Depresija
5 (100%) 1 vote

Depresija

11213141

Turinys

Ižanga

1. Depresija, kas tai?

• Depresijos sąvoka

• Depresijos formos

• Sutrikimo laipsnis

• Eiga

• Papildomi veiksniai

• Problema

• Problemos atsiradimo priežastys

2. Depresijos simptomai

3. Depresijos priežąstys

• Moterų depresija

• Vyrų depresija

• Senyvo amžiaus žmonių depresija

• Vaikų depresija

4. Depresijos gydimo būdai

• Vaistai ir psichoterapija

• Elektros traukulių terapija

• Magnetinė stimuliacija

• Klajoklio nervo stimuliacija

• Šviesos terapija

5. Vaistai

• Dažnai skiriami vaistai

• Gydymo pradžia

• Gydymas augliniais preaparatais

6. Psichoterapija

• Trumpoji terapija

• Psihodinaminė terapija

7. Kelias vedantis iš depresijos

8. Profilaktika

ĮŽANGA:

Kiekvieną savo gyvenimo akimirką mes išgyvename kokias nors emocijas bei jausmus, kurie suteikia mūsų kasdienybei skonį ir spalvą. Turbūt kiekvienas esame patyrę, kaip šeimyninės, darbo, finansinės problemos, lūkesčių žlugimas, o ypač – artimų žmonių praradimas, sukelia stiprius neigiamus išgyvenimus, liūdesį. Tačiau mes prisitaikome prie gyvenimo pokyčių ir liūdesys išnyksta – toliau dirbame, kuriame, svajojame. Deja, kai kuriems žmonėms liūdesys užsitęsia, bloga nuotaika tampa nuolatine kasdienybės dalimi. Ne taip retai panaši būsena atsiranda be jokios žinomos priežasties arba po palyginti nedidelių stresų. Tokiu atveju gyvenimas pamažu praranda savo žavesį – viskas aplink nublanksta, pasidaro niūru ir pilka, niekas nebedžiugina, o tai, kas domino anksčiau, atrodo nebeįdomu. Dirbti darosi sunku, jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų stoka. Dažnai vargina įtampa dėl susikaupusių ir neužbaigtų darbų. Neretai prasideda galvos skausmai, slegia širdies plote, dingsta apetitas, vargina nemiga. Pradedame save kaltinti dėl neveiklumo, jaučiamės niekam nereikalingi, nebesinori bendrauti.

Tokia emocinė ir fizinė būsena, aiškiai besiskirianti nuo įprastinės savijautos, besitęsianti savaitėmis, mėnesiais ar dar ilgiau ir sutrikdanti žmogaus kasdieninę veiklą, turinti savo vardą. Tai – depresija.

Pastarąjį dešimtmetį pradėta daugiau kalbėti bei rašyti apie depresiją vis daugiau žmonių kreipiasi į specialistus. Tačiau statistika rodo, kad ne tik patys žmonės labai dažnai nepastebi depresijos pradžios, bet neretai – ir gydytojai. Ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Žmonės labai dažnai net nepagalvoja, kad bloga savijauta, nedarbingumas ar gyvenimo džiaugsmo praradimas – tai liga. Jie mano, kad blogą savijautą lemia pervargimas ar kitos konkrečios priežastys, ir tiesiog laukia, kol tie negalavimai praeis savaime.

Stengdamiesi pažinti kitus, save o taip pat savo jausmus, privalome būti dvasiškai stiprūs ir sveiki, išsaugoti vidinę pusiausvyrą. Tegul tai tampa mūsų gyvenimo taisykle.

Depresija, kas tai?

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims.

Depresinis sutrikimas – tai liga, kuri paliečia žmogaus kūną, nuotaiką ir mąstymą. Jis turi įtakos tam, kaip kas valgo, miega, jaučiasi ir mąsto. Depresinis sutrikimas – tai ne praeinanti prislėgta nuotaika. Tai nėra asmeninio silpnumo požymis ar būklė, kurią valios pastangomis arba noru galima įveikti. Žmonės, sergantieji depresija, negali paprasčiausiai „susiimti“ ir pasveikti. Nesigydant simptomai gali tęstis savaitėmis, mėnesiais ir netgi metais. Tinkamai gydant, daugeliui susirgusiųjų depresija galima padėti.

