HUKO Dësnis:
Tampumo jëgos atsiradimo prieþàstis – kûnø deformacija. Pvz.: deformuojant spyruoklæ arba strypelá, jame atsiranda tamprumo jëga, kuri lygi Fx=-k*x (k- standumas[N/m],
x- deformacijos dydis[m]) x =l – l0
Dësnis tam tikrose deformacijos ribose, tamprumo jëga tiesiog proporcinga deformacijos dydþiui, jei deformacijos plastinës, tai dësnis negalioja.
Mechaninë átampa lygi G=F/S
(S- kûno skerspjûvio plotas)
Kûno santykinis pailgëjimas =x/ l0
Pagal Huko dësná G_, jei deformacijos tampriosios G=E*|| (E – Jungo (tamprumo) modulis)F
tg =F/x=k
|x|
G
tg =G/||=E
[E]=[G]=Pa
||
Remiantis ðiuo dësniu sukurta medþiagø atsparumo teorija.
TIESIAEIGIS TOLYGIAI KINTAMAS JUDËJIMAS
Trajektorija tiesë, pagreitis pastovus, greitis tolygiai kintamas.
Ðiam judëjimui tinkanèios lygtys: vx=v0x +axt ; x=x0+v0xt+axt²/2 ;(S=x – x0); vx²=v0x²+2axSx
v0x – pradinio greièio projekcija á x aðá
vx – galinio greièio projekcija á x aðá
ax – pagreièio projekcija
Sx – poslinkio projekcija
t – laikas
Greièio grafikai:
vx, m/s ax>0
ax=0 (tolyginis judëjimas)
t, s
ax<0
Pagreièio grafikai:(ax>0, kai greitëjantis, ax<0, kai lëtëjantis)
ax
ax>0
ax=0 t, s
ax<0
Kai kûnas laisvai krinta arba metamas vertikaliai aukðtyn, tai a=g=9,80665m/s², o S=h. Vertikalia kryptimi bus y aðis: vy=v0y +gyt ; x=x0+v0yt+gyt²/2 ;(h=y – y0); vy²=v0y²+2gySy
Kai kûnas metamas horizontaliai, jis veikiamas sunkio jëgos juda parabolës ðaka.
x aðies kryptimi jis judës tolygiai x=v0xt; y aðies kryptimi tolygiai greitëdamas y=v0yt+gyt²/2, kai nukris x=S, o y=h, todël S=v0xt; h=v0yt+gyt²/2
x
h
S
y
I-asis Niutono dësnis. Kiekvienas kûnas lieka rimties bûvyje arba juda tolygiai tiesia kryptimi, jei to bûvio nekeièia kitø kûnø veikimas. Ðis dësnis galioja inercinëms atskaitos sistemoms. Tokiø sistemø pagreitis lygus nuliui.
Jos yra lygiegretës. Visose jose kûnø judëjimo dësniai tie patys: veikiamo jëgø kûnai pradeda judëti arba stoti, o neveikiami nejuda arba juda tiesiai ir tolygiai. Pvz.: pririðtas prie virvutës akmuo sukasi ratu prieþastis dël kurios akmuo iðkrypsta ið tiesaus kelio – virvutës átempimas. Nutrûks virvutë, ir akmuo lëks ta kryptimi, kuria jis judëjo o virvutës nutrûkimo momentu. Kiekvienas kûnas “stengiasi” iðlaikyti jam suteiktà greitá. Á tai atsiþvelgiama praktikoje.
Pvz.: vairuotojai turi stabdyti ið lëto, nes keleiviai ið inercijos virsta á prieká. Kraunant krovinius á transporto priemones reikia atsiþvelgti á jø judëjimà, jeigu ávyktø stabdymas.
II-asis Niutono dësnis. Inercinëse atskaitos sistemose kûnà veikianèiø jëgø geometrinë suma lygi masës ir pagreièio sandaugai:
Pagreièio kryptis sutampa su atstojamosios jëgos kryptimi. Pvz.: vaþiuojanèiame automobilyje iðjugiama trauka. Veiks sunkio, kelio reakcijos ir trinties jëgos.
Kûginë svyruoklë:
f
= + (ji suteiks ácentriná pagreitá, todël rutuliukas judës apskritimu)
=m Motociklininkas pievoje daro apskritimà. Trinties jam suteiks ácentriná pagreitá, nes nukreipta á apskritimo centrà. Kreive kûnas be pagreièio nejuda.
kai =const, judëjimas tolygiai kintamas
kai =0, tai judëjimas tolyginis arba rimties bûvis (a=0)
III Niutono dësnis. Inercinëse atskaitos sistemose kaip bevyktø kûnø sàveika, visada kûnai veikia vienas kità lygaus modulio prieðingø krypèiø jëgomis. (veiksmas lygus atoveiksmiui)
Rutuliuko svoris lygus stalo reakcijos jëgai.
Atatranka ðûvio metu panaudojama automatiniam ginklø uþtaisymui.
Jëgos neatsveria viena kitos, nes veikia skirtingus kûnus.
Avogadro dësnis. Vienodomis sàlygomis bet kuriø dujø vieno molio tûris yra vienodas.
DUJØ DËSNIAI:
Procesas, kurio metu du termodinaminiai parametrai kinta, o treèiasis yra pastovus, vadinamas izoprocesu.
Izoterminis procesas: pV=const
Boilio-Marioto dësnis: esant tai paèiai
dujø masei ir pastoviai temperatûrai dujø slëgio ir tûrio sandauga yra pastovus dydis.
Izobarinis procesas: V/T=const
Gei-Liusako dësnis: esant tai paèiai dujø masei ir pastoviam slëgiui, dujø tûris priklauso nuo absoliuèios temperatûros.
Izochorinis procesas: p/T=const
Ðarlio dësnis: esant tai paèiai dujø masei ir pastoviam tûriui, dujø slëgis tiesiog proporcingas apsoliuèiai temperatûrai.
Visi ðie dësniai galioja tik idealioms dujoms.
Realioms dujoms ðie dësniai galioja apytikriai. Prieþastys:
a) Molekuliø savasis tûris (Spaudþiant dujas, tarpai tarp molekuliø maþëja, o savasis tûris tas pats)