Deviantinio elgesio mokinių socializacijos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Deviantinio elgesio mokinių socializacijos ypatumai

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………….3

Paauglių charakterio bruožai, lemiantys deviantinio elgesio formavimąsi…4

Paauglių deviantinio elgesio priežastys………………………………………………….6

Deviantinio elgesio prevencija………………………………………………………………8

Išvados……………………………………………………………………………………………..11

Rekomendacijos…………………………………………………………………………………12

Literatūra…………………………………………………………………………………………..13

ĮVADAS

Šio darbo tikslas – pateikti paauglių deviantinio elgesio sampratą, jo priežastis, nusakyti, kaip šis elgesys kenkia socializacijai, ko vaikas per jį netenka, taip pat nurodyti galimas prevencijos priemones ir būdus.

Deviacia (angl. deviance – nukrypimas) – elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas. Pažodžiui „deviacijos“ sąvoką galėtume versti kaip „nukrypimas“, „nuokrypis“.

„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ deviantinis elgesys apibrėžiamas kaip „nukrypimas nuo visuomenei arba kuriai nors social. grupei priimtino elgesio.“ Jo formos yra nusikalstama veikla, savižudybė, alkoholizmas, narkotikų vartojimas, prostitucija ir kita. Deviantinio elgesio samprata priklauso nuo to, kaip konkreti visuomenė suvokia social. kontrolę ir jos efektyvumą.

Socializacija plačiąja prasme suprantama kaip nuolatinis žmogaus tobulėjimas sąveikaujant su mikroaplinka ir makroaplinka. Individas perima socialinį patyrimą, kai yra ugdomas (t.y.kai jį tikslingai formuoja kiti žmonės), ir tada, kai jį veikia įvairūs socialiniai veiksniai.

Siaurąja prasme socializacija suprantama kaip specifinės, pedagogiškai orientuotos pozityviosios socializacijos programos, kurių metu ugdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar privatūs asmenys siekia padėti vaikams ir jaunimui perimti socialines normas bei kultūrines vertybes.

Prevencija suprantama kaip priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams (nedarbui, nusikaltimams, alkoholizmui ir pan.)

Paauglių charakterio bruožai, lemiantys deviantinio elgesio formavimąsi

Viena iš deviantinio elgesio atsiradimo priežasčių yra fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai, vykstantys paauglystėje.

Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų vaidmenų prisiėmimas. Labai tikėtina, kad šiame procese gali pasitaikyti įvairių elgesio defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybės susiformavimą.

Paauglystės amžius – pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų amžiaus tarpsnių. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu vyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, iš nebrandumo į brandą.

Paauglystės laikotarpiu pasikeičia paauglio gyvenimo ir veiklos samprata, jo socialinis vaidmuo. Jis turi prisiimti naują visuomeninį statusą, padėtį bendruomenėje, suaugusieji jam pradeda kelti didesnius bei rimtesnius reikalavimus.

Taigi paauglystė yra savęs tyrinėjimo, savęs atradimo ir savo galimo vaidmens gyvenime nustatymo metas. Emocijų požiūriu paauglystė gali būti ir netikrumo laikotarpis, susijęs ne vien su perdėtu domėjimusi savimi, bet ir nerimu dėl ateities.

Paauglystėje vyksta laikinas vaiko psichologinis nutolimas nuo šeimos ir mokyklos, o bendraamžių daroma įtaka žymiai padidėja. Jaunas žmogus turi pasirinkti formalią bei neformalią grupes, kurioms jis priklausys. Pirmenybę paauglys suteikia tai grupei, kurioje jis jaučiasi geriausiai. Tokia grupe gali tapti sporto klubas, koks nors meno kolektyvas, bet ja taip pat gali tapti ir bendraamžių grupė, kurią siejanti veikla bus rūkymas, alkoholio vartojimas ar net narkotikai.

Paaugliui atsiranda poreikis bendrauti, o esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti tam tikrus paauglio nukrypimus, deviacijos ar net įvairias asocialaus elgesio apraiškas.

Taigi galima išskirti tokius paauglystės laikotarpiui būdingus bruožus, kurie gali tapti deviantinio elgesio priežastimi:

• emocinis nebrandumas;

• nepakankamas išsivystęs gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus;

• nesugebėjimas suderinti norus su galimybėmis, tenkinant savo poreikius;

• padidėjęs noras atrasti savo identitetą bei tapti suaugusiu.

Paaugliai, kurių elgesys neatitinka normos ir skiriasi nuo visuomenėje priimtų taisyklių, vadinamas „sunkiu“. Toks paauglio elgesys, veikla, nepaisanti jokių visuomenėje priimtų taisyklių, mokslinėje literatūroje apibūdinama „deviacijos“ sąvoka.

Deviacija paauglystėje gali būti apibūdinama kaip paauglio ir mikrosociumo sąveika, kuri stabdo jo vystymąsi bei socializaciją, nes paauglį supanti aplinka neatsižvelgia į šio amžiaus išskirtinumus, ypatumus, paties paauglio individualumą. Dėl to paauglio elgesys tampa deviantiniu, pasireiškiančiu visuomeninių normų bei taisyklių laužymu.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 638 žodžiai iš 2021 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.