Derybos – konfliktu sprendimo budas
5 (100%) 1 vote

Derybos – konfliktu sprendimo budas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

UGDYMO SISTEMŲ KATEDRA

DERYBOS KAIP KONFLIKTO SPRENDIMO BŪDAS

KURSINIS DARBAS

Atliko: kazhkas

Tikrino: dr.Vilija Stanišauskienė

Kaunas, 2003

ĮŽANGA

Konfliktai yra neišvengiami nė vienoje organizacijoje. Jiems kilus, yra vienintelė išeitis – juos reikia valdyti. Konfliktai išryškina lyderius, nes paprastai organizacijoje konfliktus valdo būtent jie. Kad kiltų konfliktas pakanka ir vienos pusės. Taip dažniausiai ir atsitinka. Bet norint jį užbaigti – būtinos abiejų pusių pastangos.

Jei sudėtingoje ar sunkioje situacijoje susiduria dvi ar daugiau šalių, vieno žmogaus noras atsiliepti, o ne tik reaguoti į susidariusią padėtį – susimąstyti, klausti, įsiklausyti – o ne tik lyg gyvatei pavojaus akivaizdoje susiriesti į kamuolį ir kirsti – gali atverti vietos dialogui ir atvirumui. Vienintelis tikras būdas laimėti ginčą – tai ne kerštas, prievarta ar dvasinis priešininko sugniuždymas, o tai yra pasiekti, kad abiem pusėms pavyktų susitarti ir viską sutvarkyti taip, jog būtų maksimaliai patenkinti abiejų poreikiai. Derybos – tai bendravimo procesas, kurio metu partneriai, remdamiesi skirtingomis pozicijomis ir tikslais, siekia rasti vieną visas besiderančias puses patenkinantį sprendimą.

TEMA YRA AKTUALI vien tuo, kad daugelis žmonių įsivelia į konfliktus ir nežinodami kaip tiksliai juos išspresti dažniausiai paverčia didžiulia nesantaika. Todėl šio kursinio darbo tikslas – parodyti derybas kaip tinkamiausią konflikto sprendimo būdą ir kaip reikia teisingai derėtis, norint pasiekti norimą rezultatą abiem pusėms.

Darbo objektas – derybų vaidmuo sprendžiant konfliktus bei teisinga derybų taktika.

Galima išskirti šiuos kursinio darbo uždavinius:

1. Supažindinti kas yra konfliktas ir kokių tipų būna konfliktų;

2. Aptarti derybas kaip konflikto sprendimo būdą;

3. Patarti kaip tinkamai derėtis.

1. KONFLIKTAS

Konfliktas (lot. Conflictus – susidūrimas) – priešingų požiūrių, interesų, elgesio motyvų, siekių susidūrimas.

Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvejis. Paprastai jo pasekmė – stiprios neigiamos emocijos.

Konfliktu laikytina bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl žmonių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai. Jis priklauso nuo išorės (aplinkos) konteksto, kuriame tarpsta ir vystosi. Konteksto dalis – socialinė psichologinė terpė (aplinka), o ne vien artimiausioji asmenybės aplinka. Beveik visi autoriai pažymi situacijos konfliktiškumo subjektyvų suvokimą. Tai būtina sąlyga konfliktui kilti. Konfliktinį situacijos suvokimą sudaro bent vieno asmens grėsmės pojutis, tos situacijos svarbos pripažinimas, konflikto dalyvių individualių tikslų nesuderinamumas. Situacijos konfliktiškumo suvokimą lemia subjektyvi prištaravimo svarba, prasmė tam individui. Asmeninę prasmę sąlygoja visa to žmogaus individuali gyvenimo patirtis, o tiksliau – jo vertybių orientacijos bei motyvacija.

Suvokimo, jog situacija yra konfliktinė, momentas susijęs su individualaus tolerancijos slenksčio peržengimu: žmogus „neapsikenčia“, „pratrūksta“; nors iki tam tikros ribos tam tikro lygio (iki tolerancijos slenksčio) nesutarimai, skirtingi tikslai, įvairios vertybės, samprata, požiūriai, elgesio tipai nebūtinai sukelia konfliktus, tačiau visa tai sudaro prielaidas, nuteikia konfliktui.

Peržengus tolerancijos slenkstį, ima dominuoti, nustelbia visą kita, tik tai, kas supriešina, skiria žmones. Priešininkų aktyvumas nukreipiamas vieno kito į kitą: kiekvienas kitame mato grėsmę, pavojų savo vertybėms, kliūtį, siekiant svarbiausių tikslų. Negatyvus požiūris į pavienius poelgius perkeliamas visai asmenybei, grupei, grupuotei, įstaigai.

Gyvenimas be konfliktų neįmanomas. Jų vengti, kovoti su jais nereikia. Konflikto misija – atkurti, normalizuoti, o idealiu atveju – pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius. Konfliktą būtina valdyti, spręsti konfliktines situacijas. Konfliktą reikia vertinti, kaip atsiradusią galimybę ar kilusią problemą. Todėl išskiriami naudingi, teigiami ir kenksmingi, neigiami konfliktai.

