Derybos dėl europos sąjungos įstojimo į europos sąjungą privalumai ir trūkumai
5 (100%) 1 vote

Derybos dėl europos sąjungos įstojimo į europos sąjungą privalumai ir trūkumai

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

ELEKTROTECHNIKOS IR AUTOMATIKOS FAKULTETAS

DERYBOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR

TRŪKUMAI

Parengė:

Priėmė:

2003

Turinys

Turinys 2

1. Įžanginis žodis 3

2. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje? 4

3. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai? 5

4. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai? 6

5. Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga 8

5.1. Prekyba su Europos Sąjunga 8

5.2. Lietuvos integracijos į ES poveikis biudžetui 9

5.3. Lietuvos narystės ES nauda ir kaštai 10

6. Derybų rezultatai ekonominių požiūriu 11

6.1. Laisvas prekių judėjimas – derybų rezultatas 11

6.2. Laisvė teikti paslaugas – derybų rezultatas 12

6.3. Konkurencijos politika – derybų rezultatas 14

6.4. Pramonės politika – derybų rezultatas 14

7. Išvados 17

8. Literatūros sąrašas 17

1. Įžanginis žodis

Lietuva derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) pradėjusi

2000 m. vasario 15 d., 2001 metus baigė suderinusi 23 derybinius skyrius

ir, pasivijusi dvejais metais anksčiau derybas pradėjusias šalis

kandidates, tapo “aukso vidurio” dalimi. Lietuvai 2001 metai, žvelgiant iš

derybų dėl narystės ES pozicijų, buvo ypač sėkmingi. Nuveiktas didelis

darbas rengiantis narystei ES, modernizuojant šalies ūkį ir valdymą,

tęsiant reformas daugelyje sričių, derantis dėl narystės sąlygų ir

įgyvendinant jau prisiimtus į Svarbu ir tai, kad 2001 metais mums pavyko

pademonstruoti valstybėms narėms, jog Lietuva yra verta būti tarp jų, ir

verta nė kiek ne mažiau nei kitos kandidatės.

Nors derybų tempas buvo spartus ir uždaryti 23 derybiniai

skyriai, derybos 2002 metais mums nebuvo lengvos. Jose svarstėme tuos

derybų skyrius, kuriuos detaliai reguliuoja ES teisės aktai ir kuriems

perkelti į nacionalinę teisę ir praktiškai įgyvendinti reikia nemažai

administracinių pastangų ir finansinių išteklių. Kai kuriose iš šių sričių

Lietuva prašė pereinamųjų laikotarpių tam tikroms teisinėms normoms

įgyvendinti.

Buvo deramasi dėl sąlygų kuriomis prisijungsime prie ES reikalavimų, ar

kurias įvykdę tapsime Sąjungos nariais; dėl datos, kada tapsime nariais;

dėl pinigų kiekio, kuris bus skiriamas, Lietuvai tapus nare, iš ES

biudžeto.

Visos derybų dėl narystės ES delegacijos tikslas buvo užtikrinti

palankias Lietuvai narystės ES sąlygas ir įgyvendinti strateginius

valstybės tikslus–2004 m. su pirmąja banga tapti ES nare.

Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad išsamiai ir laiku

būtų informuoti Lietuvos žmonės apie derybas, siekiama, jog objektyvi ir

aiški informacija apie stojimo į ES procesus pasiektų kiek įmanoma daugiau

žmonių.

Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti

gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos

užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau

ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas

bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos

pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos

narystės ES.

Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką

mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią

Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios

konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų

sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos principų įdiegimą

Lietuvos žemės ūkyje.

2. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje?

Derybos dėl narystės ES reikalingos tiek Lietuvai, tiek Europos

Sąjungai, nes yra deramasi dėl narystės ES sąlygų.

Pirma, derybose nagrinėjama, kaip Lietuva rengiasi stoti į ES –

ar yra vykdomos ūkio reformos, ar yra atitinkamos institucijos, ar Lietuva

vykdo duotus įsipareigojimus ir ką planuoja nuveikti, kad laiku baigtų

pasirengimą narystei. Antra, deramės dėl pereinamųjų laikotarpių – ar

sugebėsime iš karto nuo narystės ES datos įgyvendinti visus narystės ES

kriterijus, ar turime prašyti atidėti jų įgyvendinimą tam tikram

laikotarpiui. Trečia, deramės dėl finansinių narystės sąlygų, t.y. kokią

finansinę paramą gausime. Be šių trijų esminių derybose nagrinėjamų dalykų

neįmanoma pasiekti abiem pusėms priimtino sprendimo.

Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES

teisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Į ES galima žiūrėti

kaip į savotišką “klubą”, kuriame visos ES valstybės narės turi tam tikras

pareigas ir
teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės.

Europos Sąjungai svarbu, kad Lietuva sugebėtų tapti visateise ES “klubo”

dalyve, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Be abejonės,

Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra ir susiderėti dėl kuo

palankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.

|Kad taptų ES nare, Lietuva turi atitikti šiuos ES narystės |

|kriterijus: |

| |

|tapti demokratiška valstybe, kurioje būtų stabilios |

|institucijos, garantuojančios demokratiją, teisinę valstybę, |

|žmogaus teises ir pagarbą tautinėms mažumoms bei jų teisių |

|gynimą; |

| |

|sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir sugebėti išlaikyti |

|ES-je veikiančių rinkos jėgų konkurencinį spaudimą; |

| |

|pertvarkyti administracines struktūras ir gebėti įgyvendinti |

|ES teisės normas; |

| |

|gebėti prisiimti narystės ES įsipareigojimus bei siekti |

|politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos. |

3. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai?

Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas

ar tik kaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios, o,

pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, ir

trūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybės

institucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.). Tačiau vis tiek galima

teigti, kad integracijos sąnaudos jau pasireiškia ar išryškės artimiausiu

metu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo ir visuomenės grupėms. Ir

nors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudų vadinti negalima (tai

veikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuo greičiau pasinaudoti

integracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaus signalų galima

nurodyti.

Jau buvo minėta, kad integracija – tai kartu ir gyvenimo kokybės

pagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės,

saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, o

galiausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugų

vartotojui – mums. Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų

(pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jų

kilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio

augimu, tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą nei

atlyginimų didėjimą.

Neigiamą integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo

įmonės, skerdyklos ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos ir

fitosanitarijos standartų), pramonės ir paslaugų įmonės (dėl poreikio

investuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijos

valstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbo

tvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriais

atvejais, jų funkcijų sumažinimo). Integracija ir pasirengimas narystei ES

gali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl

padidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų, sąnaudų

padidėjimo ir jų kompensavimo galimybių).

Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln.

litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei

importuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga.

Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro

elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms,

automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui.

Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai

nukentės Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir

technologijų modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių

Sandraugos šalių, pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę

teikiantys vartotojai. Jei gaminiai neatitiks ES standartų, juos bus

draudžiama įvežti. Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos

ekonomikos restruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimo

pasekmės – persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laiką

gali sustiprėti ir padidėti. Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamų

pokyčių priskirti tik integracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuva

privalėtų pertvarkyti savo ūkį, o be ES paramos šis procesas būtų dar

skausmingesnis ir truktų ilgiau.

4. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai?

Politine prasme narystė ES reikš Lietuvos stabilumo didėjimą,

tai, be jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas
gali

sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili

įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali

neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl

integracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai

vystytis ir modernizuoti ūkį.

Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius Lietuvai

dalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES

nare Lietuva kartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia

valstybe. Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos

Komisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1470 žodžiai iš 4880 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.