Derybinis skyrius mokesčiai pvm ir akcizo mokesčiai
5 (100%) 1 vote

Derybinis skyrius mokesčiai pvm ir akcizo mokesčiai

Turinys

Įvadas 3

1. Pridėtinės vertės mokesčios tarifas ES 4

2. Mokesčių taisyklių derinimas 4

3. Netiesioginiai mokesčiai 6

4. Konkurencija mokesčių srityje 9

5. Mokesčių diferencijavimas 11

6. Naujasis PVM įstatymas 12

7. Naujasis Akcizų įstatymas 14

8. Pasėkmės taikant naujuosius įstatymus 14

9. Kada atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM? 16

10. PVM mokėjimo ir deklaravimo tvarka 17

11. Mokesčių palyginimas su kitomis šalimis kandidatėmis 20

Išvados 23

Literatūra 24

ĮVADAS

Be abejo, vienas dažniausiai pateikiamų klausimų – dideli ar maži mokesčiai Lietuvoje? Europos Sąjunga neturi bendro mokesčių politikos modelio. Svarbiausias šios politikos principas – kiekviena šalis narė formuoja savo mokesčių politiką pagal ES acquis ir nacionalinės mokesčių politikos specifiką. Tiesioginiai mokesčiai paliekami nacionalinės valdžios kompetencijai. Netiesioginiai mokesčiai sudaro didžiąją dalį šios srities acquis ir yra ES suderinti.

Mokesčiai – viena jautriausių temų, itin populiarių spaudoje, politikos ir verslo diskusijose. Būtent dėl mokesčių politikos dažnai kyla valdžios ir verslo nesutarimai arba netgi atvira priešprieša. Ir tai natūralu: verslininkai linkę mokėti kuo mažiau, o valstybė suinteresuota gauti kuo daugiau.

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO TARIFAS EUROPOS SĄJUNGOJE

PVM – tai toks mokestis, kuris turėtų būti taikomas visoms prekėms ir paslaugoms be jokių išimčių. Tokių išimčių sudarymas gali apskritai sugriauti biudžeto pajamų bazę. Nėra jokio pagrindo nustatyti, kuris produktas ar paslauga žmonėms labiau reikalingas. Kiekviena prekė reikalinga, jei ji perkama, kiekviena paslauga verta tiek, kiek žmogus už ją moka. Keista, kai būdamas valdžioje žmogus nusprendžia, kad kažkoks produktas ar paslauga yra šventesnė ar labiau reikalinga. Ir taip yra akivaizdus įgaliojimų viršijimas ir rinkos principų nepaisymas. Todėl dauguma pasisakė ir toliau pasisakys už absoliučiai vienodą mokesčio tarifą visoms prekėms ir paslaugoms. Tikimasi, kad negatyvių žingsnių, sekant ES direktyvomis, nebus žengta ir kad lengvatų ateityje neliks.(1)

Tarkime, sunku buvo suformuluoti poziciją dėl PVM taikymo sveikatos priežiūros paslaugoms. Dabar privačioms sveikatos įstaigoms PVM nėra taikomas. Toks pasiūlymas buvo suformuluotas todėl, kad pagal ES direktyvas viešosioms įstaigoms negali būti taikomas PVM.(1)

Pagal kitą nuostatą turi būti užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos visoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas. Žinoma, geriausiai būtų visoms šioms paslaugoms taikyti PVM, tačiau dėl ES reikalavimų to nepavyks padaryti, todėl buvo pasiūlyta mokesčio netaikyti visoms įstaigoms.

MOKESČIŲ TAISYKLIŲ DERINIMAS

Netiesioginių mokesčių atveju galima iliustruoti, kaip derinimas su ES norminiais aktais įtakos verslo sąlygas. Pavyzdžiui – akcizai.

