chaotiški. Jie nuosekliai, tam tikru dėsningumu seka vieni paskui kitus. Nervų sistema atrenka ir filtruoja tai, kas individui reikšminga, slopina reakcijas į nereikšmingus įvykius. Atrankos, filtracijos, susitelkimo funkcijas vykdo dėmesys – savitas individo nervų sistemos mechanizmas, užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą. Taip galima apibūdinti gyvūno ir žmogaus dėmesį. Būtinai reikia pabrėžti, kad žmogaus dėmesys, palyginti su gyvūno dėmesiu, turi specifinių bruožų. Žmogus gali sąmoningai organizuoti psichinę veiklą, kad galėtų geriau pajusti ir suvokti išorinius poveikius, ryškiau įsivaizduoti prisimintą įvykį, greičiau išspręsti uždavinį ir t.t.

Tai, į ką sutelktas dėmesys (suvokiamas daiktas, jo vaizdas, veiksmas, mintis, emocinis išgyvenimas), vadinama dėmesio objektu, o visa, kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje (pvz., klausantis melodijos – gatvės triukšmas, skaitomą žodį supantys kiti žodžiai), vadinama dėmesio fonu. Dėmesio objektas dinamiškas – nuolat keičiasi. Dėmesys primena į įvairias puses nukreipiamo prožektoriaus šviesą: tai, kas apšviesta, – dėmesio objektas, kas tamsoje – jo fonas.

Dėmesys pagal pasireiškimo formas (ir sritis) skirstomas į rūšis:

Pagal platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą. Selektyvus dėmesys yra tada, kai kai sąmonė nukreipta į vienos rūšies veiklą ar informaciją, o paskirstytas – kai tenka atlikti du ar daugiau veiksmų arba suvokti informaciją, pateikiamą dviem ar daugiau kanalų (pvz.: regai ir klausai, dešiniajai ir kairiajai ausims).

Dėmesio objektu gali būti išorės ar organizmo pokyčių sukelti jutimo ir suvokimo reiškiniai, atminties vaizdiniai, intelektinės operacijos, mintys, protiniai veiksmai, emocinės reakcijos ir būsenos bei motoriniai veiksmai. Pagal šias pasireiškimo sritis dėmesys skiriamas į sensorinį (arba sensorinį – percepcinį), motorinį, emocinį (arba afektinį) ir intelektinį. Sensorinis dėmesys savo ruožtu skirstomas į regimąjį, girdimąjį, lytėjimo ir interocepcinį.

Pagal išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į nevalingą ir valingą. Nevalingu dėmesiu vadinamas sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos. Ši dėmesio rūšis dar vadinama refleksiniu dėmesiu arba tiesiog orientaciniu refleksu. Pagrindiniai nevalingo dėmesio veiksniai yra stimulo nujautimas, neįprastumas bei objektų judėjimas. Valingas dėmesys – iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išsiskyrimas iš aplinkos. Toks dėmesys labiau priklauso nuo individualių, asmeninių veiksnių (sveikatos būklės, veiklos tikslų, motyvacijos stiprumo ir kt.). svarbų vaidmenį, kontroliuodama valingą vaidmenį, atlieka kalba.

Suvokimas

Suvokimas suprantamas kaip psichinis procesas, kurio metu susidaro suvokinys – suvokimo rezultatas, daiktų ar reiškinių vaizdas mūsų sąmonėje. Psichologinėje literatūroje šie terminai nekiriami, vartojamas vienas – “suvokimas“.

Pirminias žinias apie pasaulį mes gauname ne tik pojūčiais, bet ir suvokimu. Šie abu procesai vienas su kitu susiję, jie yra vieningo proceso – jutiminio pažinimo – grandys. Suvokimas skiriasi nuo pojūčio. Pojūčio – tik atskirų daiktų ar reiškinių savybių atspindys /kažkas šalta, šilta, saldu ir t.t./, o suvokimas – daikto ar reiškinio visumos atspindys /šaltas ledas, saldus cukrus, mažas vaikas ir t.t./. Dažniausiai jusdami kartu ir suvokiame visuma.

Suvokinys – tai daiktų bei reiškinių įvairių savybių bei detalių visumos atspindys, kai jie tiesiogiai veikia jutimo organus.

Suvokimas nėra paprasta pojūčių suma. Tai sudėtingas psichinis procesas, priklausąs nuo tam tikrų santykių tarp pojūčių. Be pojūčių negalimas suvokimas, bet į suvokimą įeina ir patirtis; turi reikšmės mąstymas, kalba. Žmogus ne tik žiūri, bet ir mato; ne tik klauso, bet ir girdi. Būtent taip jis suvokia daiktų prasmę, jų reikšmę.

