Demokratija2
5 (100%) 1 vote

Demokratija2

Demokratija: niveliavimas ar laisvė

Svarbu pasižvalgyti aplink save ir bandyti suvokti, „ką matome aplink save“ nūdienos pasaulyje, kuo jis labiausiai pasižymi, kokios yra jo dorybės ir kuo jis ydingas.

Kur bekeliaučiau, matau vis didėjantį žmonių įgalinimą spręsti savo šeimų, bendrijų, bendrovių ir valstybių reikalus. Vienas dalykas, kurį vos ne visur ryškiausiai matau aplink save – tai galinga srovė, kurią vadiname demokratija.

Rytų Europą demokratija apėmė jau prieš daugiau negu dešimtmetį. Jau subrendo karta, kuri vargu ar begali įsivaizduoti, kaip buvo anuomet, kai Lietuvoje demokratijos nebuvo, kai ją valdė niekieno neišrinkta, neteisėtai valdžią pasisavinusi „luzerių“ (nevykėlių – red.) oligarchija. Panaši banga dar prieš tai apėmė Lotynų Ameriką, pavargusią nuo karininkų perversmų ir laisvą mintį slopinančių diktatūrų, ir Pietų Aziją, kur korumpuotos autoritarinės valdžios, suteikdamos savo statytiniams privilegijuotą padėtį, engė žmonių verslą ir kūrybiškumą.

Panašios kovos vyksta ir šiuo metu kitur pasaulyje – Irane tūkstančiai studentų reikalauja, kad būtų panaikinta apsišaukėlių dorybės saugotojų musulmonų imamų teokratija. Kitos musulmonų diktatūros – o tų diktatūrų musulmonų pasaulyje apstu – irgi ima jausti spaudimą, ypač iš jaunimo, liberalizuoti savo valdžią, tapti demokratiškesnėms.

Birmoje – dabar vadinamame Myanmare – drąsioji demokratų vadovė Aung San Su Ki eilinį sykį areštuojama, nes ji išdrįsta pasipriešinti šalies karinei chuntai. Meksikoje tik prieš trejus metus pirmąsyk prezidento rinkimus laimėjo ne šalį septynis dešimtmečius valdžiusios Institucinės revoliucijos partijos kandidatas, ir neseniai įvykę parlamento rinkimai parodė, jog šioje šalyje laipsniškai įsitvirtina kelios partijos. Honkonge, kurį Britanija prieš penkerius metus atidavė Kinijos komunistų žinion, pusė milijono piketuotojų reiškia nepasitenkinimą Pekino paskirtais pareigūnais, reikalaudami daugiau demokratijos.

Demokratijos banga yra tokia galinga, kad ji skalauja net seniausių ir galingiausių hierarchinių, ir, regis, mažiausiai demokratijai palankių organizacijų bei bendrijų krantus. Šeimose laipsniškai nyksta autoritarinio auklėjimo modelis, vis labiau atsižvelgiama į vaikus, kaip visaverčius žmones, jų pasitikėjimą savimi, jų jausmus. Nyksta ir visuomenės pakantumas šovinistiškai vyrų elgsenai su moterimis. Bažnyčioje vis labiau pabrėžiamas pasauliečių dalyvavimas – palyginus vyskupų ir popiežiaus atsišaukimus su praėjusiais šimtmečiais, aiškiai matyti, jog pasikeitė jų tonas: atsisakyta imperatoriškų deklaracijų, labiau remiamasi argumentais, mėginimais prikalbinti, daugiau atsižvelgiama į žmogaus tikėjimo laisvę ir protą.

Nors Lietuvoje to gal dar nejaučiame taip aiškiai, bet ir čia, kaip ir pažangiausių pasaulio šalių bendrovėse, vis labiau atsižvelgiama ne vien į bendrovės vadovų, bet ir į darbininkų gerovę, taip pat į gerovę visuomenės, kuriai jos turi tarnauti. Kartais tai pasiekiama įstatymais, bet kartais – prikalbinimu, savanoriškai.

Kova už demokratiją nepasibaigia išsikovojus teisę balsuoti. Demokratija yra nuolatinis projektas. Ji silpsta ir stiprėja priklausomai nuo to, ar jos dalyviai uoliai dalyvauja jos kūrime ir pažangoje, ar jie atsiriboja nuo svarbių sprendimų, atsisakydami savo teisės ir atsakomybės dalytis savo mintimis ir tuo gal pagerinti gyvenimą sau bei savo artimiesiems.

Nors demokratijos pažanga įspūdinga, bet jos kūrimo projekte galima įžvelgti tam tikrą takoskyrą, taip pat tam tikrą ydingą demokratijos atmainą, kuri, mano nuomone, kelia grėsmę kitiems žmogiškiems idealams.

Aristotelis, vienas pirmųjų politikos mokslininkų, teigė, kad demokratija remiasi visų piliečių lygybe. Kita valdžios forma – aristokratija – remiasi priešinga prielaida: kad piliečiai nėra lygūs, kad vieni už kitus yra geresni. Bėda tokia: žmonės visais atžvilgiais nėra nei nelygūs, nei visais atžvilgiais lygūs. Pasak Aristotelio, abi šios valdžios formos yra ydingos: aristokratija ydinga tuo, kad joje neigiama žmonių lygybė, o demokratijos ydingos tuo, kad jose neigiama žmonių nelygybė.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 625 žodžiai iš 2048 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.