Depresija
5 (100%) 1 vote

Depresija

11

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta,liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims.

Ligos priežastys:

Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Svarbūs depresijos mechanizme yra neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant ilgai trunkančiam stresui, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo).

Simptomai:

• Dėmesio koncentracijos pablogėjimas

• Apatija

• Bloga nuotaika

• Kūno masės mažėjimas

• Malonumo jausmo netekimas

• Sutrikęs miegas

• Mintys apie savižudybę

• Nuovargis

• Energijos stoka

• Interesų rato susiaurėjimas

Ligos eiga:

Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai. Esant depresija, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti. Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo. Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija. Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.

Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų. Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras. Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą. Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija). Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas (žr. Bipolinis afektinis sutrikimas). Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai

Komplikacijos: Depresijos metu yra didelė savižudybės rizika.

Tyrimai:

Gydytojas simptomų išreikštumą vertinta pagal tam tikras skales, todėl pacientui gali tekti jas užpildyti. Tyrimai atliekami, norint atmesti kitas ligas (cukrinį diabetą, AIDS, insultą, miokardo infarktą ir kt.), kurių metu pasireiškia depresija

Gydymas:

Depresijos gydymui yra taikomi įvairių grupių antidepresantai ir psichoterapija, dažniausiai kognityvinė-elgesio psichoterapija. Abu šie metodai yra vienodai veiksmingi, tačiau taikomi kartu padeda pasiekti greitesnio ir stabilesnio būklės pagerėjimo.

Gydymas vaistais yra būtinas, kai depresija yra sunki arba vidutinio sunkumo, nepadeda psichoterapija, depresijos epizodai kartojasi ir šeimoje yra buvę depresijos atvejų. Visų grupių antidepresantų veiksmingumas yra panašus, tačiau būtina žinoti, kad daugumos jų visas gydomasis poveikis pasireiškia tik po dviejų savaičių. Pirmas dešimt vaistų vartojimo dienų gali pasireikšti šalutiniai vaistų reiškiniai, tačiau vėliau jie dažniausiai susilpnėja arba visai pranyksta.

Gydant depresiją būtina laikytis vaistų vartojimo režimo, tai nėra epizodiškai geriami vaistai. Pacientas turi gerai suprasti gydymo vaistais privalumus ir trūkumus, būti informuotas apie šalutinius vaisto reiškinius. Reikalinga pabrėžti, kad gydymas vaistais turi būti tęsiamas ne mažiau, kaip 6 mėnesius atsiradus pagerėjimui, siekiant išvengti depresijos pasikartojimo

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 664 žodžiai iš 2045 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.