Demokratines vertybes ir vo
5 (100%) 1 vote

Demokratines vertybes ir vo

1121

TURINYS

ĮVADAS/ 2

DEMOKRATINIS PLĖTOJIMAS/ 3

ADMINISTRACINĖ TEORIJA IR DEMOKRATINIS VALDYMO BŪDAS / 4

VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO DEMOKRATIJOJE/ 5

POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS/ 7

„DEMOKRATINIO ADMINISTRAVIMO“ TEORIJA/ 9

IŠVADA/ 11

LITERATŪROS SĄRAŠAS/ 12

Įvadas

Niekas negali aiškiau nusakyti viešųjų institucijų darbo, kaip jų ryšys su demokratinėmis vertybėmis. Visuomenės institucijos glaudžiai susijusios su jomis, visų pirma su demokratiniu valdymu, t.y. tokiu valdymu, pirmaeiliais laikomi daugumos žmonių interesai.

Šiandien demokratijos terminas apibudinamas labai įvairiai. Modernioje visuomenėje demokratija remiasi politine sistema, kuri yra kelias į valdžios ir valdymo sutvarkymą. Priimdama sprendimus, valdžia tarsi jungia įvairias interesų grupes. Demokratija čia reiškia ir visuomenę, kur platieji visuomenes sluoksniai turi plačias savo išrinktų valdžios atstovų kontrolės galimybes. Bet demokratija. galima apibudinti ne tik kaip tam tikrų procesų ar procedūrų, terminus, bet ir kaip tam tikras kultūrines vertybes, kurių siekia demokratinė visuomenė. Antai JAV demokratijos idėją, padeda išlaikyti šios vertybės:

individualizmas, siekiantis sudaryti sąlygas kiekvieno individo potencialus realizuotis;

lygybes idėja, suprantama ne tik kaip asmens talento ar užimamų pareigų lygybę, bet ir kaip kiekvieno individo lygios galimybes pasirenkant gyvenimo kelia, tikslą. Demokratinėje visuomenėje lygybės samprata netoleruoja pirmenybės ar privilegijų atskiroms visuomenės grupėms, jų interesams. Visi piliečiai gali tikėtis iš valdžios institucijų vienodo vertinimo ir rezultatų;

trečia demokratijos vertybė yra laisvė, reiškianti individo galimybes save realizuoti, išsirinkti asmeninius siekius ir priemones juos įgyvendinti. Laisvė yra daugiau nei tam tikrų reglamentavimų ar suvaržymų nebuvimas – tai visų pirma laisvė pozityviai veikti, siekiant asmeninių tikslų, laisvė dinamiškai ir konstruktyviai darbuotis.

Savo darbe pabandysiu apžvelgti viešojo administravimo ir demokratinių vertybių sąryšį ,taip pat viešųjų organizacijų vaidmenį demokratijoje, „Demokratinio Administravimo“ teorija ir dar kelias temas susijusias su mano referato tema.DEMOKRATIJOS PLĖTOJIMAS

Ankstyvieji viešojo administravimo tyrėjai iš esmės buvo reformuotojai, kėtinę atkurti valdžios padorumo jausmą Tačiau plačiąją prasme jų misija, kaip jiems patiems atrodė, yra plėtoti demokratiją, parodyti, kad ir naujausiomis sąlygomis demokratija gali buti išsaugota. Šie autoriai (akivaizdžiai ar tariamai) buvo politikos teoretikai, kuriems rūpėjo teorinė užduotis- bendrais bruožais apibūdinti įgyvendinamą demokratinę sistemą. Dėl šios priežasties daugumoje ankstyvųjų formuluočių viešajame administravime nurodoma normatyvinių aspektų svarba. Pavyzdžiui, Leonardas D. White’as, kurio „ Viešojo administravimo studijų įvadas“ {Introduction to the Study of Public Administra¬tion) daugelį metų buvo pavyzdinis šios srities vadovėlis pastebėjo, kad ,,viešojo administravimo tyrinėjimas … turi buti susijęs su platesniais politinės teorijos apibendrinimais, tokiais kaip teisingumas, paklusnumas ir valstybės vaidmuo žmonių reikalų tvarkyme“. Kartu tie autoriai buvo ir praktiškesni žmonės, kuriems rūpėjo nustatyti specifinius mechanizmus, galėsiančius padėti jiems atsiliepti į vis labiau urbanizuotos technologinės visuomenės, kurioje patys atsidūrė, poreikius. Vienas būdų pasiekti šį tikslą būtų formaliau tyrinėti vis didėjančią valdžios administracinę veiklą.ADMINISTRACINĖ TEORIJA IR DEMOKRATINIS VALDYMAS

Nors daugelis autorių, rašydami apie viešąjį administravimą, bandė apsiriboti smulkesniais techniniais dalykais, Waldo nuomone tai buvo tuščios pastangos. Neišvengiamai kilo vertybių ir santykio tarp administracinės praktikos bei demokratijos teorijos klausimų. Kartais tokie klausimai svarstomi išsamiai, tačiau dažniausiai paviršutiniškai. Bet kuriuo atveju rezultatas tas pats- viešųjų organizacijų politinė teorija. Sukūrus tokią teoriją kitas akivaizdus žingsnis – paklausti, kaip ji susijusi su platesne demokratinio valdymo tema.

