Demokratinis režimas
5 (100%) 1 vote

Demokratinis režimas



Demokratinis režimas

Valstybės pagrindų referatas

Turinys

Įžanga………………………………………………………………………………………………………………3

1. Demokratija. Demokratijos sąvoka……………………………………………………………………4

1.1. Demokratijos pagrindiniai bruožai………………………………………………………………….5

1.2. Demokratijos principai ir savybės…………………………………………………………………..5

1.3. Demokratijos tipai………………………………………………………………………………………..7

2. Demokratija Lietuvoje ir jos patrauklumas…………………………………………………………8

3. Kaip išlaikyti demokratiją……………………………………………………………………………….10

4. Šiuolaikinės demokratijos problemos ir jos uždaviniai……………………………………….12

Išvados…………………………………………………………………………………………………………….14

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………..15

Įžanga

Politinis režimas-tai valstybės aparato metodai piliečiams valdyti, politinės sistemos funkcionavimo būdas. Politinis režimas yra pagrindinių valstybės vadovavimo ir valdymo metodų visuma. Politinį režimą reikia skirti nuo valstybės valdymo formos (monarchija ar respublika, parlamentinė ar prezidentinė valstybė). Jis gali būti charakterizuojamas politine galia ar valdžia, suprantant, kad politinė galia yra gebėjimas ką nors kontroliuoti, nukreipti arba veikti, o valdžia yra įteisinta ir institucionalizuota teisė valdyti. Esant tai pačiai valstybės valdymo formai, būna skirtingi politiniai režimai ir, atvirkščiai, tas pats politinis režimas gali suformuoti valstybes su skirtinga valdymo forma. Taigi, šiuolaikinėms valstybėms būdingi du politiniai režimai: demokratinis ir nedemokratinis.

Čia plačiau aptarsiu demokratinį politinį režimą, nes žodį “demokratija” mes girdime visur ir visada.

Darbo tikslas: išsiaiškinti žodžio “demokratija” sąvoką, bruožus, problemas ir aptarti keletą jos tipų.

Uždaviniai:

• Išsiaiškinti demokratijos sąvoką, bruožus, esmę ir tipus.

• Apžvelgti demokratijos padėtį Lietuvoje.

• Aptarti demokratijos trūkumus ir uždavinius.

Metodika: naudotasi literatūra ir internetinėmis svetainėmis.

1. Demokratija. Demokratijos sąvoka

Žodis „demokratija“, kaip nė vienas kitas žodis pasaulyje, yra sukėlęs daugybę aistrų, ginčų, įvairiausių interpretacijų. Jam suteikiama daug skirtingų prasmių ir apibrėžimų. Šis žodis gana dažnai vartojamas kasdienėje kalboje, pavyzdžiui, sakoma, kad Jonas yra demokratiškas žmogus, mokykloje vyrauja demokratiška atmosfera, mokinių konferencija vyko demokratiškai ir t.t. Vartojamas jis ir politikoje, pavyzdžiui: Seimas priėmė demokratišką įstatymą, protesto akcija vyko demokratiškoje aplinkoje ir pan. Nepaisant to, kad žodis „demokratija“ labai paplitęs ir juo nusakomi įvairūs reiškiniai, iki šiol tebeieškoma atsakymo į klausimą, kas yra demokratija? (9)

Apibrėžimas ”demokratija” nustato tam tikrą visuomenės modelį, o ne vien tik tam tikrą vyriausybės valdymo formą ar rinkimų organizavimo modelį. (6) Daugiaplanis demokratijos fenomenas leido apibrėžti ją kompleksiškai. Nustatant demokratijos santykį su valdžia galima teigti, kad tai tokia valstybės forma, kai valdžia kilusi iš tautos per reguliariai ir laisvai vykdomus visuotinius rinkimus, rūpinasi visiems užtikrinti asmeninę laisvę ir gerovę.(3) Demokratija yra visuomenės, kurioje suprantamos ir gerbiamos kiekvieno individo teisės ir pareigos, tvarkymosi principas. Terminas ”demokratija” dažnai prilyginamas politiniam liberalizmui, tuo būdu, pagrindinės žmogaus teisės, tokios kaip teisė išpažinti religiją, teisė laisvai reikšti mintis, lygybė prieš įstatymą ir t.t. tampa demokratijos sinonimu. (6) Taigi, demokratija yra toks žmonių valdymas, kai aukščiausioji valdžia yra nustatoma ir tiesiogiai įgyvendinama pačių žmonių arba jų laisvai išrinktų atstovų. (1) Šiuo metu demokratija tapo visuotine pasaulėžiūra, o žodis demokratija vartojamas trejopai:

1. Valstybės tvarka, kai valdžia priklauso liaudžiai.

2. Liaudis kovoja dėl įtakos tvarkant valstybės reikalus.

3. Sistema, nustatanti esmines valstybės visuomenės elgesio taisykles.

Daugiaamžė socialinė ir politinė visuomenės evoliucija liudija, kad demokratija iki šiol yra efektyviausia savarankiškų ir nepriklausomų socialinių bendrijų vidinio vystymosi forma ir kiekvieno žmogaus socialinė garantija. Pradinė žmogaus socialinio bendravimo forma buvo nepolitinė demokratija. Ji reiškėsi gimininėje bendruomenėje, kuriai būdinga tiesioginė bendros liaudies valios išraiška (liaudies susirinkimo forma, besiremianti autoriteto valdžia ir mažumos pajungimo daugumai principu). Vėliau visuomenei skaidantis ekonomimiu ir socialiniu pagrindu įsivyravo poltinė demokratija, besivadovaujanti vieningu įstatymu, valdymo profesionalumu ir žmogaus piliečio teisių
bei pareigų bendrijos atžvilgiu samprata.(3)

