Demokratija1
5 (100%) 1 vote

Demokratija1

Graikija – pietryčių Europos šalis, pats Balkanų pusiasalio galas. Gausybė kalnų užima aštuonis dešimtadalius visos šalies teritorijos. Šitie kalnai, dažniausiai aukšti, kaip ir 2920 metrų siekiantis Olimpo kalnas, mitologinė graikų dievų buveinė, nesidriekia iki pat jūros, vienur kitur juosdami nedideles pajūrio lygumas; lygumos, klvos ir plokščiakalniai sudaro likusį Graikijos gamtovaizdį. Nelygus ir susiskaidęs reljefas trukdo sritims vienai su kita susisiekti. Dažnai, beje, patogiau apiplaukti kraštą negu leistis tiesiai per kalnus.

Graikijoje visada juntama alsuojanti jūra. Nė vienas šalies gilumos gilumos taškas nėra nutolęs nuo Viduržemio jūros daugiau kaip per 65 kilometrus. Graikija – kraštas jūroje, kuri vadinama keliais vardais: į vakarus nuo žemyninės Graikijos ir Poloponeso pusiasalio – Jonijos jūra, į rytus – Egėjo jūra. Be to, Graikijai priklauso dugiau kaip 4000 salų, kurios sudaro ištisus salynus: tai Jonijos salos ir Kaklados bei Sperados Egėjo jūroje.

Antika (lotyniškai antiquus – senas) vadinamas graikų ir romėnų istorijos bei kultūros Viduržemio jūros pakrantėse klestėjimo tūkstantmetis, maždaug 500 m. pr. kr. – 500 m. po Kr. Per šį laiką graikai ir romėnai sukūrė pamatus mūsų vakarietiškajai kultūrai. Tradiciškai antikos istorija dalijama į senovės Graikijos ir senovės Romos istoriją. Jas sieja daug politikos, ekonomikos, kultūros panašumų. Yra išlikę daug to meto rašytinių dokumentų. V a. pr. Kr. graikai Herodotas ir Tukididas ėmė rašyti istoriją (istorija – „tyrinėjimas“), o vėliau jų pavyzdžiu pasekė kiti graikų ir romėnų istorikai. Keli romėnų imperatoriai patys buvo istorikai. Išliko daugybė literaturinių ir filosofinių raštų, kurie gali suteikti nemažai žinių apie to meto visuomenę ir mąstyseną.

Įvairios graikiškai kalbančios gentys įsiveržė į dabartinę Graikijos teritoriją keliomis bangomis po 2000 m. pr. Kr. Jie užmezgė ryšius su jūrų pirkliais kretiečiais ir finikiečiais ir patys tapo gerais jūrininkais.

Pirmoji Europos civilizacija susikūrė Kretoje apie 2000 m. pr. Kr. Sala buvo padalyta į daug mažų valstybėlių su rūmais, kurie vaidino pagrindinį vaidmenį redistribucinėje ekonomikoje. Valstiečiai tiekdavo gūdus ir alyvų aliejų, o valdovai sudarydavo sąlygas amatams ir prekybai vystytis. Mainais už alyvų aliejų Kretos gyventojai įsigydavo vario, alavo, dramblio kaulo ir aukso. Iš jų nagingi amatininkai gamindavo meniškus dirbinius ir didelę paklausą turinčius ginklus. Žemyne gyvenentys graikai savo civilizaciją kūrė šios bronzos amžaus rūmų kultūros, pasižyminčios ryškiais klasikiniais skirtumais, pavyzdžiu.

Savarnkiškas graikų laikotarpis truko beveik septynis šimtmečius (XI – IV a. pr. Kr.). vėliau ant senovės graikijos griuvėsių įiviešpatavo pirmiausia Makedonija, paskui Roma. Makedonijos laikotarpis civilizacijai buvo itin svarbus, nestuo laiku tolydžio vyko helenizacija (graikų kalba ir kultūra plito tarp kitų tautų).

Heheleninės civizacijos formavimąsi labiau skatino visuomeninės aplinkybės. Tačiau negalima atmesti ir gamtos bei geografinių sąlygų poveikio. Heleninės civilizacijos raidą lėmė trys šio pobūdžio veiksmai: 1. ribotas tinkamos dirbti žemės plotas; 2. palankios sąlygos jūrų kominikacijoms; 3. smarkūs sezoniniai klimato svyravimai.

