Dėstytojas asmenybė veiklos turinys kompetencijos
5 (100%) 1 vote

Dėstytojas asmenybė veiklos turinys kompetencijos

Turinys

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………2

2. Aktualumas……………………………………………………………………………………………3

3. Darbo uždaviniai…………………………………………………………………………………….3

4. Problemos……………………………………………………………………………………………..3

5. Dėstytojo asmenybė

5.1. Dėstytojo savybės ir autoritetas………………………………………………………….4

5.2. Dėstytojo vaidmuo……………………………………………………………………………5

6. Dėstytojo veiklos turinys

6.1. Organizacinė veikla………………………………………………………………………….7

6.2. Dėstytojo savidiagnozė……………………………………………………………………..8

6.3. Dėstytojas ir studentas………………………………………………………………………8

7. Dėstytojų mokymosi aplinkos universitete koncepcija…………………………………

8. Išvados………………………………………………………………………………………………..

9. Literatūra……………………………………………………………………………………………..

Įvadas

Dėstytojas turi būti me tik geras savo dalyko žinovas, specialistas, bet ir sociali asmenybė, sugebanti pažinti save ir kitus žmones, juos mylinti, norinti padėti, o svarbiausia – mokanti bendrauti.

Anot A. Reano (1999), tokios savybės, kaip gebėjimas analizuoti savo pedagoginę veiklą, kitų patirtį, o taip pat gilumas ir kritiškumas tos analizės yra būtinas komponentas bendravime.

Didžiulei tempai, didžiulė žmonių kontaktų kaita skurdina dorovinį jautrumą, žmogaus nuoširdumą, prasideda moralinių emocijų savotiškas trūkumas. Daug žmonių jaučia poreikį tobulinti bendravimo įgūdžius. Bet svarbiausia, kad juos turėtų būsimasis pedagogas. Neįsigilines į optimalius pedagoginio bendravimo teikiamus privalumus, dėstytojas nebus pakankamai pasirengęs atlikti tikrojo ugdytojo vaidmenį ir maksimaliai atskleisti geriausias savo ir mokinių savybes.

Aktualumas

Atskleisti dėstytojo bendravimo ugdymo galimybes ypač aktualu, kai vyksta visuomenės atsinaujinimas, mokykla tampa nuolatiniu kaitos bei naujovių iniciatoriumi bei diegėju. Šiandien mažai kas abejoja, kad svarbiausias švietimo sistemos kaitos veiksnys yra dėstytojas. Todėl nenuostabu, kad dėstytojo veiklos turiniui keliami nauji reikalavimai. Vadinasi, neišvengiami pokyčiai ir dėstytojų rengime.

Dar prieškarinėje Lietuvoje apie bendravimą rašė A. Maceina (1995), J. Vabalas-Gudaitis (1983). Pastaraisiais dešimtmečiais bendravimo reiškinius tyrė M. Barkauskaitė (1999), G. Butkienė (1993), L. Jovaiša (1996), B. Bitinas (1997), J. Vaitkevičius (1995), V. Jakavičius (1998), V. Žemaitis (1992), A. Jacikevičius (1995), užsienyje – S. Tubbs (1991), S. Moss (1991), E. Griffin (1991), A. Rean (1999), A. Leontjevas (1997), V. Kan-Kalikas (1987).

Šių autorių darbų analizė parodė, kad per keletą dešimtmečių buvo iškelta nemažai idėjų apie bendravimo vaidmenį, svarbą. Mokslininkų nuomonės labai įvairios, tačiau vieningai sutariama, kad joks pedagoginis poveikis, jokie ugdytojo ir ugdytinio santykiai neįmanomi ne pedagoginiame susitikime ir be jo metu vykstančio bendravimo. “Pedagoginis aktas atsiranda tik tada, kai subrendęs žmogus, kaip aukštesnio prado atstovas, susiduria su bręstančiu žmogumi, kaip šio prado ieškančiu. Tiktai tada, kai du asmenys atsiduria pedagoginėje situacijoje, tiktai tada vienas tampa ugdytoju, o antras – ugdytiniu”, – (1995) teigia A. Maceina.

L Jovaišos (1993) nuomone, bendravimu pradedamas ir baigiamas pedagoginis aktas tiek per pamoką, tiek per kitokius pedagoginius susitikimus.