ES taikomi privalomi akcizai trims prekių grupėms – tabakui, degalams ir alkoholiui. Jiems nustatyti minimalūs akcizai yra kur kas didesni, nei dabar taikomi Lietuvoje, taigi Lietuva turės juos padidinti. Žinoma akcizų didinimo neigiama įtaka: keičiasi vartotojų prioritetai – jie yra dirbtinai iškreipiami, didėja kontrabanda, didėja mokesčių našta, mažėja įplaukos į biudžetą. Tačiau Lietuvoje akcizai yra taikomi ne trims prekių grupėms, o 11. Nors pagal ES reikalavimus šie akcizai nėra privalomi, bet jie nėra ir draudžiami. Panaikinti juos neskubama. Kadangi Lietuvoje trumpalaikė įtaka biudžetui yra labai svarbi, išlieka didelė tikimybė, kad šie akcizai nebus panaikinti. Taigi, beįsitvirtinanti nuomonė, kad Lietuvoje politiką vykdo Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Sąjunga, bet ne vietos pareigūnai, nėra visiškai teisinga. Net ir esant fiksuotiems minimaliems reikalavimams vietos valdžia dar turi ką nuveikti verslo labui.(5)

Pats didžiausias ir pastebimiausias pokytis – tai padidinti akcizų tarifai. Brangstančios akcizinės prekės – visų pirma smūgis vartotojams. Grandinine reakcija poveikis perduodamas visoms įmonėms, nes sumažėjusi vartotojų perkamoji galia keičia jų vartojimo prioritetus, apimtis, taigi ir įmonių finansinius rezultatus. PVM įstatyme esti negatyvių poslinkių, bet jie atsiradę daugiau dėl ES šalių praktikos perėmimo, o ne dėl ES direktyvų reikalavimų. Svarbiausias neigiamas pasikeitimas – tai PVM atskaitos apribojimas. Pirma – pagal naująjį PVM įstatymą visiškai uždrausta atskaityti PVM už įsigytus automobilius. Antra – gausus lengvatinių tarifų taikymas. Nors ES nereikalauja lengvatinių tarifų, bet jų ir nedraudžia. Lengvatinis PVM tarifas dažnai tampa subsidija iš biudžeto. Jis iškreipia konkurencijos sąlygas, tam tikras sritis paversdamas privilegijuotomis. Situaciją riekia išnaudoti.(2)

Pradedant kalbą apie mokesčius reglamentuojančių taisyklių suderinimą su ES, visų pirma reikia žinoti, kad pati ES dar nėra iki galo apsisprendusi, kaip turi atrodyti bendrosios ekonominės erdvės mokesčių sistemos. Šuo metu ES yra priimti teisės aktai tik dėl netiesioginių mokesčių harmonizavimo. Tai yra, šalys narės turi laikytis tam tikrų apribojimų tik dėl pridėtinės vertės mokesčio bei akcizų. Visi kiti mokesčiai,
tarifai, apmokestinimo tvarka yra išimtinai šalių kompetencija ir pasirinkimas. Todėl nereikėtų pasiduoti neteisingiems pasiteisinimams, kad apmokestinimo pelno ar pajamų, ar socialinio draudimo, ar bet kuriuo kitu mokesčiu reikalauja ES. Dažniausiai tokiu atveju remiamasi ne patvirtintu ES standartu, bet ES šalių narių taikomomis apmokestinimo schemomis. Pastarosios yra visai kas kita nei privalomos ES teisės normos. Jos nėra nei privalomos, nei rekomendacinės, visai nebūtinai sektinos. Mat kiekviena šalis savo laisves nustatyti mokesčių taisykles panaudoja kuo įvairiausiai, skatinama tradicijų, politinių aplinkybių, interesų grupių spaudimo ar kitų motyvų. Lietuvai būtina išnaudoti visas suteiktas laisves ir ES lygiu nereglamentuotų mokesčių sistemą sukurti tokią, kad ji suteiktų šalies įmonėms konkurencinį pranašumą.

Konkuruoja ne tik įmonės. Tarpusavyje konkuruoja ir valdžios, nustatydamos veiklos taisykles ir siekdamos investicijoms bei ekonominei veiklai palankios šalies statuso. Tai yra faktas, kurio, deja, dažnai nesuvokia politikai ir valdininkai. Siekdami tik būti tokie kaip visi, nepatekti į OECD sudaromus juoduosius sąrašus šalių, kurios neva sukuria žalingos konkurencijos sąlygas, iš šalies jie atima galimybę įgauti santykinį pranašumą prieš kitas šalis. Tai yra pati didžiausia strateginė klaida, kurią gali padaryti mažos valstybės valdžia. Mat niekuo nesiskirdama nuo kitų ES šalių, Lietuva tebus ES pakraštys, ekonominė provincija, negalinti pasiūlyti nieko daugiau ir geriau nei šalys, jau įgijusios pranašumą. Tokiu būdu gyvenimas ir verslas Lietuvoje bus pasmerkiamas merdėti, nes norint užimti vietą ES ekonominėje erdvėje, prieš patenkant į ją nepakanka vien būti ir augti kaip kitos ES šalys. Reikia būti geresniems ir augti greičiau. (6)

