Demokratija ir elitas
5 (100%) 1 vote

Demokratija ir elitas

Turinys

1. Demokratijos samprata…………………………………………………………………………4

2. Ką turėtų reikšti demokratija šiandien?…………………………………………………..5

3. Elito sąvoka………………………………………………………………………………………..6

4. Verslo elitas………………………………………………………………………………………..7

5. Elito „elitiškumas“……………………………………………………………………………….9

6. Elitas ir demokratijos konsolidacija………………………………………………………..9

Įvadas

Visuomenių mokslinėje bendruomenėje elito tema neturi kiek tvirtesnės tradicijos. Teorinių požiūrių ir apibrėžimų gausa paradoksaliai rodo akademinio įdirbio menkumą, todėl ypač svarbu susisteminti ir išgryninti elito analizės kriterijus ir nurodyti subelitokategorijos reikšmę tiek mokslo, tiek visuomenės diskurse.

Pasirinkau tema „Demokratija ir elitas“, nes aš galvoju, kad vertėtų giliau išnagrinėti demokratijos ir elito principus. Jų bruožus, privalumus bei pripažinti poveikį mūsų gyvenimui.

Akivaizdu, kad kultūriniam, ekonominiam elitui skiriama nepakankamai dėmesio. Norėčiau įsigilinti į tą temą ir įrodyti, kad elitas yra svarbiausias pozicijas nacionaliniu mastu priimant reikšmingus sprendimus užimančių asmenų grupė. Taigi verta panagrinėti veiksnius, reikšmingus elito vidaus ir išorės aplinkai.

Gyvename – ar bent jau taip atrodo – demokrtijos amžiuje. Bet ką mes žinome apie demokratija? Demokratija kaip idėja ir kaip politinė tikrovė yra iš pagrindų ginčijama. Prieštaringai interpretuojama ne tik demokratijos istorija. Todėl savo kurso darbe pabandisiu labiau įsigilinti į demokratijos esmę.

Demokratijos samprata

Terminas „demokratija“ yra labai senas ir buvo vartojamas jau senovės Graikijoje. Pažodžiui išvertus iš graikų kalbos „demokratija“ reiškia „liaudies valdžia“. Ir iš tiesų nedideliuose senovės Graikijos miestuose-valstybėse (poliuose) visi gyventojai galėdavo reguliariai susirinkti ir priimti nutarimus visais svarbiausiais miesto-valstybės gyvenimo klausimais bei išsirinkti pareigūnus, kuriems būdavo pavedama tuos nutarimus įgyvendinti. Tad savo pirmine prasme „demokratija“ iš tiesų reiškė liaudės valdžią, nes faktiškai miesto-valstybės valdžia buvo visi miesto-valstybės piliečiai. Tačiau, be abejo, šiuolaikinės demokratijos ištakų pirmiausia reikia ieškoti XVII – XVIII amžių Vakarų Europoje.

Demokratinio valdymo esmė ir šėrdis yra valstybės tautos suvereniteto idėja. Tai reiškia, kad visus pagrindinius ir svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus sprendžia tiktai valstybės piliečiai ir niekas kitas. Jeigu taip būtų iš tikrųjų, tai galima teigti, kad valstybėje yra įgyvendinta tiesioginė demokratija. Bet iš tikro tiesioginė demokratija yra įmanoma tiktai mažose valstybėse, o ne šiuolaikinėse valstybėse, kurios yra tikri milžinai paliginus su senovės Graikijos miestais-valstybėmis.

Išskirtiniais atvejais yra rengama visuotinė piliečių nuomonės apklausa – „plebiscitas“ . Plebescitai ir referendumai yra svarbi priemonė, leidžianti taikyti tiesioginę demokratiją šiuolaikinėje valstybėje, tačiau jos efektyvumas tvarkant valstybės reikalus nėra labai didelis. Visu pirma, jau pats referendumų rengimas yra sudėtingas dalykas, kuriam reikia daug lėšų ir žmonių pastangų. Antra, referendumu neįmanoma išspręsti sudėtingesnių klausimų. Jeigu užduodamas per daug sudėtingas klausimas, tai referendumas dažniausiai neįvyksta, nes piliečiai tiesiog atsisako išreikšti savo požiūrį.

