Tauragės “Versmės” gimnazija
Psichikos sutrikimai (depresija ir su ja einančios ligos).
[pic]
Darbą paruošė: Tauragės gimnazijos 4h2
klasės mokinys Tomas Marcinkevičius
2002m.
Depresija
Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloga
nuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai kaip ir buvo užklupusi. Tai yra
normalu. Bet nemažai daliai žmonių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra
tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas,
įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei po
kelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų metus, ligonio gyvenimą
paversdama juodžiausia naktimi…
➢ Ar tai tikrai depresija?
Depresiją diagnozuoja tiktai gydytojas, tačiau naudinga žinoti
svarbiausius ligos požymius, kad prireikus galėtume laiku kreiptis į
specialistą:
• Sumažėja domėjimasis gyvenimu ir sugebėjimas džiaugtis (darbu,
sportu, draugais);
• Jaučiamas nuolatinis liūdesys ir nerimas;
• Sunku atlikti net ir menkiausius darbus;
• Nuolatos jaučiamas nuovargis;
• Atsiranda irzlumas, išsiblaškymas, pablogėja atmintis;
• Atsiranda nemiga ir nuolatinis mieguistumas;
• Pasikeičia valgymo įpročiai (visai nevalgoma ar valgoma per daug);
• Sumažėja seksualinis potrukis ir pasitenkinimas;
• Prarandamas pasitikėjimas savimi, vengiama žmonių;
• Jaučiamasi blogiau tam tikru paros metu (dažniausiai rytais);
• Kyla nepagrįstas kaltės jausmas;
• Kamuoja mintys apie gyvenimo beprasmiškumą, mirtį ir savižudybę.
➢ Kodėl susergama depresija?
Susirgus depresija, atsiranda specialių medžiagų, dalyvaujančių
nervinių impulsų perdavime (neurotransmiterių, arba neuromediatorių),
sutrikimų. Nors stresas sustiprina depresijos simptomus, tačiau pačios
ligos nesukelia. Depresiją taip pat sustiprina fizinė liga,
pervargimas, per didelis darbo krūvis, tarpusavio santykių ir
psichologinės problemos.
➢ Sudėtingi atvejai
Labai dažnai (net apie 50% atvejų) vienam ligoniui vienu metu nustatomi
keli sutrikimai, tai yra vadinamasis komorbidiškumas. Depresija gali
pasireikšti kartu su įvairiais sutrikimais, daugiau ar mažiau
apsunkinančiais ligos eigą, gydymą ir prognozę. Tai:
• Socialinė fobija;
• Generalizuotas nerimas;
• Panikos sutrikimai;
• Specifinės fobijos;
• Potrauminio streso sutrikimas;
• Agorafobija;
• Obsesinis kompulsinis (įkyrumų) sutrikimas;
• Manija (liguistai pakilusi nuotaika);
• Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų cheminių medžiagų;
• Šizofrenija ir psichozės;
• Valgymo sutrikimai;
• Pažintinės veiklos sutrikimai;
• Asmenybės sutrikimai;
• Somatinės ligos.
➢ Esant tokiam ligų deriniui, ligonio būklė paprastai būna sunkesnė,
ligos eiga blogesnė, sutrikimas sunkiau pasiduoda gydymui, didėja
savižudybės pavojus. Gydant kelis sutrikimus turėtų būti skiriami keli
vaistai vienu metu. Laimei, kai kurie naujieji antidepresantai,
pavyzdžiui, seroksatas, veikia iš karto visą simptomų kompleksą, todėl
ligoniui dažniau pakanka vieno medikamento.
Gydymas
➢ Gydymas vaistais
Vaistai nuo depresijos – efektyvus gydymo būdas. Jie padeda
sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse.
Patys naujausieji antidepresantai jau pasižymi dideliu efektyvumu,
silpnesniais šalutiniais poveikiais ir didesniu saugumu.
Kiekvienam pacientui gydytojas parenka jam geriausiai tinkantį vaistą.
Tai dažnai priklauso nuo simptomų pobūdžio, todėl konsultacijos metu
labai svarbu, kad pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo
simptomus. Jeigu pirmas jums paskirtas antidepresantas pasirodė
neveiksmingas, neverta nusiminti – iš daugybės nuotaiką gerinančių
vaistų gydytojas tikrai galės parinkti jums tokį, kuris itin padės.
Gydant depresiją dažnai skiriamas tiktai vienas vaistas –
antidepresantas. Tačiau kitais atvejais gydytojas gali paskirti net
kelis antidepresantus ar kitų vaistų, mažinančių kitus specifinius
simptomus (pvz., nerimą, baimę, įkyrumus ir t.t.). kai kurie
antidepresantai, pavyzdžiui, seroksatas (paroksetinas) vienu metu
veikia kelias simptomų grupes, pavyzdžiui ir nerimo ir depresijos,
todėl juos vartojant praktiškai nereikia gerti kitų vaistų.
➢ Ko galima tikėtis vartojant antidepresantus?
Vaistai nuo depresijos nesuveikia tuoj pat. Jie nepagydo šios ligos
taip greitai, kaip aspirinas sumažina karščiavimą. Kad smegenyse
atsinaujintų cheminių medžiagų pusiausvyra, reikia laukti daug ilgiau.
Pradėsite jausti vaistų poveikį ne anksčiau kaip po 2-3 savaičių,
maksimaliai jis pasireikš tik po 4-6 savaičių. Todėl jeigu gydytojas
paskyrė
vaistų, turite juos vartoti net ir tuomet, kai jums atrodo, kad
jie yra visai neveiksmingi – nustatyti jų tinkamumą yra gydytojo
pareiga.
➢ Klaidos
Dažna ligonių klaida – savavališkas vaistų vartojimo nutraukimas.
Pastebėję, kad būklė pagerėjo, jie nusprendžia, kad taip bus visą laiką
ir vaistai jiems nebereikalingi. Tačiau tai gali brangiai kainuoti:
depresija vėl sugrįš. Tačiau kiekvieną kartą “apsilankiusi” depresija
ligonį žeidžia vis labiau, jis dar labiau ima nepasitikėti vaistais Ir
gydytojais. Gydyti tampa dar sunkiau, tenka įdėti dar daugiau kantrybės
ir lėšų. Todėl į vaistų vartojimą sergantieji depresija turi labai
rimtai žiūrėti. Net ir jausdamiesi gerai, jie turi ilgus mėnesius jų
gerti, kad liga nepasikartotų.
➢ Antidepresantai
Vienas iš efektyvesnių vaistų nuo depresijos šiuo metu yra seroksatas
(paroksetinas). Jis geriną miegą, nuotaiką, mažina įtampa, nerimą,
padeda sureguliuoti apetitą, gražina darbingumą. Be to, seroksatas