ES reguliavimų specifika ES ekonominės erdvės principai atveria sienas tarp šalių, kuria prielaidas laisvam prekių, kapitalo ir žmonių judėjimui. Tačiau apmokestinimo srityje ES normos yra gana specifinės. Paprastai jos nukreiptos ne apribojimų naikinimo, bet jų nustatymo kryptimi. ES nustato netiesioginių mokesčių – PVM ir akcizų – reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad šių mokesčių taikymo srityje vietinei valdžiai nebėra ką veikti. Juk ES direktyvos nustato tik ribinius reikalavimus, pavyzdžiui, minimalų tarifą, galimumą ar negalimumą taikyti išimtis ir t.t. Gana didelė dalis reglamentacijos ir toliau išlieka pačios šalies kompetencija. Įdomu tai, kad ES mokesčius reglamentuojančių direktyvų reikalavimai nustato apatinę reguliavimų ribą, neapribodami viršutinės. Kitaip tariant, jie apsaugo bendrąją rinką nuo minimalistinės šalies valdžios, tačiau neapsaugo vietinių verslininkų ir gyventojų nuo itin aktyvios intervencionistinės šalies valdžios. Tai reiškia, kad vietinei valdžiai leidžiama taikyti griežtesnius, bet jokiu būdu ne švelnesnius reikalavimus. Tiesa ir tai, kad kai kurie ES reikalavimai suteikia palankų postūmį imantis tam tikros pertvarkos apmokestinimo srityje, pavyzdžiui, akcizinių sandėlių atveju. Galiausiai, itin reti atvejai, kai ES teisės aktais yra nustatyti maksimalūs reguliavimai, saugantys žmones nuo pernelyg aktyvios ir godžios valdžios. (1)

ES teisės normos turėtų būti taikomos vadovaujantis minimalizmo principu. Tai yra, kiek privaloma – tiek harmonizuojama. ES nėra gerai apsisprendusi dėl harmonizavimo lygio. Svarstomos alternatyvos, kiek ir ką harmonizuoti. Jei nedraudžiama daryti, tai nebūtina daryti (pavyzdžiui, nedraudžiama taikyti lengvatinio tarifo keleivių vežimui, tačiau jo nebūtina taikyti, nes jis dažniausiai iškreips laisvą konkurenciją rinkoje). Tose srityse, kuriose šalims yra palikta sprendimo teisė, turėtų būti laikomasi minimalios intervencijos į rinką, neutralumo, efektyvumo, teisingumo ir visų kitų principų, kurie paprastai keliami mokesčių sistemoms, pavieniams mokesčiams. (2)

Daugelyje pereinamosios ekonomikos šalių (taip pat ir Lietuvoje) verslo atstovai skundžiasi nepastovia teisės sistema ir itin dažnai kintančiais mokesčių įstatymais. Šiuose skunduose yra nemažai tiesos – mūsų valdininkai dar nesukūrė gerai veikiančios konsultavimosi su verslu sistemos, o verslo bendruomenė dažnai susiduria su jau priimtomis teisės normomis. Ir tai aktualu ne tik mokesčių politikai.

Siekdama veikti ES bendrojoje rinkoje ir būti ES klubo žaidėja, Lietuva turi harmonizuoti mokesčių srities teisės aktus su ES acquis. Priėmus PVM, Pelno, Akcizų įstatymų pakeitimus, susijusius su Lietuvos stojimu į ES, pasigirdo įvairių ne visada palankių vertinimų – šie įstatymai buvo parengti skubotai, neatsižvelgiant į esamą įmonių padėtį ir poreikius.

Mokesčių dydis kiekvienoje valstybėje priklauso ne tik nuo ES nustatytų mokesčių dydžių, bet ir nuo kiekvienos valstybės valdžios. ES suderinti tik tiesioginiai mokesčiai, o kitus pasirenka pačios valstybės.

