Desniai
5 (100%) 1 vote

Desniai

HUKO Dësnis:

Tampumo jëgos atsiradimo prieþàstis – kûnø deformacija. Pvz.: deformuojant spyruoklæ arba strypelá, jame atsiranda tamprumo jëga, kuri lygi Fx=-k*x (k- standumas[N/m],

x- deformacijos dydis[m]) x =l – l0

Dësnis tam tikrose deformacijos ribose, tamprumo jëga tiesiog proporcinga deformacijos dydþiui, jei deformacijos plastinës, tai dësnis negalioja.

Mechaninë átampa lygi G=F/S

(S- kûno skerspjûvio plotas)

Kûno santykinis pailgëjimas  =x/ l0

Pagal Huko dësná G_, jei deformacijos tampriosios G=E*|| (E – Jungo (tamprumo) modulis)F

 tg =F/x=k

|x|

G

 tg =G/||=E

[E]=[G]=Pa

||

Remiantis ðiuo dësniu sukurta medþiagø atsparumo teorija.

TIESIAEIGIS TOLYGIAI KINTAMAS JUDËJIMAS

Trajektorija tiesë, pagreitis pastovus, greitis tolygiai kintamas.

Ðiam judëjimui tinkanèios lygtys: vx=v0x +axt ; x=x0+v0xt+axt²/2 ;(S=x – x0); vx²=v0x²+2axSx

v0x – pradinio greièio projekcija á x aðá

vx – galinio greièio projekcija á x aðá

ax – pagreièio projekcija

Sx – poslinkio projekcija

t – laikas

Greièio grafikai:

vx, m/s ax>0

ax=0 (tolyginis judëjimas)

t, s

ax<0

Pagreièio grafikai:(ax>0, kai greitëjantis, ax<0, kai lëtëjantis)

ax

ax>0

ax=0 t, s

ax<0

Kai kûnas laisvai krinta arba metamas vertikaliai aukðtyn, tai a=g=9,80665m/s², o S=h. Vertikalia kryptimi bus y aðis: vy=v0y +gyt ; x=x0+v0yt+gyt²/2 ;(h=y – y0); vy²=v0y²+2gySy

Kai kûnas metamas horizontaliai, jis veikiamas sunkio jëgos juda parabolës ðaka.

x aðies kryptimi jis judës tolygiai x=v0xt; y aðies kryptimi tolygiai greitëdamas y=v0yt+gyt²/2, kai nukris x=S, o y=h, todël S=v0xt; h=v0yt+gyt²/2

x

h

S

y

I-asis Niutono dësnis. Kiekvienas kûnas lieka rimties bûvyje arba juda tolygiai tiesia kryptimi, jei to bûvio nekeièia kitø kûnø veikimas. Ðis dësnis galioja inercinëms atskaitos sistemoms. Tokiø sistemø pagreitis lygus nuliui.

Jos yra lygiegretës. Visose jose kûnø judëjimo dësniai tie patys: veikiamo jëgø kûnai pradeda judëti arba stoti, o neveikiami nejuda arba juda tiesiai ir tolygiai. Pvz.: pririðtas prie virvutës akmuo sukasi ratu prieþastis dël kurios akmuo iðkrypsta ið tiesaus kelio – virvutës átempimas. Nutrûks virvutë, ir akmuo lëks ta kryptimi, kuria jis judëjo o virvutës nutrûkimo momentu. Kiekvienas kûnas “stengiasi” iðlaikyti jam suteiktà greitá. Á tai atsiþvelgiama praktikoje.

Pvz.: vairuotojai turi stabdyti ið lëto, nes keleiviai ið inercijos virsta á prieká. Kraunant krovinius á transporto priemones reikia atsiþvelgti á jø judëjimà, jeigu ávyktø stabdymas.

II-asis Niutono dësnis. Inercinëse atskaitos sistemose kûnà veikianèiø jëgø geometrinë suma lygi masës ir pagreièio sandaugai: 

Pagreièio kryptis sutampa su atstojamosios jëgos kryptimi. Pvz.: vaþiuojanèiame automobilyje iðjugiama trauka. Veiks sunkio, kelio reakcijos ir trinties jëgos.

Kûginë svyruoklë:

f

= + (ji suteiks ácentriná pagreitá, todël rutuliukas judës apskritimu)

=m Motociklininkas pievoje daro apskritimà. Trinties jam suteiks ácentriná pagreitá, nes nukreipta á apskritimo centrà. Kreive kûnas be pagreièio nejuda.

kai  =const, judëjimas tolygiai kintamas

kai  =0, tai judëjimas tolyginis arba rimties bûvis (a=0)

III Niutono dësnis. Inercinëse atskaitos sistemose kaip bevyktø kûnø sàveika, visada kûnai veikia vienas kità lygaus modulio prieðingø krypèiø jëgomis. (veiksmas lygus atoveiksmiui)

 Rutuliuko svoris lygus stalo reakcijos jëgai.

 Atatranka ðûvio metu panaudojama automatiniam ginklø uþtaisymui.

 Jëgos neatsveria viena kitos, nes veikia skirtingus kûnus.

Avogadro dësnis. Vienodomis sàlygomis bet kuriø dujø vieno molio tûris yra vienodas.

DUJØ DËSNIAI:

Procesas, kurio metu du termodinaminiai parametrai kinta, o treèiasis yra pastovus, vadinamas izoprocesu.

Izoterminis procesas: pV=const

Boilio-Marioto dësnis: esant tai paèiai

dujø masei ir pastoviai temperatûrai dujø slëgio ir tûrio sandauga yra pastovus dydis.

Izobarinis procesas: V/T=const

Gei-Liusako dësnis: esant tai paèiai dujø masei ir pastoviam slëgiui, dujø tûris priklauso nuo absoliuèios temperatûros.

Izochorinis procesas: p/T=const

Ðarlio dësnis: esant tai paèiai dujø masei ir pastoviam tûriui, dujø slëgis tiesiog proporcingas apsoliuèiai temperatûrai.

Visi ðie dësniai galioja tik idealioms dujoms.

Realioms dujoms ðie dësniai galioja apytikriai. Prieþastys:

a) Molekuliø savasis tûris (Spaudþiant dujas, tarpai tarp molekuliø maþëja, o savasis tûris tas pats)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 767 žodžiai iš 2545 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.