KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
ELEKTROTECHNIKOS IR AUTOMATIKOS FAKULTETAS
DERYBOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR
TRŪKUMAI
Parengė:
Priėmė:
2003
Turinys
Turinys 2
1. Įžanginis žodis 3
2. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje? 4
3. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai? 5
4. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai? 6
5. Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga 8
5.1. Prekyba su Europos Sąjunga 8
5.2. Lietuvos integracijos į ES poveikis biudžetui 9
5.3. Lietuvos narystės ES nauda ir kaštai 10
6. Derybų rezultatai ekonominių požiūriu 11
6.1. Laisvas prekių judėjimas – derybų rezultatas 11
6.2. Laisvė teikti paslaugas – derybų rezultatas 12
6.3. Konkurencijos politika – derybų rezultatas 14
6.4. Pramonės politika – derybų rezultatas 14
7. Išvados 17
8. Literatūros sąrašas 17
1. Įžanginis žodis
Lietuva derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) pradėjusi
2000 m. vasario 15 d., 2001 metus baigė suderinusi 23 derybinius skyrius
ir, pasivijusi dvejais metais anksčiau derybas pradėjusias šalis
kandidates, tapo “aukso vidurio” dalimi. Lietuvai 2001 metai, žvelgiant iš
derybų dėl narystės ES pozicijų, buvo ypač sėkmingi. Nuveiktas didelis
darbas rengiantis narystei ES, modernizuojant šalies ūkį ir valdymą,
tęsiant reformas daugelyje sričių, derantis dėl narystės sąlygų ir
įgyvendinant jau prisiimtus į Svarbu ir tai, kad 2001 metais mums pavyko
pademonstruoti valstybėms narėms, jog Lietuva yra verta būti tarp jų, ir
verta nė kiek ne mažiau nei kitos kandidatės.
Nors derybų tempas buvo spartus ir uždaryti 23 derybiniai
skyriai, derybos 2002 metais mums nebuvo lengvos. Jose svarstėme tuos
derybų skyrius, kuriuos detaliai reguliuoja ES teisės aktai ir kuriems
perkelti į nacionalinę teisę ir praktiškai įgyvendinti reikia nemažai
administracinių pastangų ir finansinių išteklių. Kai kuriose iš šių sričių
Lietuva prašė pereinamųjų laikotarpių tam tikroms teisinėms normoms
įgyvendinti.
Buvo deramasi dėl sąlygų kuriomis prisijungsime prie ES reikalavimų, ar
kurias įvykdę tapsime Sąjungos nariais; dėl datos, kada tapsime nariais;
dėl pinigų kiekio, kuris bus skiriamas, Lietuvai tapus nare, iš ES
biudžeto.
Visos derybų dėl narystės ES delegacijos tikslas buvo užtikrinti
palankias Lietuvai narystės ES sąlygas ir įgyvendinti strateginius
valstybės tikslus–2004 m. su pirmąja banga tapti ES nare.
Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad išsamiai ir laiku
būtų informuoti Lietuvos žmonės apie derybas, siekiama, jog objektyvi ir
aiški informacija apie stojimo į ES procesus pasiektų kiek įmanoma daugiau
žmonių.
Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti
gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos
užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau
ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas
bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos
pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos
narystės ES.
Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką
mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią
Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios
konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų
sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos principų įdiegimą
Lietuvos žemės ūkyje.
2. Kodėl buvo reikalingos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje?
Derybos dėl narystės ES reikalingos tiek Lietuvai, tiek Europos
Sąjungai, nes yra deramasi dėl narystės ES sąlygų.
Pirma, derybose nagrinėjama, kaip Lietuva rengiasi stoti į ES –
ar yra vykdomos ūkio reformos, ar yra atitinkamos institucijos, ar Lietuva
vykdo duotus įsipareigojimus ir ką planuoja nuveikti, kad laiku baigtų
pasirengimą narystei. Antra, deramės dėl pereinamųjų laikotarpių – ar
sugebėsime iš karto nuo narystės ES datos įgyvendinti visus narystės ES
kriterijus, ar turime prašyti atidėti jų įgyvendinimą tam tikram
laikotarpiui. Trečia, deramės dėl finansinių narystės sąlygų, t.y. kokią
finansinę paramą gausime. Be šių trijų esminių derybose nagrinėjamų dalykų
neįmanoma pasiekti abiem pusėms priimtino sprendimo.
Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES
teisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Į ES galima žiūrėti
kaip į savotišką “klubą”, kuriame visos ES valstybės narės turi tam tikras
pareigas ir
teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės.
Europos Sąjungai svarbu, kad Lietuva sugebėtų tapti visateise ES “klubo”
dalyve, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Be abejonės,
Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra ir susiderėti dėl kuo
palankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.
|Kad taptų ES nare, Lietuva turi atitikti šiuos ES narystės |
|kriterijus: |
| |
|tapti demokratiška valstybe, kurioje būtų stabilios |
|institucijos, garantuojančios demokratiją, teisinę valstybę, |
|žmogaus teises ir pagarbą tautinėms mažumoms bei jų teisių |
|gynimą; |
| |
|sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir sugebėti išlaikyti |
|ES-je veikiančių rinkos jėgų konkurencinį spaudimą; |
| |
|pertvarkyti administracines struktūras ir gebėti įgyvendinti |
|ES teisės normas; |
| |
|gebėti prisiimti narystės ES įsipareigojimus bei siekti |
|politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos. |
3. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai?
Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas
ar tik kaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios, o,
pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, ir
trūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybės
institucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.). Tačiau vis tiek galima
teigti, kad integracijos sąnaudos jau pasireiškia ar išryškės artimiausiu
metu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo ir visuomenės grupėms. Ir
nors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudų vadinti negalima (tai
veikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuo greičiau pasinaudoti
integracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaus signalų galima
nurodyti.
Jau buvo minėta, kad integracija – tai kartu ir gyvenimo kokybės
pagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės,
saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, o
galiausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugų
vartotojui – mums. Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų
(pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jų
kilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio
augimu, tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą nei
atlyginimų didėjimą.
Neigiamą integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo
įmonės, skerdyklos ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos ir
fitosanitarijos standartų), pramonės ir paslaugų įmonės (dėl poreikio
investuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijos
valstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbo
tvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriais
atvejais, jų funkcijų sumažinimo). Integracija ir pasirengimas narystei ES
gali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl
padidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų, sąnaudų
padidėjimo ir jų kompensavimo galimybių).
Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln.
litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei
importuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga.
Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro
elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms,
automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui.
Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai
nukentės Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir
technologijų modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių
Sandraugos šalių, pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę
teikiantys vartotojai. Jei gaminiai neatitiks ES standartų, juos bus
draudžiama įvežti. Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos
ekonomikos restruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimo
pasekmės – persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laiką
gali sustiprėti ir padidėti. Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamų
pokyčių priskirti tik integracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuva
privalėtų pertvarkyti savo ūkį, o be ES paramos šis procesas būtų dar
skausmingesnis ir truktų ilgiau.
4. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai?
Politine prasme narystė ES reikš Lietuvos stabilumo didėjimą,
tai, be jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas
gali
sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili
įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali
neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl
integracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai
vystytis ir modernizuoti ūkį.
Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius Lietuvai
dalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES
nare Lietuva kartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia
valstybe. Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos
Komisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose