Depresijos serganciuju slauga
5 (100%) 1 vote

Depresijos serganciuju slauga

Depresijos samprata

Depresijų problema įgauna vis didesnį aktualumą, kadangi visame pasaulyje jų daugėja, jos jaunėja, didesnį procentą sudaro moterų depresijos. Depresijų dažnis susiėjęs su savižudybių skaičiumi. Pastaraisiais metais savižudybių skaičius Lietuvoje turėjo tam tikrą tendenciją mažėti, tačiau 2000m. savižudybių rodiklis buvo 44.1/100 000 gyventojų, truputį didesnis nei ankstesniais metais. Remiantis PSO duomenimis, pateiktas leidinyje “Sveikata 21”, teigiama, kad sėkmingos programos, nulėmusios savižudybių skaičiaus sumažėjimą, turėjo tiesioginį ryšį su antidepresantu vartojimu. (Nervų ir psichikos ligos 2001m. Nr. 4, Dr. Vita Danilevičiūtė.

Kas yra depresija?

Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas.

Tai liga (kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar širdies liga), kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Tai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms.dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui, o aplinkiniai tikisi, kad jis “suims save į rankas”, pažvalės. Tokie reikalavimai ir viltys beprasmiai. Leiskite pateikti paprastą palyginimą: sergant diabetu, kūnas gamina per mažai insulino, ko pasakoje pasireiškia ligos simptomai. Teikdamas kūnui papildomai insulino, diabetikas gali jaustis normaliai.

(http://www.kpsc.lt)

Kokie depresijos atpažinimo simptomai?

• Gilus liūdesys, nusivylimas, beviltiškumo jausmas;

• Prarandamas gyvenimo džiaugsmas, nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą( darbas, hobis, sportas, draugai, seksas);

• Sumažėjęs ar padidėjęs apetitas, svoris;

• Miego sutrikimai. Sunku užmigti, blogas nakties miegas, ankstyvas prabudimas arba per didelis mieguistumas;

• Nuovargis ir kūno sąstingis. Sunku atlikti net paprasčiausius dalykis, pirmiausia – ką nors pradėti! Jaučiamas tarsi paralyžius ir kūne, ir sieloje. Atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso.

• Susikaupimo stoka. Sunku sutelkti mintis, priimti net ir paprasčiausius dalykus, planuoti savo veiklą;

• Baimė ir nerimas. Vargina didžiulė įtampa ir nerimas, daug labiau nei įprastai rūpinimąsi įvairiais kasdieniniais reikalais bei savo kūno sveikata;

• Menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, savęs nuvertinimu, kaltės jausmas. Kartais geriausia išeitimi atrodo išėjimas iš šio gyvenimo.

• (http;//www.kpsc.lt)

Depresijos emociniai ir somatiniai simptomai

Depresija pasireiškia daugeliu emocinių, psichologinių, elgesio ir somatinių simptomų. Jos apibrėžimas daugiausia remiasi psichologinio pobūdžio simptomais: nuotaikos pablogėjimu, interesų/malonumo jausmo praradimu, savo vertės jausmo sumažėjimo, kaltės jausmo atsiradimu, savižudiškomis mintimis. DSM-IV klasifikacijoje keletas simptomų yra vadinami somatiniais simptomais (visų pirma – nuovargis, miego sutrikimas, apetito sutrikimas). Vis dėlto paciento būklę apibrėžiantiems somatiniais simptomais skiriamas per nelyg mažas dėmesys, tiek esamoje nuotaikos sutrikimų klasifikacijoje, tiek ir klinikinėje praktikoje, nors jie užima ne mažiau svarbią vietą tarp paciento skundų. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad maždaug 76 proc. depresija sergančių pacientų skundžiasi somatinio pobūdžio negalavimais. Tai dažniausiai apima platų spektrą skausmo simptomų: galvos, pilvo, nugaros skausmas ir daug kitų, dažnai sunkiai nusakomų skausmų, nepaaiškinamų somatinėmis priežastimis. Negana to, tokie simptomai, kaip nugaros skausmas, raumenų –sąnarių disfunkcija ir krūtinės skausmas, rodo, kad depresija sunkesnė.