NETIESIOGINIAI MOKESČIAI

Žinia, ES šiuo metu yra harmonizuoti tik netiesioginiai mokesčiai – PVM ir akcizai. Ketinimų suvienodinti ir kitus mokesčius būta visuomet, o pastaruoju metu šios pastangos vėl suaktyvėjo. Vokietija ir Prancūzija pareiškė ketinančios siūlyti kur kas platesnį mokesčių harmonizavimą ir veto teisės panaikinimą priimant sprendimus dėl mokesčių. Tuo tarpu Jungtinės
Karalystės premjeras pareiškė, kad jis visuomet bus už konkurenciją mokesčiais ES erdvėje. ES pastangos suvienodinti mokesčius grindžiamos tuo, kad skirtingos mokesčių taisyklės gali būti žalingos konkurencijai, nes, esant laisvam kapitalo, žmonių ir prekių judėjimui, žmonės rinksis palankesnes šalis verslui ir gyvenimui, tuo tarpu kitos kentės nuo menkų biudžeto pajamų. (5)

Kiekviena valdžia norėtų, kad jai nebūtų konkurencijos iš kitų šalių valdžios pusės, kad ji būtų rami, jog žmonės nemigruos ten, kur jiems gyventi palankiau, o mokės tokius mokesčius, kokių pageidaus monopolistė valdžia. Tačiau žmonėms valdžių tarpusavio konkurencija mokesčiais yra itin naudinga, nes ji gana efektyviai saugo nuo per didelių mokesčių. Konkurencija žmonėms yra vertinga tiek, kiek riboja valdžių galimybes auginti mokesčius. Kad harmonizavimas ir konkurencijos nebuvimas yra mokesčių didinimo paskata, akivaizdu vien pažvelgus į ES direktyvas dėl netiesioginių mokesčių. Jos nustato minimalius reikalavimus mokesčių tarifui ir bazei. Vadinasi, šalys narės negali taikyti mažesnių mokesčių nei nustatytas minimumas. Tačiau gali taikyti didesnius, jei pageidautų. Taigi ES praktikuojamas mokesčių harmonizavimas labiau saugo valdžios, o ne žmonių pajamas. Akivaizdu, kad panašia linkme būtų nukreiptas ir kitų – tiesioginių mokesčių – harmonizavimas. Ir visiškai aišku, kad jis nebūtų naudingas toje ekonominėje erdvėje gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms. Ypač jis būtų žalingas tų šalių gyventojams, kurie gauna mažesnes pajamas (buvusiose ne rinkos ekonomikos šalyse). Jau ir dabar šios šalys jaučia brangias kišenei harmonizavimo pasekmes, ypač akcizų srityje. Juk vieningoje Europoje už degalus, cigaretes ir alkoholį visi mokės vienodus mokesčius, nepaisant to, kad žmonių pajamos skiriasi net kelis kartus. Žinoma, kad tokioms šalims vienodi mokesčiai reikš visai kitokias pasekmes – mažėjantį vartojimą, augantį šešėlį, mažėjantį šalies patrauklumą, nykstančias galimybes suklestėti ir rasti savo vietą po saule. Turint galvoje, kad konkurencijos erdvė yra ne ES, visuotinis harmonizavimas didelių mokesčių lygmeny reikštų sunkius iššūkius pačiai ES. Mat jei būtų visiškai suvaržytos galimybės žmonėms rinktis tarp skirtingų mokesčių sistemos ES viduje, didėtų paskatos žmonių poreikį mažiems mokesčiams realizuoti už šios sąjungos ribų arba trauktis į šešėlį. Tai reikštų, kad ES pati taptų mažiau konkurencinga pasaulio ekonominėje erdvėje. Nenuneigiamas faktas yra ir tai, kad visų pasaulio šalių mokesčių sistemos ilgainiui vienodėja, šalys taiko panašias „mokesčių puokštes“. Galima sakyti, jog pasaulyje nuolat vyksta spontaniškas mokesčių harmonizavimas, kuomet šalys kopijuoja vienos kitų mokesčių sistemas, perima pozityvius elementus, atsižvelgdamos į savo šalies kultūrinę, ekonominę, geografinę, istorinę specifiką. Toks harmonizavimas būtų kur kas priimtinesnis šalims nei direktyviai įvesti vienodi mokesčiai. (6)