Depresijos formos

Depresijos sutrikimai pasireiškia įvairiausiomis formomis. Depresijos formos skirstomos ne tik pagal sunkumo laipsnį, bet ir pagal eigą ir kitus papildomus ir turinčius įtakos veiksnius.

Sunkumo laipsnis

Ar depresija yra lengva, vidutinio sunkumo ar sunki, sprendžiama pagal simptomų skaičių ir pobūdį (rūšį). Neįvertinamos tik segančiojo kančios

Eiga

Depresijos pobūdį (rūšį) lemia jos eiga ir dažnumas.

• Jei depresija pasireiškia vieną kartą, vadinama depresijos epizodu.

• Pasikartojanti ir vėl visiškai praeinanti depresija vadinama recidyvia.

• Įmanoma yra ir tai, kad sergantysis ilgus metus serga vis stiprėjančia, niekada visiškai nepraeinančia depresija. Šiuo atveju kalbama apie distimiją.

Papildomi veiksniai

Depresija, be sunkumo laipsnio ir eigos, remiantis kitais veiksniais, skirstoma.

• Depresiją gali sukelti vidaus organų (somatinės) ligos arba vaistai.

• Įmanoma, kad depresija glaudžiai siejasi su kokiu nors žmogaus gyvenimo įvykiu.

• Kitas papildomas veiksnys – maniakinė depresinė psichozė, vadinamieji bipoliniai sutrikimai – kai labai ryškiai išreikšta manija ir depresija. Per manijos fazę ligonis esti perdėm aktyvus ir jis labai daug ir garsiai kalba. Manijos metu sutrinka ligonio mąstymas, jis negali priimti sprendimų, keičiasi elgesys, dėl to gali kilti sunkių problemų, ligonis gali patekti į keblią situaciją.

PROBLEMA

Didėjantis skaičius pacientų sergančių depresija.

Pirmą kartą diagnozuotų depresijų 1997m. buvo daugiau nei 700, o 1999m. beveik 3400 atvejų 2003m. sudaro apie 30%. Depresija yra viena iš dažnesnių psichikos sutrikimų. Ši liga „neišranki“, ja serga visų tautų ir rasių žmonės, bet kurio amžiaus ir lyties. Ji neaplenkia nei bankininko, nei mėsininko, nei paties mediko. Žodį „depresija“ neretai laikome liūdesio, blogos nuotaikos ir neretai nevilties sinonimu, todėl blogai susiteikę bendradarbiams sakome „šiandien man depresija“. Tačiau nereikėtų tapatinti liūdesio ir nevilties su depresija. Tai tik keleto depresijos simptomų, dar nerodančiu, kad žmogus serga.

JAV nacionalinio psichikos sveikatos duomenimis, vienu metu depresija serga apie 15% gyventojų. Depresija viena iš labiausiai paplitusių XXIa. ligų.

Lietuvoje kol kas išsamių depresijos paplitimo tyrimų dar neatlikta, tačiau remiantis esamais duomenimis, galima teigti, kad depresija per gyvenimą sirgo 2,3 – 4,4% vyrų ir 4,9 – 8,7% moterų. Moterys serga 2 – 3 kartus dažniau negu vyrai. Susirgus depresija dar galima sirgti 5 kartus. Nediagnozuojama apie 50% depresijos atvejų. Pirmą kartą diagnozuotų depresijų 1997m. buvo daugiau nei 700, o 1999 beveik 3400 atvejų, 2003m susidaro apie 30%. Iš šių esamų skaičių galime spręsti, kad žmonių sergančių depresija skaičius didėja.

Duomenys rodo, kad apie 30% suaugusiųjų kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu patiria depresiją. 1990m. depresija buvo pirmoji iš dešimties ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020m. depresija bus antroji iš ligų/ po išeminės širdies ligos/, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas. Depresija didina mirties nuo bronchinės astmos riziką, blogina gijimą po insulto, 4 kartus padidina mirties po ūmaus miokardo infarkto tikimybę, pažeidžia gyvybinius žmogaus organus, sukelia daugybę požymių.

Mano aptarnaujamoje apylinkėje tikslios statistikos nėra, tačiau tokie pacientai kreipiasi vis dažniau. Per šių metų du mėnesius kreipėsi šeši pacientai su depresija. Juos išklausę patarėme kreiptis į psichiatrą.

