Derybų menas konfliktiškose situacijose
5 (100%) 1 vote

Derybų menas konfliktiškose situacijose

1121



DERYBŲ MENAS KONFLIKTINĖSE

SITUACIJOSE

Vilnius

2003

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………..3

Konflikto samprata…………………………………………………….4

Žmonės ir konfliktai……………………………………………………4

Elgesys konfliktuose…………………………………………………….6

Reziume………………………………………………………………………7

Literatūros sąrašas………………………………………………………8

Įvadas.

Tikras dialogas įmanomas tik tuomet, kai gerbiamas derybininkų individualus charakteris ir kai kiekvienas yra pasiruošęs pripažinti ir pašalinti jėgos skirtumą, ypač susitikimo metu. Kuo labiau skiriasi nuomonės, tuo didesnis poreikis palaikyti intensyvesnius kontaktus ir skirti daugiau dėmesio vienas kito pozicijai ir jausmams. Bet tikrovėje tai pasirodo labai sudėtinga. Vis dėlto klausytis kito skirtingos nuomonės, atsižvelgti į jo argumentus ir konstruktyviai susidoroti su įtampa yra įmanoma. Žinoma, tai sekasi tuo lengviau, kuo mažiau skiriasi požiūriai.

Suvokę savo poreikius, norus, įsitikinimus ir atsakomybę, galime imtis pačios problemos. Ar norime konflikto? Dažnai būna būtent taip. Tačiau, jeigu norime atsikratyti priešiškumo ar bent jau toliau jo neaštrinti, ar išvis užkirsti jam kelią, esame pajėgūs sukurti ir tokį scenarijų. Turėdami noro ir būdami nusiteikę tartis taikingai, galime surasti tiesą. Būdami atviri ir dori, galime sukurti tokią atmosferą, kurioje kitas žmogus jausis saugus ir taps toks pat pažeidžiamas. Jei nori suprasti bei pripažinti, kad ir kitas žmogus tau priimtinas, ar ne, gali skatinti tarpusavio supratimą ir galiausiai suteikti galimybę abiems pusėms susitarti.

Konfliktuojančios pusės turi perduoti kaleidoskopą iš rankų į rankas ir padiskutuoti apie tai, ką jos matė. Stebėjimo skirtumai pasidaro akivaizdūs, kai žmonės įsisąmonina faktą, kad sukimas ar netgi lengvas kaleidoskopo judinimas kuria skirtingus variantus. Individo žvilgsnis į konfliktą priklauso nuo perspektyvos, kurią jis pasirinko.

Įsiklausydami į vienas kito nuomonę, pastatymas save į oponento vietą ir pripažindami kito pozicijos garbingumą, žmonės atsisako pasmerkimo ir pamažu keičia savo požiūrį į problemą tiek, kad ji pradeda atrodyti kitaip. Tuomet atsiranda galimybė formuoti bendrą požiūrį į konfliktą. Galima pradėti derėti dėl esminių skirtumų. Konfliktuojančios pusės greit įsitikina, kad jų požiūriai gali būti interpretuojami kaip skirtingi ir priklausantys nuo matymo perspektyvos.

Paprastai derybos yra laikomos diskusijų procesu, kuriame dalyvauja dvi ar daugiau šalių, siekiančių savo tikslų. Derybos gali būto savanaudiškas veiksmas, kurio metu kiekvienai šaliai rūpi tik jos reikalai. Jos gali būti naudingos ir abiem šalims, jei kiekviena vienodai atsižvelgia į abiejų derybose dalyvaujančių šalių poreikius. Tačiau tradiciškai derybos suprantamos kaip derėjimosi ar konflikto sprendimo procesas, kuriame turi dalyvauti abi šalys.

Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas. Žmogui tenka apginti savo nuomonę, jei ji skiriasi nuo kitų. Frustracijos generuoja įtampą, didinančią žmogaus agresyvaus elgesio tikimybę. Nugyventi amželį be konfliktų nepavyks. Tai būtų netgi neįdomu.

Konflikto samprata.

Geriausias būdas išspręsti konfliktą – jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas.

Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio, conflictus, kuris reiškia susidūrimą.

Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu:

• Esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz. diskusijų metu).

• Nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

Beje, konfliktai – tai ne visada tai, kas yra ,,neteisinga”, agresyvu ir pan., Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį:

• Konfliktas – santykių, procesų vystymosi šaltinis

• Konfliktas –signalas asmenybei keistis

• Konfliktas –galimybė suartėti

• Konfliktas –galimybė ,,išelektrinti” įtemptus santykius

Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie:

1. vidiniai asmenybės konfliktai

2. socialiniai konfliktai:

• tarpasmeniniai

• tarpgrupiniai

• tarptautiniai

Žmonės ir konfliktai

Kad ir kaip būtų gaila, neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo be konfliktų paprasčiausiai todėl, kad žmonės teikia pirmenybę savo reikalams ir interesams. Todėl galima sakyti, kad konfliktai iki tam tikro laipsnio yra neišvengiami.

Analizuodami konfliktus, mes skiriame konflikto esmę (šaknis, prasmę, priežastis, sukėlusias konfliktą) ir konfliktišką elgesį (ginčus, kovos būdus). O pats konfliktas yra ypatingai subjektyvus dalykas. Kas nors jį galėtų apibūdinti kaip įžeidimo ar užgautumo jausmą, kurį
sukėlė kažkas kitas. Tai iš dalies paaiškina neigiamą nusistatymą konfliktui. Daug skausmo ir kančios yra suteikta žodyje ,,konfliktas”. Jis asocijuojasi su ,,grėsmė” ir ,,nesaugumu”. Mes matome, kad žmonės aiškina situacijas ir kitų žmonių elgesį labai skirtingai. Atskiras žmogus gali įžiūrėti arba neįžiūrėti kito elgesyje piktų kėslų. Mes pastebime, kad žmonės, kurie nusiteikę konfliktuoti, dažnai mažiau paiso užgautumo ir įžeidimo jausmų.

Nenuostabu, kad daugelis žmonių neturi supratimo, kaip pozityviai elgtis kilus konfliktui. Mes matome daug daugiau blogų pavyzdžių žmonių elgesio konfliktinėje situacijoje negu gerų. Kitoks konflikto suvokimas leidžia veikti ir mąstyti kitaip – kaip jis gali būti panaudotas konstruktyviai (pavyzdžiui, konfliktai reikalingi, kai grupė žmonių turi apsispręsti tarp kelių pasirinkimų).

Per amžius mūsų kultūra ir mūsų religija tikina, kad konfliktus geriausia apeiti. Šiandieniniame pasaulyje konfliktai iškyla žymiai greičiau, taigi mes turime atsiliepti į būtinybę apmastyti ,,konflikto” vietą mūsų visuomenėje. Mokymasis spręsti konfliktus kažkas daugiau už individualų mokymosi procesą, tai dalis kovos už asmeninio ir socialinio išsivadavimo procesą. Mokant žmones žiūrėti į konfliktus kaip į iššūkį – kaip kurti geresnius savitarpio santykius ir geresnį sambūvį – mes turėtume pagalvoti apie baimės jausmą, kuris atsiranda kylant konfliktams. Konfliktų baimė gali būti dėl nepakankamo žinojimo, kaip susidoroti su savo jausmais ir elgtis pačių konfliktų atžvilgiu.

Konfliktai sukelia stiprius jausmus, tokius kaip kančia, bejėgiškumas, neviltis, nuoskauda. Kiekvienas iš šių jausmų naujai nušviečia konfliktą. Vienas gali bijoti kito reakcijos arba įtūžti dėl to, kad jie nebuvo taręsi dėl sprendimo.

Žmonės taip pat bijo konfliktų sudėtingumo, jo esmės neaiškumo, antagonisto įvaizdžio. Kadangi taikūs tarpusavio santykiai gali būti kuriami per konfliktus, o ne šalia jų, būtina išsiaiškinti, kaip konfliktai funkcionuoja ir kaip žmonės gali tvarkytis su jais. Elgesio konfliktuose patyrimas ir įgūdžiai pasiekiami per žmonių apmąstymus, pratybas ir įvairių vaidmenų atlikimą konkrečioje situacijoje.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1067 žodžiai iš 2000 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.