DĖMESYS: YPATYBĖS IR LAVINIMO GALIMYBĖS
1.Dėmesys – tai individo veiklos sutelkimas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu (daiktu,įvikiu,vaizdu,samprotavimu ir t.t.).
Žmogus suvokia toli gražu ne visus aplinkos objektus ir įvikius.Skaitydamas įdomią knygą,jis nepastebi kai kurios reiškinius. Draugu kompanijoje sukoncetrave demesi į pašnekovą, kitų žmonių beveik nematome,jų balsai susilieja į bendrą šurmulį. Jeigu vis delto pasirenkame pa?nekov?, kurio kurio kalb? noretumem i?giursti, tai atliekame pagal balso kryptį, kalbančio lūpų judesius ir balso savybes (kalbos greitį, intonacijąą, garso aukšti).Tyrinetojai tokio pobudžio klausymą pavadino koktelių pobuvio fenomenu.
1.1.Dėmesio rūšys:
Dėmesys – tai savita ir sudėtinga psichikos savybė.Tai psichinės veiklos sutelkimas į vieną ar kelis objektus. Statystiškai daugiausiai avarijų, nelaimingu atsitikimų atsitinka butent del nepakankamo dėmesio sutelkimo.
Skiriamos trys dėmesio rūšys: nevalingas, valingas, savaiminis dėmesys.
Valingas dėmesys – tai samoningas psichinės veiklos sutelkimas į kuri nors objektą, turint aiškų tikslą. Žmogus objekta fiksuoja savo sąmonėje ne dėl jo įdomumo ar patrauklumo, bet todėl, kad šis objektas svarbus jo veiklai.Valingas dėmesys tiesiogiai susijęs su žmogaus profesine veikla, su aiškaus konkretaus tikslo turėjimu bei žinojimu kaip jį pasiekti.
Nevalingas dėmesys – tai psichikos sutelkimas į kurį nors objektą be išankstinio ketinimo, dėl to objekto išorinių savybių (ryškumo, naujumo, didumo) ar del subjektivių prežasčių.
Profesineje veikloje ši dėmesio rūšys gali turėti dvejopą reikšmę; ryškios spalvinės ar kitokios žymės ant darbo objekto gali patraukti žmogaus dėmesį ir priminti kokič veiklos operaciją ar jos elementą reikia sekti, tačiau ryškios spalvinės ar šviesos žymės ant darbo objekto gali signalizuoti pavojų. Bet tie patis faktoriai atitraukia dėmesį nuo pagrindinio darbo ir dažnai buna įvairių klaidų priežastimi.
Savaiminis dėmesys – tai valingo dėmesio forma. Psichiniai procesai organizuojami sąmoningai, bet vyksta jie be didesnių valios pastangų. Pvž: žmogus dirbdamas darba sutelkia į ji visą savo dėmesį, palaipsniui dėmesį palaiko jau pats darbo procesas, darbo objekto kitimai. Šiai veiklai budingas savaiminis dėmesys.
Auksčiausia profesinio dėmesio forma , didelio profesinio meistriškumo rodiklis – tai savaiminio dėmesio įgudžių susiformavimas. Tačiau, savaiminis dėmesys gali tureti ir neigiamų padarinių (nerūpestingumas, brokas, nelaimingi atsitikimai). Ši dėmesio forma gali tapti ir klaidingo pasitikėjimo savimi priežastimi.
Perėjimas nuo vienos dėmesio formos prie kitos įvairiais darbo etapais
(principinė schema)
DARBO ETAPAS
DĖMESIO RŪŠYS
IŠGYVENIMAI
Drbo pradžia
Nevalingas, atitrukęs dėmesys
Nerimavimas
Įsitraukimas į darbą
Valingas dėmesys
Valios pastangos
Darbo įkarštis
Savaiminis dėmesys
Susižaviejimas darbu,džiaugsmas,lengvumo jausmas
Priverstinė darbo pertrauka
Nevalingas atitrauktas dėmesys
Nusilvilimas,nemalonūs išgivenimai
Dėmesio rūšių lyginamoji charakteristika
Dėmesio rūšys
Atsiradymo sąlygos
Pagrindinės charakteristikos
Veikimo mechanizmai
NEVALINGAS
1.Atsiranda dėl stipraus reikšmingo dirgiklio poveikio.
2.Sukeliantys jį įvikiai nesusiję su žmogaus veiklos tikslu.
1.Pasivumas, atsiradimo ir perkėlimo lengvumas.
2.Nevalingas dėmesys sukelia emocinę reakciją.
Fiziologinė apraiška- žmogaus orentacija,atsirandanti dėl tam tikro smegenų žievės centro laikino sužadinimo
VALINGAS
1.Atsiranda kai žmogus savo veikloje remiasi sąmoningais ketinimais.
2.Veiklai atlikti reikalingas valios pastangos
1.Aktyvumas ir kryptingumas atitinka tikslą
2.Dėl valios pastangų valingas dėmesys sukelia nuovargį
Reikalauja subjekto valios pastangų išlaikant interesą objektui, į kurį nukreiptas dėmesys
SAVAIMINIS
Atsiranda pasikeitus motyvacijai kai veikla automatizuojama ir veiksmai virsta operacijomis
1.Išliekant tikslo siekimui įtampa mažieja
2.Motyvai tampa tikslingesni dėka sukauptos veikloje patirties
1.Atsiradęs interesas pasižymi pastovumu
2.Stipriejantis interesas leidžia palaikyti dėmesio patvarumą.
1.2.Dėmesio savybės
Visos trys formos yra tarpusavyje susijusios. Ekspirimentiniais tyrymais nustatytos šios dėmesio formos:
1.intensyvumas (selektyvumas),
2.apimtis (platumas),
3.pastovumas,
4.paskirstymas,
5.patvarumas(pastovumas).
Darbo sėkmė labia priklauso nuo dėmesio intesnsyvumo, paskirstymo, perkelimo, patvarumo.
Dėmesio intensyvumas (selektyvumas)- tai dėmesio sutelkimas į objektą. Neretai kažkos dirgiklis taip užvaldo dėmesį, kad žmogus “nieko nemato ir negirdi:, o kartais ir menkiausias trukdimas išblaško dėmesį. Dėmesio intensivumas panašus į skausmą; kartais jis buna vos mažesnis, o kartais vos pakeliamas. Apie demesio sutelktumą sprendžiame iš atsparumo pašalinių įvikių ar objektų poveikiui.
Dėmesio intensivumas priklauso nuo:
1.Demesio sutelkimo zonos didžio. Kuo mažesnis dėmesio laukas, tuo labiau sutelkiamas dėmesys. Dideliame lauke dėmesį sutelkti sunkiau, nes dėmesio apimtis yra rybota ir priklauso nuyo įvairių veiksnių.
2.Objekto visybiškumo. Dėmesį galima sukaupti
dideliame lauke tuo atvieju, kai jame esantys objektai yra susisteminti ir sudaro vientysą visumą.
3.Objekto dinamiškumo. Lengviau dėmesį sutelkti į judantį daiktą, procesą.
Dirbant sudėtingą darbą,svarbus yra dėmesio paskirstymas. Demesio paskirstymo galimybė tyriama taip: vienu metu reikalaujama atlikti du ar daugiau veiksmų,kartu neleidžiama greitai ir nuosekliai perkelti dėmesį. Derintuojas, vairuotojas,pilotas turi sugebeti atlikti du ar daugiau veiksmų tuo pačiu metu.