PROBLEMOS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Depresija – tai susirgimas kurį lemia biologiškai veikliųjų medžiagų – noradrenalino ir serotonino cheminės pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. Tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių.

Depresija gali sąlygoti įvairios priežastys:

1. Paveldimumas. Jeigu šeimoje kas nors sirgo ar serga depresija, tai yra didelė tikimybė, kad šia liga taip pat dar kas nors gali sirgti.

2. Depresija vystosi esant sunkioms litinėms ligoms (pvz., vėžys, cukrinis diabetas)

3. Dažnai ji vystosi po ūmių fizinių sveikatos sutrikimų (pvz., smegenų insultas, širdies infarktas).

4. Intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai.

4.1 Paauglystė (tai įvairūs nesutarimai šeimoje, tėvų nesantaika, skyrybos, mokykloje nesutarimai su mokytojais, draugais, didelis mokslo krūvis, „pirmosios meilės“ nesėkmė).

4.2 Nėštumas. Sunku apsispręsti moteriai gimdyti ar ne. Jei mergina ir dar nepilnametė, jei kyla problemų kaip pasakyti tėvams, vaikinui. Nežinomybė, įtampa ir nerimas gali sukelti depresiją. Nėštumas nedidina galimybę sirgti depresija, bet ir neapsaugo nuo šios ligos. Kai kuriuos jautrios moterys suserga depresija būdamos nėščios. Susirgusios depresija, ligos pasikartojimą gali sukelti nėštumo nutrūkimas. O juk apie 20 procentų visų nėštumų yra nutraukiami.

4.3 Gimdymas. Depresija gali atsirasti staigiai sumažėjus progesterono hormonui, o taip atsitinka 4 – 5 dieną po gimdymo. Tada depresijos simptomai patys ryškiausi. Įtakos gali turėti sunkus gimdymas, cezario pjūvis, pieno liaukų uždegimai, per maža vyro ar šeimos parama, menkas pasitikėjimas savimi dar iki gimdymo. Tai tik pogimdyvinė depresija, kuri neturi nieko bendro su tikrąja depresija, bet tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją.

4.4 Menopauzė. Sumažėjus kiaušidžių išskiriamų hormonų kiekiui keičiasi moters gyvenimo vaidmuo bei santykiai su kitais žmonėmis. Čia moterys jaučiasi „nepilnavertės“, kad išnyko mėnesinės.

5. Piktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais).

6. Ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai).

6.1 Mylimo žmogaus mirtis

6.2 Išsiskyrimas su mylimu žmogumi.

6.3 Skyrybos

6.4 Seksualinės problemos šeimoje

6.5 Šeimyninė nesantaika

6.6 Rūpestis dėl vaikų ar senų tėvų.

7. Socialiniai faktoriai.

7.1 Nesutarimai darbe

7.2 Didelis darbo krūvis

7.3 Bedarbystė (žmonės save laiko nepilnamečiais, kad negali susirasti darbo, sunku išlaikyti šeimą).

7.4 Gyvenamosios vietos pakeitimas

7.5 Staigus gyvenimo sąlygų pasikeitimas

7.6 Išėjimas į pensiją (ypač tie, kurie dar jaučiasi darbingi, labai pergyvena, jaučiasi niekam nereikalingi. Dėl buvusio užimtumo, dabar jie neturi kur save realizuoti. Turi per daug laisvo laiko ir nesuvokia kur jį panaudoti, todėl ir palūžta).

Depresijos simptomai

Ne kiekvienam sergančiajam depresija arba maniakine depresija gali pasireikšti visi simptomai. Kiekvienam ligoniui simptomų sunkumo laipsnis nustatomas individualiai ir jis keičiasi ligos eigoje.

• Ligonis nuolatos pavargęs ir jaučia baimę; sulėtėja jo judesiai, jį apleidžia energija.

• Tuo pačiu metu jis nerimastingas, lengvai
susierzinantis.

• Depresija sergantįjį dažniausiai persekioja blogi (negatyvūs) jausmai – neviltis, pesimizmas, vidinis tuštumas, savęs nuvertinimas ir bejėgiškumas, dėl to kyla mintys apie mirtį ar net savižudybę.

• Ligonis praranda susidomėjimą darbu, veikla, kurie jam iki ligos buvo svarbūs ir įdomūs. Tampa seksualiai pasyvus.