1.1. KONFLIKTO POVEIKIS

Konflikto nauda, teigiamas jo poveikis tas, jog jis atveria galimybes:

• Geriau pažinti, daugiau sužinoti apie kito žmogaus poreikius ir jų tenkinimą;

• Darbuotojams geriau pažinti vieniems kitus;

• Viską išsiaiškinti ir tuo pagerinti tarpasmeninius santykius;

• Pašalinti įvairius trūkumus ir labiau įsitraukti į dabartinę ir visuomeninę veiklą;

• Grupei susivienyti, padidinti savo sutelktumą, ugdyti „mes“ jausmą;

• Vystytis, pašalinti sąstingį.

Visuminiu požiūriu konfliktai yra tarsi reguliuojanti jėga, palaikanti ir padedanti išsaugoti organizacijos pusiausvyrą. Per konfliktą dažnai pakeičiama pasenusi organizacijos struktūra, sukuriami nauji, efektyvesni funkcionavimo būdai. Tai padeda organizacijai prisitaikyti prie nuolat kintančių veiklos sąlygų.

Kenksmingi, neigiami konfliktai pasireiškia tuo, jog:

• Problemos lieka neišsprestos;

• Suintensyvėja neigiami santykiai, grupės net išsisklaido;

• Jis nestimuliuoja ieškojimų;

• Grupėje padidėja
įtampa, priešiškumas;

• Darbuotojai linkę išplėsti nesutarimus.

1.2. KONFLIKTŲ TIPAI

Konflikatai būna paprasti (priežastis – reakcija), tačiau dažnai jie gali būti ir sudėtingi (priežastis – susilaikymas – nuoskaudos kaupimas – pretekstas – reakcija). Dažnai konfliktai kyla dėl susiklosčiusių aplinkybių. Jie yra situaciniai; nenumatyti; spontaniški; atviri; kylantys dėl prievartos arba be jos. Dalis numatyti, suplanuoti, iki tam tikro laiko ir ribos paslėpti arba šalutiniai. Juose labai reikšmingos asmenybės savybės – laiko perspektyvos praradimas, mąstymo fiksacija, priežasties ir pasekmės vietos sukeitimas.

Sąmoningai neišreikštas konfliktas vadinamas trintimi.

Pagal pobūdį konfliktai būna socialiniai, socialiniai psichologiniai ir psichologiniai. Visi jie gali būti vidiniai, tai yra vykti asmenybėje, grupėje ar įstaigoje, o gali būti ir išoriniai – tarp asmenybių, tarp grupių, grupuočių ar įstaigų, imonių.

PSEUDOKONFLIKTAI – tai įvairūs nesusipratimai, dažniausiai dėl informacijos stokos; jos priėmimo bei perdavimo struktūrų netobulumo. Pseudokonfliktus sukelia ir klaidinga informacija. Jie sprendžiami vystant komunikaciją, užtikrinant pakankamą ir patikimą informaciją.

VERTYBIŲ KONFLIKTAI – tai individualių esminių dorovinių, socialinių, politinių, estetinių nuostatų sandūra. Jie sprendžiami tikslinant pozicijas, nuostatas bei vertybines orientacijas.

INTERESŲ KONFLIKTAI būna psichologiniai, procedūriniai (tikslai tie patys, bet nesuderinami jų siekimo metodai) ir esminiai (asmenys siekia skirtingų tikslų). Tokie konfliktai sprendžiami derybų keliu.

STRUKTŪRINIAI KONFLIKTAI – tai gamybos organizavimo trūkumai (technika, technologijos, žaliavos), darbo organizavimo trūkumai – neaiškios darbuotojų funkcijos, jų rolių ribos, netinkamas žmonių išsidėstymas; rolių ekspektacijų nepatvirtinimas; kolektyvo narių funkcinis nesuderinamumas; neefektyvi komunikacija tarp grupių; administravimas.

Šie konfliktai sprendžiami, tinkamai išdėstant žmones, tiksliai apibrėžiant jų funkcijas bei roles, vykdant reikiamus pokyčius struktūrose.

TARPASMENINIAI KONFLIKTAI bet kuriame kolektyve yra reikšmingiausi, nepriklausomai nuo to, ar jie objektyvūs, ar subjektyvūs. Dažnai tarpasmeniniais konfliktais pavirsta ir įvardyti keturi konfliktų tipai: pseudokonfliktai, interesų, vertybių bei struktūriniai. Jie kyla dėl individualybių nesuderinamumo bei įvairių bendravimo problemų (stereotipinio vertinimo, nesugebėjimo išklausyti, nepriimtino elgesio, emocijų ir pan.).

1.3. KADA KYLA KONFLIKTAI?

Tarpasmeniniai konfliktai dažnai tampa tarpgrupiniais konfliktais: asmenybė identifikuojasi su grupe, su organizacija, su jos vadovu ir pan. Objektyvios jėgos. priešiškos kitų subjektų interesams, suasmeninamos, įkūnijamos konkrečiame lyderyje, dažnai sutapatinamos su realia asmenų grupe („visi jie tokie…“), ir todėl tarpgrūpiniai kontaktai susiaurinami iki minimumo; keliamos vienos kitas atmetančios vertybės; veikla nukreipiama į kitos grupės sunaikinimą, sutrikdymą ar bent jau kontrolę; susidaro situacijos, kai laimėti galima tik kitos grupės sąskaita; išryškėja bandymai paremti valdžią, vadovavimą; ima dominuoti psichologinis priešiškumas. Kol grupė nestabili, kol vidinė jos struktūra neišsikrstalizavusi, tol siekiama šiuos trūkumus sureguliuot. Ji linkusi veltis į konfliktus su kitomis grupėmis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1193 žodžiai iš 3906 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.