Žemės trūkumas iš pradžių vertė graikus plėstis užimant silpnesniųjų kaimynų teritoriją. Kai jų ekspanciją sustabdė aukų bei konkurentų priešinimasis, rasta vidinių raidos rezervų. Silpnesnį žemės ūkį kompensavo prekyba bei pramonės gamyba. Šiuo atžvilgiu labai padėjo jūrų komunikacijos. Prie klimato svyravimų įpratę graikai gerai jautėsi įvairiomis klimato sąlygomis, t.y. Galėjo gyventi bet kur.

Pirmoji Europos civilizacija susikūrė Kretoje apie 2000 m. pr. Kr. Sala buvo padalyta į daug mažų valstybėlių su rūmais, kurie vaidino pagrindinį vaidmenį redistribuchinėje ekonomikoje. Valstiečiai tiekdavo grūdus ir alyvų aliejų, o valdovai sudarydavo sąlygas amatams ir prekybai vystytis. Mainais už alyvų aliejų Kretos gyventojai įsigydavo vario, alavo, dramblio kaulo ir aukso. Iš jų nagingi amatininkai gamindavo meniškus dirbinius ir didelę paklausą turinčius ginklus. Žemyne gynenantys graikai savo civilizaciją kūrė šios bronzos amžiaus rūmų kultūros, pasižyminčios ryškiais klasikiniais skirtumais, pavyzdžiu.

XIII – XII a. pr. Kr sandūroje, įsiveržus dorėnams, žlugo Egėjo (Kretos- Mikėnų) civilizacija. Mokslaininkai iki pat šių dienų ginčijasi: koks ryšys buvęs tarp Egėjo ir heleninės civilizacijos? Vieni abi visuomenes laiko tuo pačiu sociolkultūriniu vienetu, patyrusiu laikiną smūgį, regresavusiu, bet vėl atsikūrusiu. Kiti, mano, kad Egėjo ir heleninė civilizacija buvusios skirtingi socialkultūriniai dariniai. Šios nuomonės reiškėjai remiasi archeologinių tyrimų duomenimis. Žemyninėje Graikijoje rasta gyvenvietčių liekanų su vienas ant kito slūgsančiais Mikėnų bei vėlesnės, vadinamosios geometrinės keramikos (XI a. pr. Kr.) kultūriniais sluoksniais. Kultūrinių tradicijų ryšio tarp jų nepastebėta. Todėl labiausiai tiktų manyti heleninę civilizaciją buvus ne tiesioginiu Ėgėjo civilizacijos tęsiniu, o dukterine civilizacija. Egėjo civilizacijai žlugus, prasidėjo
politinis anarchizmas, genčių migracija žemyninėje Graikijoje. Istorikas Dž. Miurėjus laikotarpį nuo XII a. pr. Kr. iki VIII a. pr. Kr.vidurio pavadino „tamsiaisiai amžiais“. Ši sąvoka nėra istorinė, ji tik rodo, kad trūkst rašytinių duomenų epochos rekonstrukcijai. Bene vienintelis šaltinis ilgą laiką buvo Homero poemos „Iliada“ ir „Odisėja“.

Pirmieji mums likę graikų poezijos paminklai yra „Iliados“ ir „Odisėjo“ poemos. Jos parašytos X-VIII a. Padavimai sako, kad „Iliadą“ ir „Odisėją“ sudėjęs aklas dainius rapsodas Homeras. Senovėje tuo neabejojo, ir niekas nedrįso Homero neigti, bet vėliau jau patys graikai nežinojo, kur yra Homero tėvynė, ir net 7 miestai ėmė dėl jo ginčytis. II a. pr. Kr. 2 graikų gramatikai jau tikino, kad „Iliada“ esanti sukurta vieno poeto, „Odisėjas“ – kito.

Naujausiais laikais yra dvi nuomonės: vieni mano, kad poemas parašė vienas asmuo, kiti – kad jos yra liaudies kūrinys, tik vėliau nusiklausytas ir surašytas. Prancūzas Abbė d’Aubignac XVII a. pab. pirmasis, o paskui vokiečių filologas K. Wolfas ėmė teigti ir įrodinėti antrąją nuomonę (1795). „Iliada“, girdi, esanti tik palaidų giesmių lipdinys, be aiškaus plano ir vieningumo, taigi, ne vieno žmogaus sukurta. O Homero vardas reiškiąs neregį; ir Homero rapsodija esanti ne kas kita kaip rinkinys neregio dainų, dainuojamų galiūnų rūmuose. Tokią daugybę dainų – nurodinėja jie – vienas žmogus ir nebūtų galėjęs išlaikyti atmintyje, o rašto anais laikais dar nebuvę. Tik paskiau tas liaudies dainininkų giesmes surašęs vienas asmuo, sutvarkęs jas bent paviršutiniškai. Dabar vėl daugiau surandama įrodymų, kad poemos iš liaudies giesmių yra sukurtos vieno žmogaus.