Bendravimo dėka organizuojama, atliekama ir kontroliuojama veikla vadovaujantis konkrečiais mokymo ir auklėjimo uždaviniais.

Nesunku suprasti, kad geri, nuoširdūs dėstytojo santykiai su mokiniu pagrįsti abipuse meile, atvirumu, pagarba yra labai svarbūs žmogaus gyvenime. J. Vabalas-Gudaitis (1983) primena, kad “sąveikos principas atitinka demokratijos reikalavimus, narių lygybę. Kitaip tariant, sąveikos principas atitinka demokratijos reikalavimus, kurie pripažįsta valstybės piliečių lygybę”

B. Bitinas pabrėžia (1995), kad “… Auklėtojų uždavinys – plėsti auklėtiniams prieinamų, aktualių ir kartu socialiai reikšmingų santykių apimtį, auklėjimą organizuoti taip, kad auklėtiniai patirtų įvairiausius visuomeninio gyvenimo, žmonių tarpusavio santykius. Kuo platesni auklėtiniui prieinami socialiniai santykiai, tuo turtingesnė ir gilesnė asmenybės pozicija”.

Darbo uždaviniai

1. Apžvelgti dėstytojo profesinio tobulėjimo perspektyvą.

2. Atskleisti dėstytojo asmenybės charakteristiką.

3. Pateikti dėstytojo kaip individo ir kaip akademinės bendruomenės nario ugdymosi aplinkos universitete koncepcijos bruožus.

Problema

Kaip plečiasi dėstytojo veikla dalyvaujant bendruomenės ir
visuomenės problemų sprendime bei bendraujant su pasauline mokslo bendruomene? Gebėjimo bendrauti problema yra aktuali Lietuvoje, kurioje vyksta spartus demokratėjimo procesas. Ugdant bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimą, keliami nauji reikalavimai visai institucinio ugdymo sistemai, rengiančiai moksleivius besikeičiančiai visuomenei. Švietimo reformos sėkmė priklauso ne vien nuo koncepcijos teiginių, o labiausiai nuo jos veikėjų, kuriems tie teiginiai įgyja prasmę kasdieniniame darbe. Kas būsimuosius pedagogus skatina mokytis bendrauti? Kaip, kokiomis priemonėmis galima išmokti bendrauti?

Dėstytojo asmenybė

Dėstytojo savybės ir autoritetas

Pedagogo savybes galima suskirstyti į prigimtines ir įgyjamas. Iš prigimtinių savybių svarbiausios dvi: meilė vaikams ir pakantumas. Jei vaikai tau nemieli, jei nepakantus jiems, jeigu netraukia prie jų, neik į pedagogus, nors pasirengęs ir daug ko gražaus galėtum pedagoginėje veikloje sumanyti; dėl meilės, pakantumo vaikams stokos nepavyks bendrauti ir įgyvendinti sumanytų planų.

Ir turėdamas meilės ir pakantumo vaikams ne kiekvienas sugeba bendrauti su skirtingų amžiaus tarpsnių ugdytiniais: vieniems geriau sekasi su vaikais, kitiems su paaugliais, dar kitiems – su vyresniais. Su skirtingais dirbant reikiaskirtingo pasirengimo, bet širdies trauka – svarbiausia.

Be prigimtinių savybių, sąlygojančių bendravimą su ugdytiniais, paminėtini ir temperamento vyraujantys bruožai: manytume, kad melancholikui, flegmatikui bendrauti sekasi sunkiau.

Meilės nereikia primygtinai demonstruoti; demonstruojama meilė esti veidmainiška. Tą vaikai labai greitai perpranta. Meilės vaikams gali ir nerodyti, tik turėti ją, tai vaikai pamatys.

Įgyjamas savybes pedagogas gauna per išsimokslinimą ir patyrimą, per pedagoginį pasirengimą. Per išsimokslinimą įgytas savybes galėtume išskirti į dvi grupes: bendražmogiškąsiais ir profesines.

Bendražmogiškosios savybės tai – dorovingumas, dvasindumas, intelektualumas.

Profesinės savybės:

1. Suprasti savo veiklos pedagojinę prasmę.

2. Pažinti ugdytinį ir suvokti mokyklos vaidmenį tarp kitų ugdymo institucijų.

3. Žinoti ugdymo tikslą, sudėtines dalis ir tuo grįsti pedagoginę veiklą.

