Demokratiniai rinkimai
5 (100%) 1 vote

Demokratiniai rinkimai

Rinkimai (kaip ir plebiscitai, referendumai) yra piliečių valios išraiškos formos.

Rinkimai demokratinėje visuomenėje skirti atstovavimo organų (pariamentų,

municipalitetų) ir vykdomosios valdžios atstovų (prezidentų, vyriausybės)

rinkimui. XIX a.pab. išleistame F.A.Brokhauzo ir I.A.Bfrono

„Enciklopediniame žodyne“ rašoma, jog :“Žodis „rinkimai“ vartojamas kaip

juridinis terminas išreikšti tam tikram aktui, kurio dėka žinomas visuomeninis

ar politinis junginys išskiria iš savo tarpo vieną ar kelis savo narius kaip

atitinkamos visuomeninės grupės ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis,

atitinkančius reikalavimus užimti tam tikras pareigas, atlikti atitinkamas

funkcijas. Būdama vienu valdžios formavimo ar teisių išrinktam asmeniui

suteikimo būdų, rinkimų sistema gali egzistuoti su kitomis žinomomis teisinių

įgaliojimų suteikimo formomis: konkursais, burtų metimu, eiliškumu bei

vyriausybės skyrimu“.

Reprezentavimo problemas plačiai nagrinėjo Ž.Ž.Ruso (Rousseau) ir

Ž.P.Esmeinas (Esmein). Pirmasis gana nuosekliai bandė individualistiniu

metodu konstruoti socialinio asmens valią. Pagrindinis Ž.Ž.Ruso teiginys yra:

paklusdama daugumos sprendimui mažuma. nepasiduodanti jokiai svetimai

valiai, grjžta į bendrosios valios vagą.

Tauta, savo žinioje turinti atskirą teritoriją ir nustačiusi jai valdymo

formą, vykdo savo suverenitetą. Suverenitetas reiškiamas tiek viduje, tiek

išorėje. Jis yra pačioje tautoje, ir tik pastaroji yra jo šaltinis. Pagrindinis

tautos savarankiškumo teisinis principas – suvereniteto priklausymas tik

tautai. Turime suvokti, kad „tauta“ apima buvusias, esamas ir būsimas kartas

(tęstinis socialinis junginys), o suverenios tautos valios išreiškimas rinkimais

– tai tik dalies jos, t.y. rinkėjų balsų išdava. Teisė dalyvauti rinkimuose

suteikiama ne visai suvereniai tautai, o tik jos teisinei daliai. Teisė dalyvauti

rinkimuose vadinama politine rinkimų teise. Tie šalies piliečiai, kurie šia

teise naudojasi, ir yra teisinė tauta. Taigi rinkejų visuma nėra pati gyvoji

tauta, o tik jos reprezentantė. Ž.P.Esmeinas išskiria tris būtinus valstybėje

veiksnius:

1. Suvereninę nuolatinę tautą.

2. Piliečių visumą arba gyvąją tautos kartą.

3. Piliečius-rinkėjus arba teisnę tautą.

Rinkėjų vykdoma tautos reprezentacija turi juridinj pobūdį, kuris

įgyvendinamas per atskirų individų suderintą valią, išreiškiamą politine

rinkimų teise. Rinkėjai, reprezentuodami gyvąją tautą, atlieka savo funkciją,

socialinę pareigą. Taigi reperezentacija nėra jų subjektyvistinė teisė.

Suvereninę tautos valią reikšdami balsavimu, rinkėjai veikia ne savo, o tautos

vardu.

M.Rėmeris veikale „Reprezentacija ir mandatas“ nagrinėja rinkimus,

kaip rinkėjų interesų atstovavimo problemą. Atstovaujama tada, kai vienas

asmuo daro ką nors už kitą, t.y., kai atstovo veiksmas kartu yra ir

atstovaujamojo valios pareiškimas. B.Rėmeris išskiria du atstovavimo tipus:

1)atstovavimo mandatą, kaip asmens valios tęsimą ir 2)reprezentaciją, kaip asmens

valios pavadavimą.

Yra 2 politinės teisės kaip tautos suvereniteto įgyvendinimo būdai.