1.1. Demokratijos pagrindiniai bruožai

Pagrindiniai demokratinio valdymo požymiai yra:

• Žmonių suverenumas;

• Vyriausybės kūrimas, valdomiesiems sutinkant;

• Daugumos valdžia; pagrindinių žmogaus teisių garantija;

• Laisvi ir nešališki rinkimai; visa lygybė prieš įstatymą;

• Teisminis asmens teisių užtikrinimas;

• Konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas;

• Visuomenins, ekonominis ir politinis pliuralizmas;

• Tolerancijos, pragmatizmo, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymas. (1)

Demokratinių šalių pasaulio žemėlapyje daugėja. Naujojo tūkstantmečio pradžioje demokratiniai režimai įsitvirtino Vakarų ir Pietų Europoje, Australijoje, Kanadoje, N. Zelandijoje, Japonijoje ir JAV. Be to per paskutinius du dešimtmečius demokratinės valdymo formos atsiranda Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje taip pat kai kuriose Afrikos šalyse. (5)

1.2. Demokratijos principai ir ypatybės

Demokratija remiasi trimis pagrindinėmis idėjomis-principais:

1. Laivės principas. Demokratija siekia aukščiausios laisvės laipsnio visiems žmonėms. Nėra ir negali būti absoliučios laisvės nuo visuomenės ir valstybės. Demokratija teikia piliečiams tiek laisvės, kad vieno žmogaus laisvė būtų suderinama su kito žmogaus laisve ir neprieštarautų jo teisėms. Demokratija galima tik savitarpiškai gerbiant kiekvieno laisvę. Tai įmanoma tik teisiškai nustatant valstybės galios ribas ir asmens teisių sritis. Tačiau to dar nepakanka. Laisvės apsaugai būtina, kad pati valstybė laikytųsi nustatytų įstatymų, kitaip sakant, demokratijai būdinga teisinė valstybė.

2. Lygybės principas. Naujųjų laikų politinio organizavimosi idėjos politinio gyvenimo centru iškelia žmogų, kaip didžiausią vertybę. Žmogaus gyvenimas yra didžiausias visuomenės turtas. Padėti jam gyventi normalų dvasinį ir fizinį gyvenimą yra kiekvienos demokratinės politikos tikslas. Jeigu žmogus yra tokios politikos atskaitos taškas, tai ir jokių skirtumų tarp žmonių negali būti tokioje politikoje. Žmonių lygybės dėsnis-pagrindinis demokratijoje. Juo remiantis nustatomas demokratijos programos politikos, ekonomikos, kultūros, socialinėje srityse.

3. Solidarumo principas. Žmogiškojo solidarumo idėja jungia dvi lygybės turinio puses: visuomeninę-socialinę ir moralinę. Šitas principas-lietuviškai broliškumo arba brolybės principas-kartu su lygybės ir laisvės principais sudaro dorovinį demokratijos pamatą. Humanizmas yra demokratijos filosofijos prasmė ir turinys.

Taigi, esant demokratiniam režimui, masės išsaugo savo teises bei įstatymų ginamą galimybę paveikti valdžios priimamus sprendimus.(1)

Demokratijai funkcionuojant išryškėja ir kitos ypatybės:

1. Oficialioji valdžia yra supriešinta su alternatyviomis politinėmis partijomis, ginančiomis kitų socialinių grupių interesus.

2. Represinių valstybės organų veiksmai kontroliuojami visuomenės.

3. Veikia aiškiai apibrėžtos piliečių teisės ir laisvės.

4. Valdantieji sluoksniai viešai svarsto savo politiką ir nesiekia koncentruoti visos valdžios savo rankose.

Demokratija, kaip daugumos valdžia teisėta tik tada, kai dauguma yra nuolat kintanti mažumų koalicija, kai kiekviena mažuma joje išsaugo savo teises bei dalyvavimo sprendžiant valstybės reikalus galimybę.

Jei demokratiją suvokiame kaip daugumos valią, tai iškyla problema, kaip suderinti prieštaraujančius nacionalinių, religinių ir kt. grupių interesus, kaip apsaugoti mažumą nuo daugumos diktato. Demokratijos esmė yra politinė skirtingų visuomenės grupių interesų išraiška bei valdžios sugebėjimas derinti prieštaringus interesus.

Apibendrinant galima teigti, kad demokratija:

Tai visuomenės gyvenimo problemų sprendimo būdas, numatantis visų sociumo (bendrijos) narių lygiateisiškumą, vadovaujantis principu: mažuma priklauso daugumai.

Tai socialinių sąveikų visuomenės valdyme organizacija, apibūdinama politiniame ir ekonominiame gyvenime sąveikaujančių pusių lygybe arba valdomųjų dominavimu.

Tai visuomenės valstybinės politinės santvarkos forma, grindžiama liaudies, kaip valdžios šaltinio, pripažinimu bei politinės teisinės lygybės ir laisvės principais.(3)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1213 žodžiai iš 4004 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.