• Ligonis nebegali sukaupti dėmesio, priimti sprendimų, sutrinka jo atmintis.

• Jį dažnai kankina nemiga, rytais pabunda labai anksti arba miego poreikis labai padidėja.

• Apetito nebuvimas ir (arba) svorio mažėjimas, arba atvirkščiai persivalgymas ir svorio didėjimas byloja apie depresiją.

• Ilgai trunkantys somatiniai simptomai, nepasiduodantys gydymui, pvz., galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ir lėtiniai skausmai – gali būti papildomi depresijos simptomai

Depresijos Priežastys

Kai kurios depresijos formos dažnai yra paveldimos. Pirmiausia tai pasakytina apie maniakinę depresinę psichozę. Ištyrus šeimas, kurių kiekvienoje kartoje buvo sergančiųjų maniakine depresija, paaiškėjo, kad susirgusieji depresija turėjo kitokį genetinį polinkį, negu šeimos nariai nesusirgę depresija. Tačiau ne kiekvienas turintis genetinį polinkį į šią ligą, ja suserga. Matyt, turi būti ir kiti veiksniai namuose, darbe arba mokykloje, kad žmogus ja susirgtų.

Kai kuriose šeimose depresija suserga kiekviena karta. Tačiau ja gali susirgti ir tie žmonės, kurių šeimoje apskritai niekas depresija nesirgo. Nesvarbu ar paveldėta ar ne, ji dažnai pakeičia smegenų struktūrą arba smegenų veiklą (funkciją).

Žmonės su mažesniu savo vertės pajautimu arba lengvai pažeidžiami, nuolatos save ir pasaulį matantys tamsiomis spalvomis, yra linkę į depresiją. Ar tai yra psichologinė predispozicija, ar ankstyvoji ligos forma, nėra aišku.

Pastaraisiais metais mokslininkai įrodė, kad vykstant somatiniams pokyčiams vyksta ir dvasiniai pokyčiai. Insultas, širdies infarktas, vėžys, Parkinsono liga ir hormonų sutrikimai gali būti depresijos priežastimi, ligonis tampa apatiškas. Jie liaujasi rūpintis savimi, apsileidžia, dėl to sveikimo laikas ilgėja. Didelės netektys, nesusiklostę santykiai, finansiniai sunkumai arba pablogėjusios gyvenimo sąlygos taip pat gali sukelti depresijos priepuolį (epizodą). Labai dažnai depresijos priepuolį sukelia genetinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Vėlesni ligos priepuoliai gali prasidėti net dėl lengvo dirgiklio arba ir visai be jo

Moterų depresija

Moterys depresija suserga dukart dažniau negu vyrai. Tai, kad dažniau depresija suserga moterys, matyt, lemia hormonų poveikis – ypač tokie pokyčiai kaip menstruacijų ciklo pasikeitimas, nėštumas, pogimdyvinis laikotarpis, premenopauzė ir menopauzė. Papildomas veiksnys moterims dar yra jų pareigos namuose ir darbe, vienišų moterų vaikų auginimas ir senų tėvų priežiūra ir globa.

Gimus kūdikiui, daug moterų tampa ypač lengvai pažeidiamos. Hormonų ir organizmo pokyčiai bei papildoma atsakomybė už naują gyvybę, matyt, yra tie veiksniai, kurie gali sukelti pogimdyvinę depresiją (postpartalinė depresija). Jaunoms mamoms dažnai esti laikina (praeinanti) bloga nuotaika, tačiau labai ryškus depresijos epizodas (priepuolis) nėra normalu ir turi būti kruopsčiai gydomas. Gydytojo jautrumas ir šeimos emocinė parama yra tie svarbiausieji veiksniai, padedantys jaunai motinai atstatyti fizinę ir dvasinę sveikatą, rūpintis kūdikiu, džiaugtis juo

Vyrų depresija

Vyrai depresiją mažiau linkę pripažinti. Nors moterys dažniau mėgina nusižudyti, tačiau vyrų savižudybių skaičius keturis kartus didesnis negu moterų. Vyresnių kaip 70 metų vyrų savižudybių netgi padaugėja, vyresnių kaip 85 metai – pasiekia aukščiausią tašką.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2076 žodžiai iš 4075 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.