Ortodoksinė viešojo administravimo teorija, kad administracija yra atsieta nuo politinių procesų ir remiasi moksliniais administracinio valdymo principais, yra būtent tokia politinė teorija. Savo ,,Administracinėje valstybėje“ Waldo siūlo pažinti tą teoriją. Tačiau, kitaip negu daugelyje Waldo darbų, kurie labiau primena šios srities metraštį, tačiau pateikia nedaug naujo, ,,Administracinėje valstybėje“ yra svarbi idėja: nekritiškas administracinio požiūrio pripažinimas yra demokratinės teorijos atsisakymas ir tai yra socialinė problema, o ne vien administracinio valdymo problema. Waldo pastebi mesianistiškas valdymo, ypač mokslinio, minties tendencijas, tendencijas ,,taikyti objektyvistinį pozityvistinį požiūrį nuolat didėjančiam reiškinių kompleksui“. Tokį pat įgaliojimų ir atsakomybes didinimą jau matėme viešojo administravimo teoretikų, besidominčių administraciniu valdymu, darbuose. Jie taip pat mano, kad neišvengiama, jog bus sukurta nauja apsauginė valstybės administratorių klasė, kuri vadovaus visuomenei per centralizuotas administracines struktūras. Tai yra neišven¬giama. Tačiau nei vienu atveju
aiškiai neišsakoma valdžios kaupimo ideologija, o filosofija, teigianti valdymo viešpatavimą, įsitvirtina subtiliai, nejuntamai.

Biurokratinis mąstymas išplis visoje visuomenėje, racionalizuodamas vis didesnius grupės kolektyvinio gyvenimo sektorius, kol individualiam pasirinkimui ir demokratinei atsakomybei liks visai mažai vietos – būtent šito baiminosi Marxas, Weberis ir Freudas. Be abejonės, nereikia būti marksistu, weberistu ar freudistu, kad pripažintum sudėtingų organizacijų kišimąsi į mūsų asmeninį ir politinį gyvenimą ar kad pasmerktum tą išskirtinę kontrolę ir sudaiktinimą, kurie ateina kartu. Taigi ortodoksinė viešojo administravimo teorija yra ir socialinė bei politinė teorija, tačiau neigiama, antipolitinė teorija, bandanti politines problemas paversti administracinėmis.

VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO DEMOKRATIJOJE

Pagrindinė priežastis, kad tiriant viešąjį administravimą išlieka simbolinė politikos ir administravimo reikšmė, yra ta, kad santykis tarp jų (ne atskyrimas) yra svarbus viešojo administravimo tyrėjams ir praktikams. Faktiškai tai ir gali būti klausimo, ar vieša¬sis administravimas yra kuo nors ypatingas, ar, kaip rašė Appleby, ,,valdžios institucijos yra kitokios“, esmė. Tiksliau, santykis tarp politikos ir administravimo pradeda simbolizuoti tikrąjį viešųjų organizacijų vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Be to, ar yra (ir ar turi buti) skirtumas tarp demokratinės ir autoritarinės visuomenės administravimo?

Žinoma, Frederikas Klevelandas (Frederick Cleveland) išsakė vyraujantį požiūrį, kad ,,skirtumas tarp autokratijos ir demokratijos glūdi ne administraciniame organizavime, o tokio kontroliuojančio elektorato už administracijos ribų, kuris turėtų galią nustatyti visų jo narių valią ir priversti administraciją vykdyti tą valią, buvimas arba nebuvimas“. Pagal šį požiūrį reikalavimai demokratinei valdžiai įgyvendinami vadovaujant įstatymų leidybai ir prižiūrint kompetentingai bei neutraliai valstybės tarnybai, organizuotai pagal geriausius verslo principus. Kaip matysime vėliau, geriausieji verslo vadybos principai ne visuomet atitinka demokratijos normas, tiesą sakant, kartais jie visiškai priešingi joms.

Dwightas Waldo pirmas buvo tarp tų, kurie klausė, ar demokratija gali toleruoti nedemokratiškas viešąsias organizacijas. Be to, jis pastebi, kad teigiamas požiūris atsirado atskyrus demokratinius politikos ir efektyvaus administravimo reikalus. Apžvelgdamas viešojo administravimo teorijos raidą šeštojo dešimtmečio pradžioje, Waldo rašo: ,,Tiek privatus, tiek viešasis administravimas buvo tam tikra prasme… neištikimas demokratijos idealui. Jie buvo neištikimi dėl to, kad tvirtino, jog demokratija, kad ir kokia gera ir pageidautina būtų, administracijai tėra antraeilis dalykas.“ Daugelis ankstyvųjų autorių politinės demokratijos ir viešojo administravimo ryšį suprato kaip griežtą jų atskyrimą. Jie teigė, kad, norint sukurti efektyvią demokratinę visuomenę, viešosiose organizacijose gali prireikti autokratijos. Pagal kitą požiūrį į santykius tarp politikos ir administracijos, demokratijos ir biurokratijos galima teigti priešingai, kad reikalų administravimas de¬mokratijos sąlygomis turi paklusti demokratinėms normoms ir principams nepriklausomai nuo to, ar politika ir administracija yra atskirtos, ar ne. Tačiau prieš toliau rutuliojant šį požiūrį, reikia išsamiau išanalizuoti verslo vadybos principus, kurie darė įtaką viešųjų organizacijų teorijoms.POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1249 žodžiai iš 2439 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.