Demokratija ir jos ištakos
5 (100%) 1 vote

Demokratija ir jos ištakos

Šiandien kiekvienam žmogui, kuris skaito laikraščius, klauso pranešimus, priklauso partijai ir bendrai dalyvauja politiniame gyvenime, nuolat tenka girdėti žodžius: “demokratas”, “demokratija”, “demokratinis”; tačiau toli gražu ne visi, kas tuos žodžius girdi ir net ne visi iš tų, kurie juos vartoja, žino ir supranta, ką tie žodžiai reiškia.

Žodis demokratija kilęs iš graikų žodžių “demos” – liaudis ir “kratija” – valdymas. Išvertus į lietuvių kalbą, demokratija reiškia liaudies valdymą. Tai valstybės valdymo forma: visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkama ir veikianti pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus vyriausybė.

Istorija rodo, kad nuolat buvo ieškota būdų, kaip kartu gyvenantiems žmonėms organizuotis, tvarkyti bendrą gyvenimą, kad kuo labiau būtų patenkinti kiekvieno poreikiai, kuo lengviau įgyvendinti idealai ir interesai, kuo geriau palaikomi draugiški santykiai su gretimomis valstybėmis. Nuo senovės laikų būta žmonių, mąstančių apie politinę sistemą, kurios nariai laikytų vienas kitą politiškai lygiais, turinčiais vienodas galimybes naudotis savo sugebėjimais, ištekliais ir institutais, reikalingais tam, kad žmonės galėtų valdytis patys. Praktiškai šią idėją bandyta įgyvendinti V a. pr. Kr. Pirmojoje pusėje Atėnuose. Nors graikų buvo nedaug ir jie buvo įsikūrę mažoje teritorijoje, tačiau turėjo išskirtinės įtakos pasaulio istorijai. Atėniečiai įgyvendino tai, ką būtų galima pavadinti pirmąja demokratija. Graikų požiūriu, demokratinė tvarka turėjo atitikti šiuos reikalavimus:

 Piliečių interesai turi būti harmoningi, kad piliečiai galėtų turėti bendrą aiškų visuotinio gėrio supratimą ir jo siektų;

 Piliečių ekonominė padėtis turi būti lygi, jie turi išpažinti tą pačią religiją, negali itin skirtis jų išsilavinimas, priklausyti skirtingoms rasėms ar kultūroms;

 Tai įmanoma tik esant nedideliam piliečių skaičiui;

 Piliečiai privalo turėti galimybę susirinkti ir tiesiogiai priimti įstatymus bei politinius sprendimus.

Santvarkos esmė ta, kad laisvieji piliečiai dalyvaudavo valstybės valdyme. Valstybės piliečiai (vyrai, kuriems sueidavo 18 metų ir kurių tėvas bei motina būdavo atėniečiai), rinkdavosi į Tautos susirinkimą ir jame aptardavo ir spręsdavo visas bendras problemas. Balsuodami pakeldavo rankas, o sprendimą priimdavo balsų dauguma. Diduomenė ir piliečiai turėdavo lygias teises; piliečiais buvo laikomi tik suaugę vyrai. Moterys, vergai ir atvykėliai iš kitų miestų nebuvo piliečiai. Kiekvienas pilietis reikšdavo savo nuomonę, siūlydavo idėjas, kritikuodavo valdininkus. Tautos susirinkime vyravo žodžio laisvė, todėl sprendimus dažnai nulemdavo mokėjimas įtaigiai kalbėti. Kalbėti galėdavo kiekvienas bet kokia pageidaujama tema. Pareigūnai atsiskaitydavo už savo veiklą. Jie nesinaudodavo jokiomis privilegijomis, o už mažiausią nusižengimą būdavo šalinami iš pareigų. Savo darbą jie laikydavo pilietine pareiga, o atlyginimo ėmimas buvo laikomas gėdingu dalyku. Geriausias atlyginimas už veiklą – garbingi apdovanojimai ir šlovė. Tie, kurie rūpinosi tik savo asmeniniais reikalais, nesisielodavo dėl valstybės, buvo vadinami idiotais.

Atėnuose atsirado pirmosios konstitucijos, kurios aiškiai apibrėžė piliečių teises ir pareigas. Demokratinis valdymas padėjo šiam miestui – valstybei suklestėti. Atėnų demokratija, gyvavusi daugiau nei 200 metų, turėjo įtakos dabartinei demokratijos teorijai.

Jeigu pagrindinius ir svarbiausius valstybės klausimus sprendžia tiktai valstybės piliečiai ir niekas daugiau, tuomet galima sakyti, kad valstybėje yra įgyvendinta tiesioginė demokratija. Bet iš tikro tiesioginė demokratija įmanoma tiktai mažose valstybėse. Pavyzdžiui, Senovės Graikijos demokratiškai valdomuose miestuose – valstybėse visi piliečiai tikrai galėjo susirinkti į vieną vietą ir ką nors drauge nuspręsti. Tačiau šiuolaikinėse valstybėse, kurios, palyginti su Senovės Graikijos miestais – valstybėmis, yra tikri milžinai, tai yra neįmanoma. Milijonai piliečių tiesiog fiziškai negalėtų sutilpti į kokią aikštę ar salę ir juo labiau ką nors kartu nuspręsti dėl valstybės reikalų.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 660 žodžiai iš 1164 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.