Demokratijos tipai
5 (100%) 1 vote

Demokratijos tipai

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………….3

1. TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA ……………………………………………………………….4

1.1. Klasikinė demokratija ………………………………………………………………..5

1.2. Radikalioji vystymosi demokratija …………………………………………………..6

1.3. Tiesioginė demokratija ……………………………………………………………….6

1.4. Dalyvaujamoji demokratija …………………………………………………………..7

2. ATSTOVAUJAMOJI DEMOKRATIJA ………………………………………………………8

2.1. Ginamoji demokratija …………………………………………………………………9

2.2. Konkurencinė elistinė demokratija ………………………………………………….10

2.3. Pliuralizmas …………………………………………………………………………11

2.4. Teisėta demokratija ………………………………………………………………….12

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………..14

LITERATŪRA …………………………………………………………………………………..16

ĮVADAS

Demokratijos sampratos ištakos yra neatsiejamos nuo graikiškosios demokratia ( demos – liaudis, kratos – valdymas arba autoritetas ) sampratos, šiandieninėje politinėje tikrovėje susiduriame su demokratijos formų įvairove, jos aiškinimo daugiareikšmiškumu ir kitimu. Nėra bendro demokratijos apibrėžimo: skirtingai ji suprantama išsivysčiusiose demokratijose, rytų ar Vidurio Europos šalyse, Afrikos, Azijos ar Afrikos žemynuose. Ne vienodai ji buvo aiškinama ir įvairiais istoriniais laikotarpiais.

Vis dėlto, siekiant atskirti šiuolaikinę demokratiją nuo nedemokratinių sistemų, vieningai sutariama dėl trijų esminių jos elementų:

1. plati konkurencija dėl valstybinių pareigų, teisingi ir laisvi rinkimai vyksta reguliariai, nevartojant prievartos ir nedarant jokių apribojimų nė vienai socialinei grupei;

2. piliečiai nevaržomai dalyvauja lyderių ir politikos atrankos procese;

3. egzistuojantis pilietinių ir politinių laisvių lygis pakankamas užtikrinti politinės konkurencijos ir dalyvavimo integralumą .

Toks demokratijos apibūdinimas yra ilgos jos teorinės ir praktinės raidos rezultatas, kai įsigalėjo procedūrinis demokratijos pagrindimo aspektas.

Demokratija savo esme yra naujausių amžių produktas, pradėtas realiai įgyvendinti kartu su pramonės revoliucija. Ji tūkstantmečių bėgyje kito ir priklausomai nuo laikmečio įgaudavo vis kitokį veidą. Tokio proceso vyksme atsirado skirtingi demokratijos tipai, išsirutuliojo skirtingos demokratijos idėjos, kurių kiekvienas atstovauja vis kitą, tačiau už “liaudies valdžios” sąvokos ribų neišeinantį demokratijos modelį. Šiame darbe aš ir pabandysiu išskirti demokratijos tipus, juos charakterizuoti.

Kaip teigia David’as Held’as, demokratijos modeliai gali būti suskirstyti į du tipus:

1. tiesioginės arba dalyvaujamosios demokratijos (sistema, kai piliečiai tiesiogiai įtraukiami į sprendimų priėmimo aparatą)

2. liberalios arba atstovaujamosios demokratijos (kai individo interesus atstovauja tautos renkamas atstovas) .

Šie du platūs tipai išskiriami tam, kad palengvintų modelių įsisavinimą. Tačiau taip pat svarbu suvokti, kad net ir to paties tipo modeliai vieni nuo kitų skiriasi.

1. TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA

Tiesioginės demokratijos tipą charakterizuoja sistema, kurios sprendimų priėmimo mechanizme tiesiogiai dalyvauja visi piliečiai – tauta pati priima svarbiausius politinius sprendimus. Tai reiškia, kad suverenitetas valstybėje priklauso tiesiogiai liaudžiai. Liaudis suverenitetą įgyvendina tiesiogiai, pvz., referendumu, leisdama įstatymus. Čia atsiskleidžia pagrindinis skirtumas nuo „atstovaujamosios demokratijos“, kurioje sprendimus priima išrinkti atstovai. Kaip taisyklė, tiesioginė demokratija taip pat turi atstovaujamąsias struktūras, tokias kaip parlamentas, vyriausybė, teisminė valdžia ir kt. Tačiau šios institucijos yra tiesiogiai kontroliuojamos liaudies, kuri bet kuriuo metu gali vetuoti priimtus sprendimus ir priimti kitokius sprendimus. Tai yra piliečiai turi galimybę patys įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą ir ginčų atveju turėti galutinį sprendžiamąjį balsą ir taip kontroliuoti atstovaujamuosius organus.