Kadangi dėl šių referendumų trūkumų tiesioginės denokratijos taikymo galimybės šioulaikinėje valstybėje yra labai ribotas, šioulaikinė demokratija iš esmės yra ne tiesioginė, bet atstovaujamoji. Tai reiškia, kad valstybės tauta įgyvendina savo suverenitetą ir valdo valstybę ne tiesiogiai, bet per savo išrinktus ir įgaliotus atstovus. Būtent tautos atstovų rinkimai yra pagrindinė tautos suvereniteto įgyvendinimo priemonė. Išrinkti tautos atstovai jau yra pajėgūs susirinkti į vieną vietą, į vieną susirinkimą – asamblėją arba parlamentą – ir visos tautos

vardu spręsti valstybės valdymo klausimus ir formuoti visas kitas reikiamas valstybės valdžios

institucijas. Rinkimai yra svarbi tautos suvereniteto įgyvendinimo priemonė ne tik todėl, kad teikia galimybę tautai pasirinkti savo atstovus, bet ir todėl , kad užtikrina nuolatinės jų kontrolės galimybę. Kadangi tautos atstovų įgaliojimų laikas yra ribotas ir jam pasibaigus turi būti rengiami nauji rinkimai, tai tauta gali arba nušalinti netinkamus atstovus ir išrinkti naujus, kurie gal bus tinkamesni, arba patvirtinti savo pasitikėjimą anksčiau išrinktaisiais.

Štai tokia yra demokratimo valstybės valdymo esmė teoriškai. Bet ar taip yra iš tikrujų? Atrodytų, kad demokratinė valdymo forma turi išspręsti ir pačioje valstybės prigimtyje slypintį prieštaravimą tarp valdžios ir piliečių. Valstybės valdžios
institucijos, sudarytos iš tautos atstovų ar jų parinktų asmenų, turėtų veikti pagal valstybės piliečių pageidavimus. Tačiau, kaip ilgainiui paaiškėjo, tai nėra taip paprasta. Kad demokratija įsitvirtintų, reikia didelės visuomenę sudarančių žmonių ir socialinių grupių santarvės ir besąlygiško demokratijos principų pripažinimo. Jeigu valstybėje vyrauja pakankamai stipri ir įtakinga politinė jėga, kuri nebrangina demokratijos principų, tai ir pati demokratija darosi nebeįmanoma.



Ką turėtų reikšti demokratija šiandien?

Demokratijos patrauklumas

Demokratijos patrauklumą iš dalies lemia tai, kad atsisakoma iš principo pripažinti bet kokią politinio gėrio sampratą, išskyrus tą, pasak kurios, tai gali būti tik pačių „žmonių“ kuriamas gėris. Nuo tautos suverenitetuo elementų diegimo ankstyvosiose savivaldžiose respublikose stengėsi rasti patenkinamų būdų, padedančių autorizuoti ir kontroliuoti politinius sprendimus. Buvo svarstoma, kaip atsikratyti monarchų, kunigaikščių, lyderių ir pagrįsti sutikimo testus apibrėžiant viešuosius reikalus ir interesus. Rytų Europos revoliucijų metu demokratija buvo vėl išaukštinta kaip priemonė, kuri padės varžyti valstybės galias, buti tarpininke tarp konkuruojančių individualių ir kolektyvinių projektų ir įtvirtinti atskaitomybę už svarbiausius politinius sprendimus.

Aš teigiu, kad demokratiją reikia suvokti kaip priviligiuotą politinio gėrio sampratą, nes ji siūlo politikos ir gyvenimo formą, kuri turi sąžiningų ir teisingų būdų derėtis ir ginčytis dėl vertybių.

Demokratijos idėja svarbi todėl, kad ji nėra tiesiog viena iš daugelio vertybių, tokių kaip laisvė, lygybė ar eisingumas, bet yra vertybė, galinti sieti konkuruojančius preskriptyvinius siekius ir juos medituoti. Ji yra vadovaujanti orientacija, galinti padėti kurti pagrindą apibrėžtiems santykiams tarp skirtingų normatyvinių siekių. Demokratija nereiškia sutarimo dėl įvairių vertybių, ji, mano manimu, nurodo, kokiu būdu galima sieti vienas vertybes su kitomis ir leisti vertybinius konfliktus spręsti jų dalyviams viešame procese.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1012 žodžiai iš 3213 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.