Demokratija1
5 (100%) 1 vote

Demokratija1

Demokratija-kas tai?

Demokratija (iš gr. demos „liaudis“ ir kratein „valdyti“) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus.

Šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors nevisada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi. Kadangi supratimas kas yra demokratija yra labai įvairus dažnai kartu su šiuo žodžiu naudojami įvairūs būdvardžiai, „patikslinantys“ kas turima galvoje. Šiuolaikinės Vakarų demokratijos paprastai vadinamos liberaliosiomis demokratijomis. Dahl’as teigia, jog demokratija – tai valdovų pretenzijas pateisinantis mitas, legitimavimo priemonė. Dahl’as vietoj demokratijos siūlo vartoti poliarchijos terminą.

19 a. demokratija tampa įtakinga politine idėja, 20 a. pr. – ji virsta politine realybe, 20 a. vid. tampa geopolitine realybe, 20 a. pb. – tai universali politinio sutvarkymo paradigma.

Masinės atstovaujamosios demokratijos vystymasis yra stipriai susijęs su ekonominiu vystymusi ir atitinkamai šalies turtingumu. Todėl nenuostabu, kad demokratija yra ir išlieka stabili daugelyje Europos šalių ir JAV, bet sunkiai įsitvirtina kitose pasaulio šalyse. Jei vyriausybė nesugeba užtikrinti pagrindinių ekonominių šalies gyventojų poreikių, politinis nestabilumas yra neišvengiamas.

Demokratinių šalių pasaulio žemėlapyje daugėja. Naujojo tūkstantmečio pradžioje demokratiniai režimai įsitvirtino Vakarų ir Pietų Europoje, Australijoje, Kanadoje, N.Zelandijoje, Japonijoje ir JAV. Be to per paskutinius du dešimtmečius demokratinės valdymo formos atsiranda Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje taip pat kai kuriose Afrikos šalyse.

Istorinė raida

Antikinė (tiesioginė) demokratija

Demokratija, kaip ir pats terminas, pirmiausia atsirado Graikijos miestuose-valstybėse po ilgai trukusių kovų tarp didikų ir turtingųjų su paprasta liaudimi. Didžiausią išraišką demokratija pasiekė Atėnuose, kur visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme. Pareigūnai buvo renkami tiesiogiai piliečių susirinkimo metu arba parenkami burtų keliu.

Atėnų demokratijoje buvo ir gana kontroversiškų aspektų, pavyzdžiui, piliečių teisė ištremti tuos piliečius, kurie buvo laikomi pavojingais demokratijai (ostrakizmas). Antikos filosofas Aristotelis demokratijos sąvoką vartoja negatyvia prasme, apibūdindamas prasčiokų valdžią ir vietoje jos propaguoja tam tikrą demokratijos ir oligarchijos mišinį – politėją.

Romos respublikoje, kol ji nebuvo laikui bėgant palaipsniui pakeista principatu taip pat buvo įgyvendinti tam tikri demokratijos elementai, remiantis laisvų piliečių lygiateisiškumo idėja. Istoriškai svarbesnis buvo Romos įnašas buvo teisinės valstybės koncepcijos sukūrimas, kuri yra svarbi šiuolaikinės demokratijos sampratos dalis.

Apie antikinę (klasikinę) demokratija žinome daugiausia iš jos kritikų. Tarp tokių kritikų yra ir Aristotelis, kuris teigė, jog demokratija palanki demagogams.

Mūsų laikais klasikinė demokratija dažnai buvo pernelyg idealizuojama, klaidingai suprantama dėl politinio žodyno modernizavimo. Tokio tipo demokratija buvo galima tik nedidelėje valstybė, kur liaudis buvo politiškai apšviesta ir buvo apribota, nes dauguma gyventojų buvo vergai ir nepiliečiai. Antikinėje demokratijoje yra tik horizontali demokratijos ašis – lygybė be vertikalios – individo laisvės, kurią vėliau suteikė krikščionybė ir liberalizmas. Antikinė demokratija neteikė reikšmės valdžios apribojimui, neskyrė valstybės ir piliečių, neišskyrė profesionalių politikų. Dalyvavimas valdžios vykdyme neimplikuoja individo laisvės. Vyravo individualizmo dvasia, bet ne modernios individo laisvės. Nebuvo skirtumo tarp viešosios ir privačiosios sferų (ji iš viso nebuvo pripažįstama).

Demokratijos sampratos raida iki XIX a.

Viduramžiais demokratijos idėjos Europoje praktiškai išnyko, išskyrus kai kuriuos savarankiškus miestus ir Šveicarijos dalis.

Per ankstyvųjų Italijos miestų respublikų egzistavimą ir Viduramžius išsivystė svarbios moderniai Vakarų demokratijai svarbios idėjos, tokios kaip atstovavimas. Tomas Akvinietis ir Bodinas kėlė valdžios apribojimo idėjas, teigdami, kad valdžios galia yra ribojama moralinių įstatymų, papročių.

Didelę reikšmę demokratijos sampratos raidai turėjo prigimtinių teisių idėja (dabar dažniausiai vadinama žmogaus teisėmis). Remiantis šia idėja prieita prie išvados, kad visi laisvi žmonės turi vienodas teises. Tai sekė sutarties idėja, tai kad valdantieji ir valdomieji tarpusavyje susiję abipusiais įsipareigojimais. Jei valdovas nevykdydavo savo pareigų arba ribojo prigimtines teises, liaudis galėjo atsiimti suverenitetą. Ši idėja, suformuluota ‘John Locke’ stipriai įtakojo britų parlamentinę demokratiją ir, taip kaip apibrėžta socialinės sutarties teorijoje (Jean Jacques Rousseau), padėjo filosofiškai pagrįsti Amerikos ir Prancūzijos revoliucijas.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 728 žodžiai iš 1308 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.