Apercepcija ir suvokimas. Žmogų veikia nepaprastai daug daiktų ir reiškinių, todėl neįmanoma visų vienodai suvokti bei į juos reaguoti. Išskiriant tik kai kuriuos, jie geriau suvokiami, įsisąmoninti. Toks pavienių daiktų išskyrimas suvokimo procese vadinamas suvokimo atrenkamumu. Čia pasireiškia atspindimosios žmogaus veiklos aktyvumas, sugebėjimas atrinkti objektus. Atrenkamumą dažnai lemia žmogaus interesai, poreikiai, asmenybės kryptingumas. Pvz., spektaklyje išskiriami ir atidžiau stebimi tik kai kurie aktoriai, varžybose domimės tik vienu sportininku. Kiekvienu atveju suvokimui turi įtakos asmenybės savybės, jo santykis su suvokiamu objektu. Suvokimas yra aktyvus aktas, nes, suvokiant konkretų dalyką, dalyvauja emocijos. Suvokimas gai būti nevalingo dėmesio forma, bet įsisąmoninus jis tampa valingas, ypač stebėjimo procese.

Suvokimo turinys bei pobūdis priklauso nuo asmenybės nuostatų, skirtingos patirties, interesų kryptingumo, nuo veiklos tikslų bei motyvų. Individualiai kiekvienas skirtingai suvokiame paveikslus, reiškinius, jų ypatybes.vadinasi, suvokiant atsispindi įvairiapusės asmenybės savybės. Kartais kai kurių daiktų
savybių nepastebime, bet vistiek suvokiame jas turimos patirties pagrindu.

Suvokinio turinio bei prasmės priklausomumas nuo žmogaus patyrimo, kryptingumo, interesų, nuostatų, žinių vadinamas apercepcija. Apercepcija – tai suvokinio atrenkamumas, priklausantis nuo asmenybės savybių.

(Apercepcija — 1) suvokimo priklausomybė nuo ankstesnės patirties, t. y. nau¬ja suvokiama tik remiantis turimais vaizdiniais, sąvokomis, žiniomis; 2) naujų žinių, pažiūrų, suvokimų, vaizdinių, sąvo¬kų įsisavinimas turint ankstesnę patirtį; 3) naujų dalykų įjun¬gimas į senuosius sąmonės darinius. Apercepcija iš dalies yra sąmonės parengtis naujai mokomąjai medžiagai suvokti, iš dalies tos medžiagos įvedimas į tam tikrą individo patirties sistemą. Apercepcija — psichologinis naujos mokomosios me¬džiagos suvokimo bei įsisavinimo pagrindas. Be apercepcijos nauja būtų nesuvokiama. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.).

Skiriama pastovioji ir laikinoji apercepcija. Kai suvokinio turinys priklauso nuo subjekto žinių, patyrimo, interesų, amžiaus – pastovioji apercepcija. Tą patį muzikos kūrinį skirtingai suvokia vaikas, suaugęs žmogus ir pats kompozitorius, skirtingai suvokia jį ir to paties amžiaus, bet skirtingo išsilavinimo žmonės. Po įvairių stresų, sunkių išgyvenimų kartais pakinta suvokimas, pvz., po artimo žmogaus mirties muzikos kūrinys, žadinęs džiaugsmą, gali būti suvokiamas kaip liūdnas.

Laikinoji apercepcija – kai suvokimas priklauso nuo būsenos: susijaudinimo, nuovargio, alkio. Pvz., išsigandus kelyje numestas daiktas gali pasirodyti žvėrimi, išalkus bet kuris maistas suvokiamas kaip skanus.

Jutimas

Jau antikos laikaisAristotelis skyrė 5 žmogaus jutimus: regėjimą, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo. Tik vėlaiu buvo pastebėta, kad žmogaus jaučia savo kūno padėtį; taigi išskirta ir šeštoji sensorinė sistema – judėjimo ir jo teikiami kinesteziniai pojūčiai. Vėliau buvo priskaičiuota dar daugiau pojūčių, kurių neuropsichologiniai mechanizmai nebuvo visiškai aiškūs ir kurie, skirtingai negu 5 pagrindiniai jutimai, neturi aiškios lokalizacijos centrų smegenyse. Tai spaudimo, skausmo, šilumos ir šalčio, sąnarių ir sausgyslių tempimo, sotumo ir alkio, troškulio ir kt. pojūčiai

Makarov (Makapob, 1968) pojūčius klasifikovo kur kas smulkiau; jis skyrė net 7 pojūčių grupes, kiekvienoje iš jų diferencijavęs nuo kelių iki keliolikos subtilesnių jutimų.

I. Biologinių poreikių pojūčiai1. Troškulio

2. Troškulio patenkinimo

3. Alkio

4. Alkio patenkinimo

5. Apetito

6. Sotumo

7. Lytinio potraukio

8. Lytinio pasitenkinimo

9. Šlapinimosi poreikio

10. Šlapinimosi

11. Defekacijos poreikio

12. Defekacijos

13. Mieguistumo

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1165 žodžiai iš 2329 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.