Graikai pripažino tik tiesioginę demokratiją, kaip ir tiesioginius rinkimus,

kadangi aktyvioji visuomenės dalis galėjo būti sukviesta į vieną susirinkimą.

Tačiau lygybės principas dar nebuvo žinomas. Vergoviniai santykiai buvo

reikalingi tam, kad laisvieji piliečiai turėtų laiko užsiimti valstybės reikalais.

Viduramžių valstybės jau negalėjo pasitenkinti tiesiogine demokratija.

Buvo renkami atstovai ir siunčiami į atstovaujamąjį organą, kuriamejie turėjo

kalbėti už savo rinkėjus – tai jau reprezentacinis valdymas. Galimas atvejis,

kai renkami „rinkikai“, kurie renka atstovus – tai netiesioginiai rinkimai.

Reprezentaciniame valdyme atstovaujamojo valia aktyviai nepasireiškia.

Pastarąjį visiškai pavaduoja reprezentantas. Atstovavimą mandatu sprendžia

pats atstovaujamasis. Jis išrenka atstovą ir suteikia jam atstovavimo funkciją.

Tokiu atvėju atstovą renka atstovaujamasis. Rinkėjo nevaržo jokios taisyklės

ir atstovą jis gali išsirinkti savo nuožiūra; taip pat jam pavesti kai kurias

funkcijas, suvaržyti jį nurodymais ar atimti mandatą. Valdžios funkcijų

vykdymo mandatas, kuriuo varžoma atstovo kompetencija, vadinamas

imperatyviniu mandatu. Turint imperatyvinį mandatą deputatą varžo

rinkiminės programos, rinkėjų priesakai, nurodymai ir kontrolė. Taigi

atstovas atsako už savo veiksmus rinkėjams. Atsakomybė moraline prasme

– pareiga vykdyti įpareigojimus ir patikėtus uždavinius. Imperatyvinis

mandatas -tai santykis, kuris susidaro tarp piliečių-rinkėjų

ir jų atstovų. Rinkėjai gali reikalauti ataskaitos atstovo už darbą.

Taigi deputatai pavaldūs rinkėjų kontrolei, gali būti

atšaukiami arba keičiami. Ypač griežti imperatyviniai mandatai buvo suteikti

Lenkijos-Lietuvos Respublikos Seimo atstovams pagal 1791 m. gegužės 3 d.

Konstituciją. Griežto imperatyvinio mandato taikymas atstovo statusą beveik

prilygino skiriamų valdininkų statusui. Šiuo atveju deputato rinkimas – tik

tam tikras paskyrimo būdas, iš esmės nesiskiriantis nuo administracijos

pareigūno skyrimo. Imperatyvinis mandatas dera tik tiesioginei demokratijai.

Klasikinė demokratija atmeta Ž.Ž.Ruso tezes apie suvereninį
individą,

visuomenės sutartį ir bendrąją ar visuotinę valią. Reprezentacinis valdymas,

kai rinkėjai renka atstovus, kurie vykdo suverenitetą tautos vardu, o patys

valdžios nevykdo, tampa vienu pagrindinių klasikinės demokratijos bruožų.

Atstovai nevykdo jokių rinkėjų įsakymų ir nėra kontrolės; jie veikia savo

iniciatyva ir nuožiūra. Deputatai remiasi tik savo įsitikinimais bei sąžine.

Tapdami tautos atstovais, jie pavaduoja pagrindinius tautos reprezentantus

– rinkėjus, o drauge ir pačią suvereninę tautą. Tokiu būdu atsiranda 2

lygių tautos reprezentacija: 1)teisinės tautos (rinkėjų, negalinčių atlikti valdžios

funkcijų) ir 2)tautos reprezentantų (vykdančių valdžią). Rinkėjus apibrėžia

tam tikros konstitucinės ir kitų įstatymų normos. Deputatų (kuriems neturi įtakos

imperatyvinis mandatas) rinkėjai negali

atšaukti, šalinti ar kontroliuoti. Teisinė tauta reiškia valią visai valdžiai ir

jos galia yra steigiamoji; atstovų galia yra įsteigta ir apribota atstovavimo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 904 žodžiai iš 2999 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.