Viena iš sričių, kurioje turės vykti dideli pokyčiai, susiję su tapimu ES nare, yra mokesčiai. Ši sritis, skirtingai nuo kitų, visas įmones ir visus žmones palies tiesiogiai ir neišvengiamai. Kaip ir kitose srityse, dėl mokesčių valstybėms yra nustatomi minimalūs reikalavimai. Dėl dalies mokesčių, kaip pavyzdžiui, pajamų ir pelno, nėra jokių rašytų taisyklių. Kai kurie reikalavimai savo apimtimi ir detalumu nėra tokie jau minimalūs ir nereikšmingi. Jei į šiuos reikalavimus pažvelgtume laisvos rinkos požiūriu, reikėtų pažymėti, kad Europos dokumentai nustato viršutinę, t.y. maksimalią laisvės ribą. Tai reiškia, kad ES direktyvas įgyvendinusios valstybės narės nebegali konkuruoti suteikdamos verslui didesnes laisves, negu nustato ES norminiai aktai. Europos Sąjungos reikalavimus valstybės narės gali tik griežtinti, bet ne švelninti. ES direktyvos nustato minimalias privalomas vadžios prievoles, bet neapgina piliečių nuo perteklinės valdžios. Dėl tokio ES norminių aktų pobūdžio neapribojama vietos valdžių diskrecija, bet tuo pačiu mažinamos valstybių galimybės konkuruoti dėl geresnių verslo sąlygų sudarymo. ES direktyvos yra pernelyg griežtos siekiantiems laisvos rinkos ekonomikos ir mažos valdžios, tačiau suteikiančios palyginus daug galimybių išpažįstantiems reguliuojamą rinką ir aktyvų valstybės vaidmenį. Jei Lietuvoje dabar yra taikomi švelnesni apmokestinimo reikalavimai, harmonizavimas su ES juos griežtins. Tuo tarpu jei taikomi griežtesni reikalavimai, nėra prievolės, tvirto įpareigojimo jį švelninti. Taigi, galimybės būti laisviausiems ES nubrėžtuose laisvės rėmuose labai daug priklauso ir nuo valstybės narės valdžios.

Jei tikėtume visų valdžių deklaruojamais siekiais – sudaryti geresnio, turtingesnio gyvenimo sąlygas – tik laisva rinka suteikia galimybes kurti kuo didesnę gerovę. Žinoma, ji negarantuoja, kad tokia gerovė bus sukurta, nes gerovės kūrimas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo, jo noro ar nenoro tos gerovės siekti. Valdžios uždavinys – netrukdyti. Net ir esant griežtai nustatytai maksimaliai laisvės ribai ES klube, vietos valdžios turi erdvės siekti laisvės. ES norminiai aktai detaliausiai reglamentuoja netiesioginius mokesčius – pridėtinės vertės mokestį
Interpretacijos laisvės nustatant apmokestinimo bazę čia nėra daug. Nustatyti ir apmokestinimo objektai, ir minimalus mokesčio tarifas, ir mokesčio mokėjimo principai. (1, 5)

Yra galimybių veikti ir ES nubrėžtuose rėmuose, ir šias galimybes būtina išnaudoti. Pirma, būtina derėtis dėl kuo ilgesnių pereinamųjų laikotarpių mokesčių srityje, išlaikant didesnį konkurencingumą, sąlygotą mažesnės mokesčių naštos. Antra, priimti tik minimalius būtinus teisės aktų pakeitimus. Trečia, būtina švelninti tas mokesčių taisykles, kurios nėra privalomos pagal ES reikalavimus, kad jos atsvertų neigiamas harmonizavimo pasekmes. Ir ketvirta, reikia išnaudoti tą laikotarpį, kuris yra likęs iki tapimo pilnaverte ES nare, ir tuo metu vadovautis ekonomine logika ir būtinybe, bet ne direktyvų eilutėmis.

Mokesčių srityje vyksta arši konkurencija. ES šalys narės konkuruoja tarpusavyje mokesčiais. Norėdamos, kad mokesčių mokėtojai neišvyktų į kitas šalis, jos derina mokesčius, tačiau šis darbas dar nebaigtas.

KONKURENCIJA MOKESČIŲ SRITYJE

Konkurencija atsiranda tada, kai konkurentai siūlo panašius arba geresnius produktus palankesnėmis kainomis. Verslo pasaulyje konkurencija skatina inovacijas, žemesnes kainas ir aukštesnės kokybės aptarnavimą. Toks pat vaidmuo konkurencijai tenka ir pasaulinėje arenoje. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas yra vartotojas, o vyriausybės privalo išmokti perdėtai neapmokestinti, kad neišsklaidytų ekonominės veiklos. (1)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2661 žodžiai iš 8684 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.