Nors trūksta įrodymų, kad Homeras buvo gyvas žmogus, kuris sukūrė šitą veikalą, mums vis dėlto nekliūva grožėtis puikiausia pasaulio poema, kuri išgyveno arti trijų tūkstančių metų ir nėra užmiršta milijonų veikalų tarpe.

Atėnai.

Senas Mikėnų epochos miestas.

V a. pr. Kr., Periklio laikais, Atėnai buvo miestas valstybė, kurią sudarė pats miestas ir visi Atikos kaimeliai, iš viso apie 400 000 gyventojų, vadinamų „atėniečiais“ net ir oficialiuose tekstuose. Esant tokiam dideliam gyventojų skaičiui, Atėnai priversti ekspansiją jūroje kompensuoti rimtą žemės ūkio išteklių stygių. Štai kodėl dirbdavo visas miestas: žemdirbiai ir ypač amatininkai bei pirkliai.

Vidurinėje Graikijoje yra Atikos sritis, o joje – Atėnų miestas. Atėnai tik už 6 kilometrų nuo jūros. Miesto gatvės negrįstos ir be šaligalvių. Dauguma jų siauros, kreivos ir dulkėtos.

Namai dažniausiai vieno dviejų aukštų. Durys atsiveria į vidinį kiemelį. Per jas namai apšviečiami ir vėdinami. Pirmojo uašto kambariai be langų, dėl to karštomis vasaros dienomis vėsu. Užtat gatvės atrodė niūrokai.

Iš bet kurios Atėnų vitos matyti Akropolis – įtvirtinta, aukštutinė miesto dalis ant kalvos. Čia stovi deivės Atėnės šventykla – Partenonas, kurime laikomas iždas.

Argone, centrinėje Atėnų aikštėje, vyko ne tik turgūs, joje rinkosi ir tautos susirinkimas – aukščiausioji Atėnų valdžia. Į jį rinkosi vyresni kaip 20 metų vyrai. Susirinkimai buvo šaukiami 3-4 kartus per mėnesį. Tautos susirinkime kiekvienas jo dalyvis galėjo pasisakyti ir balsuoti už ar prieš bet kurį siūlymą. Sprendimas priimamas balsų duguma.

Graikija nebuvo vientisa valstybė su viena valdžia, viena kariuomene, viena sostine. Senovės Graikiją sudarė daugybė tokių savarankiškų sričių kaip Atika ir Lakonija.

Kiekvienos srities centras buvo miestas. Jis vadovavo aplinkiniams kaimams, gyvenvietėms todėl, kad mieste buvo pagrindiniai valdžios organai. Mieste galėjo gyventi karaliai arba rinktis tautos susirinkimai, posėdžiauti įvairios tarybos ir teismai. Tokios bendruomenės, kurios gyveno vienoje nedidelėje teritorijoje, turinčioje bendrą valdžią, vadinamos miestais-valstybėmis. Senovės Graikijoje buvo per 200 miestų-valstybių, arba, kaip graikai patys vadino, polių.

Piliečių tėra 40 000; tai vyrai, sulaikę 18 metų amžiaus, gimę iš tėvų atėniečių; jų vaikų ir žmonų būdavo apie 80 000. Nuosavybę – žemę ir namus – turėti galėjo tik piliečiai; taigi turtų teikiama valdžia susikaupdavo dažniausiai jų rankose. Be to, V a. pr. Kr. demokratijos sistemoje jiems būdavo pripažystamos lygios teisės. Jie galėjo davyvauti eklezijoje, visų piliečiu susirinkime. Tai aukščiausioji politinė valdžia. Jie posėdžiavo bulėje, 500 piliečių taryboje, išrinktoje burtų keliu. Jie sverstydavo bylas heliėjoje, teisme, kurį sudaro 6000 teisėjų. Jie išsirenkdavo iš savo tarpo dešimt strategų, kurie vadovaudavo kariuomenei ir laivynui. Senovės graikai piliečio teisę laikė šventa ir rūpestingai ją saugojo. Įrašomi į piliečių sąrašus graikai iškilmingai sakydavo:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1620 žodžiai iš 5150 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.