Weberis įvertino tai, kad tiesioginės demokratijos tikslas – kuo labiau susilpninti viešpatavimą, bet heterogeniškoje visuomenėje tiesioginė demokratija baigtųsi neefektyvinu valdymu, nepageidautinu neveiksmingumu, politiniu nestabilumu, o galiausiai iš esmės padidėtų engiamojo pobūdžio mažumos valdymo tikimybė ( tai Platonas ir kiti pažymėjo kalbėdami apie klasikinę demokratiją). Be to, tiesioginė demokratija turi kitą įsidėmėtiną savybę, dėl kurios ji tampa itin netinkama moderniajai politikai: toks politinio atstovavimo būdas užkerta kelią galimybei siekti politinių derybų ir kompromisų.

Tokio tipo demokratija, tai mažos bendruomenės valdymo sistema, kai mažas dalyvių skaičius ir tuo pačiu mažas interesų skirtumas leidžia
kiekvienam individui tiesiogiai įtakoti priimamus sprendimus. Šitokia demokratijos forma rodo aukštą valdžios legitimumo laipsnį egzistuoja efektyvi valstybės institucijų kontrolės sistema.

Šiam tipui priklauso klasikinė demokratija, radikalioji vystymosi demokratija, tiesioginė ir dalyvaujamoji demokratijos.

1.1. KLASIKINĖ DEMOKRATIJA

Klasikinė demokratija tai bene pats pirmasis demokratijos modelis, kurio ištakas siekia graikų polis. Šis modelis atsirado po pirmosios demokratijos transformacijos. Pagrindinis klasikinės demokratijos teiginys – piliečiai turi džiaugtis politine lygybe, nes kiekvienas jų gali ir pats valdyti ir taip pat būti valdomas. Tačiau norint tuo naudotis reikėjo pagrindinio dalyko – būti piliečiu, o tai Senovės Graikijoje nebuvo pasiekiama kiekvienam, nes šią padėtį įgydavo tik vyriškos lyties asmenys, sulaukę tam tikro amžiaus. Graikų polyje egzistavo vergija, kuri ir buvo vienu iš klasikinės demokratijos pagrindų.

Klasikinės demokratijos savybės:

a) Kiekvienas pilietis galėjo atlikti tiek vykdomosios, tiek teisinės valdžios funkcijas. Aukščiausia valdžia – piliečių susirinkimas.

b) Kandidatai renkami skirtingais metodais (tiesioginiai rinkimai, loterija, rotacijos principas).

c) Buvimas valdžioje nesudarydavo jokių privilegijų.

d) Išskyrus tik kai kuriuos esminius postus, nebuvo galima būti valdžioje daugiau nei vieną kadenciją.

e) Trumpa valdančiųjų darbo kadencija.

f) Už viešųjų pareigų atlikimą buvo mokamas atlyginimas.

Kad klasikinė demokratija galėtų egzistuoti, būtinos kelios sąlygos. Visų pirma, valstybė turi būti itin maža – konkrečiai – valstybė-miestas. Vergovė arba analogiška santvarka būtina, nes nemokama darbo jėga suteikia piliečiams daug laisvo laiko, kuris būtinas, norint dalyvauti miesto valdyme. Svarbu kuo labiau riboti piliečių skaičių, į politiką neįtraukiant moterų ir vergų, kad tiesioginis dalyvavimas nebūtų pernelyg gausus ir stabdantis procesas. Namų ruoša, t.y. moterų darbas, duoda laisvę vyrams atsidėti viešosioms pareigoms.

Klasikinėje demokratijoje dalyvavimas valdžioje apsprendžiamas ne tuo, kokia yra kandidato kompetencija, o paprasčiausiu atsitiktinumu.

1.2. RADIKALIOJI VYSTYMOSI DEMOKRATIJA

Švietimo amžius – žmogaus laisvių suklestėjimo metas. Šis reiškinys ir yra kertinis vystymosi demokratijos modelio akmuo. Šio modelio teoretikas – Jean’as-Jacques’as Rousseau. Varomasis vystymosi demokratijos variklis – tobulėjimas, pagrįstas lygybe.

Kiekvienas pilietis negali būti kito valdovas ar tarnas. Tokiu būdu per lygybę ir tarpusavio priklausomybę einama link bendrojo gėrio ir kolektyvinio vystymosi. Kelios šio demokratijos modelio savybės:

a) Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių funkcijų atskyrimas.

b) Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sudaroma tiesioginio piliečių dalyvavimo viešuosiuose susitikimuose principu.

c) Vykdomoji valdžia administratorių rankose.

d) Administratoriai renkami tiesioginiais rinkimais arba loterija.

Radikalioji vystymosi demokratija būdinga mažai neindustrinei visuomenei, kurioje vyrauja didelio masto nuosavybės tarp daugelio pasiskirstymas. Iš politinio gyvenimo vis dar išbraukiamos moterys, kurių paskirtis ir tiesioginis darbas – namų ruoša.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1029 žodžiai iš 3360 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.