4. Žinoti auklėjamosios ir mokomosios veiklos tikslus ir metodiką.

Per pedagoginį patyrimą reikia įgyti atitinkamų mokėjimų:

1. Mokėti analizuoti ugdomąjį: apibūdinti jo fizinį, psichinį ir socialinį išsivystimą, jausti jo būsenas, vidinį pasaulį; nustatyti grupės išsivystimo lygį, vyraujančias nuomones, santykius. Mokėti nustatyti kitų ugdymo klaidas ir jų priežastis.

2. Mokėti planuoti ugdomąją veiklą: nustatyti ugdymo uždavinius, grupės ir kiekvieno nario mokymosi galimybes, reikalingas priemones.

3. Mokėti paringti tinkamiausius mokymo, lavinimo ir auklėjimo būdus ir sugebėti juos kūrybiškai panaudoti.

4. Mokėti priderinti savo nuotaiką, aprangą, elgseną prie grupės.

5. Įvaldyti pedagoginę psichiką: išmokti pedagoginio takto, sugebėti vertinti ugdytinių nuotaikas ir nukreipti jas norima linkme, matyti kiekvieną grupėje, sudaryti džiaugsmingą ir kūrybingą darbo nuotaiką, greitai susiorentuoti konfliktinėse situacijose ir rasti išeitį, raiškiai ir emocionaliai kalbėti.

6. Šie pedagoginio patyrimo pradmenys remiasi pedagoginiu išsimokslinimu ir įgyjami per pedagogines praktikas. Vėliau, pedagoginį darbą dirbant, jie tobulėja (gali ir netobulėti, jei pedagogas to nesiekia).

“žmones stipriau veikia tas, kas daro didesnį įspūdį, patraukia dėmesį. Tam ir naudojamasi autoritetais. Juo didesnis autoritetas – juo labiau hipnotizuoja žmones <…>. Iš autoriteto kažko laukiame, lyg iš anksto turime nusistatymą jam pasiduoti” (Vabalas-Gudaitis).

Ypač dorovinio auklėjimo darbe didelį vaidmenį vaidina pedagogo autoritetas. Todėl dėstytojui būtina išsaugoti savo gerą vardą, gyventi ir elgtis nepriekaištingai, iškovoti mokinių palankumą bei pasitikėjimą ir tuo būdu įgyti tarp jų autoritetą.

Pedagogas autoritetą turi įgyti ne pataikaudamas ar nuolaidžiaudamas mokiniams, o būdamas principingas ir reiklus. Mokiniai negerbia aplaidaus, neprincipingo mokytojo. Pernelyg didelis familiarumas bei draugiškumas su mokiniais taip pat nepadeda sukurti autoriteto. Šitaip besielgdamas, dėstytojas praranda mokinių pagarbą.

Laikydami mokinių pagarbą ir meilę mokytojui svarbiu jo dorovinio autoriteto rodikliu, nereiktu pamiršti ir neapykantos mokiniui ar mokinio – pedagogui. Jei šie negatyvūs jausmai įsigali dėstytojų ir mokinių santykiuose, tuomet neįmanomas pats pedagoginis procesas, nes pirmiausia prarandamas pedagogo autoritetas ir, antra, griaunama pati konstruktyvioji pedagoginė sąveika.

Pedagogo intelektinės ir dorovinės savybės, jo savarankiškumas, kūrybingumas, atvirumas, principingumas, žodžio tesėjimas mokiniams labiausiai imponuoja. “Jei dėstytojas visada vienodai elgiasi, laiko žodį, ištesi, ką žada, jis pavergia mokinius, jiems niekada nekyla abejonių dėl dėstytojo poelgių”.

Pedagogo autoritetas nėra statiškas, jis didėja arba mažėja, yra įgyjamas ir prarandamas. Jis išsiugdomas tik dėstytojo ir mokinių sąveikoje ir priklauso ne vien nuo dėstytojo, bet ir nuo mokinių. Dirbant su skirtingo amžiaus vaikais, ir pedagogo autoriteto turinys skirtingas.

Taigi, neįmanomas
pedagoginis darbas, o juo labiau dorovinis auklėjimas be taurios, plataus akiračio, aukštos dorovinės kultūros, kūrybingos, mokiniams pasišventusios pedagogo asmenybės.

Dėstytojo vaidmuo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1347 žodžiai iš 4485 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.