(Nervų ir psichikos ligos 2006m. Nr. 3 (23)

Priepuoliniai depresijos simptomai

Šie simptomai – tai priepuolio pradžios, arba auros, išraiška. Buvo nustatyta, kad ketvirtadalis visų aurų pasireiškia psichikos sutrikimų simptomais, 15 proc. iš jų būdingi nuotaikos pokyčiai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra anhedonija, kaltės jausmas ir suicidinės idėjos. Kartu su depresijos simptomais dažnai gali atsirasti suvokimo pasiekimų.

(Nervų ir psichikos ligos 2005m.Nr.3(19))

Popriepuoliniai depresijos simptomai

Popriepuoliniai simptomai buvo nagrinėjami ilgai, kol juos pavyko susisteminti. Dažniausiai pasireiškę depresijos simptomai buvo anhedonija, dirglumas, prasta frustracijos tolerancija, beviltiškumo jausmas, suicidiniai ketinimai, kaltės jausmas ir savęs nuvertinimas, verkimo protrūkiai. 43 proc. tiriamųjų patyrė vidutiniškai 5 popriepuoliniai depresijos simptomus pasibaigus daugiau nei 50 proc. priepuolių.

(Nervų ir psichikos ligos 2005m.Nr.3(19))

Interpriepuoliniai depresijos simptomai

Nors interpriepuolinė depresija, pasireiškianti kaip disforinis sutrikimas, yra gana paplitusi, gydytojai dažnai jos neatpažįsta. Pacientai šiuos simptomus paprastai vertina kaip epilepsijos išraišką. Gydytojai, stengdamiesi pasiekti visišką priepolių kontrolę, labai dažnai neįvertina depresijos simptomų netgi gydydami ir stebėdami tuos pačius pacientus daugelį metų. Todėl reikėtų kruopščiau išsiaiškinti depresijos simptomus – tai padėtų pasiekti visišką priepolių kontrolę.

(Nervų ir psichikos ligos 2005m.Nr.3(19))

Nuovargis ir mieguistumas – depresijos

simptomai

Nuovargis ir mieguistumas ( hipersomnija)- tai simptomai, kurie ypač dažnai pasitaiko sergant depresija. Asmenims, kurie skundžiasi nuovargiu, tačiau kuriems nėra diagnozuota depresija, yra didesnė pastarosios atsiradimo rizika, palyginti su tais, kurie juo nesiskundžia.

(Nervų ir psichikos ligos 2006m. Nr.3 (24))

Kas sukelia depresiją?

Be pagrindinės depresijos atsiradimo priežasties – sutrikusios biocheminės pusiausvyros smegenyse – depresiją gali sąlygoti daugelis veiksnių:

• Paveldimumas;

• Ilgalaikės somatinės (kūno) ligos;

• Intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė);

• Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais;

• Socialiniai faktoriai( staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: išėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija);

• Ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos;

• Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (širdies infarktas, smegenų insultas).

(http://www.kpsc.lt)

Depresija ir kitų ligų sąryšis

Epilepsija ir depresija: problemos aktualumas

Epidemiologų tyrimų duomenimis, depresija yra dažnai kartu su epilepsija pasireiškiantis sutrikimas. Paplitimo dažnis svyruoja nuo20 iki 55 proc. pacientų, kuriems būdingi pasikartojantys priepuoliai, ir nuo 6 iki 8 proc. pacientų, kuriems priepuoliai yra gerai kontroliuojami. Be to, viena iš dažniausių epilepsija sergančių pacientų mirties priežasčių yra savižudybių ir, tai pasitaiko beveik 10k. dažniau nei bendrojoje populiacijoje.nors yra didelė depresijos ir savižudybės rizika, šis sutrikimas epilepsija sergantiems pacientams dažnai nediagnozuojamasis negydomas. <…>

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 970 žodžiai iš 3123 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.