Dezinfekcija
5 (100%) 1 vote

Dezinfekcija

DEZINFEKCIJA (lot. dis… – neigimo priešdėlis + infectio – užkrėtimas)

Dezinfekcijos tikslas – infekcines ligas sukeliančių, patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas. Sterilizacijos atveju sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos. Paprastai dezinfekuojamos atliekų duobės, išvietės, sandėliai, medicininės paskirties ir kt. patalpos, medicininiai instrumentai, drabužiai, namų apyvokos daiktai, vanduo, maisto produktai, pašarai ir kt.

Skiriama profilaktinė ir židininė dezinfekcija.

Profilaktinė dezinfekcija atliekama iki infekcinių ligų išaiškinimo. Profilaktinė dezinfekcija daroma nuolat (net ir nesant susirgimų infekcinėmis ligomis) žmonių susitelkimo vietose (prekybos, visuomeninio maitinimo, mokymo, gydymo įstaigose, pirtyse, stotyse ir pan.), gyvulininkystės fermose, gyvulinės kilmės žaliavų perdirbimo įmonėse. Profilaktinei dezinfekcijai priskiriama pieno pasterizavimas ir vandens chloravimas.

Židininė dezinfekcija daroma infekcinės ligos židinyje. Ji susideda iš einamosios ir baigiamosios.

Einamoji dezinfekcija daroma ligonio aplinkoje (ligoninėje, namuose) per visą jo buvimo laiką. Ją atlieka specialiai apmokyti gydymo įstaigos darbuotojai arba ligonį slaugantys asmenys. Baigiamąją dezinfekciją atlieka Visuomenės sveikatos centrų, Dezinfekcijos stočių darbuotojai arba kaimo apylinkinių ligoninių dezinfektoriai. Šiuo atveju plačiau taikomos cheminės dezinfekuojančios priemonės.

Dezinfekcija

Gydytojai rekomenduoja ligonio dėvėtą avalynę, kojines bei pirštines išmesti. Jei tokios galimybės nėra, šiuos daiktus būtina dezinfekuoti.

Avalynė yra dezinfekuojama specialiu tirpalu – vatos tamponas vilgomas 25% formalino ar 40% acto rūgšties tirpale ir dedamas į avalynę. Po to avalynė talpinama į polietileninius maišelius, sandariai užrišama ir laikoma dvi paras. Po dezinfekcijos avalynė ne mažiau savaitės, kol išnyksta specifinis kvapas, vėdinama negyvenamoje patalpoje. Derėtų nepamiršti, jog formalinas yra lakus, todėl dezinfekuojamus batus reikia saugoti nuo vaikų.

Avalynės dezinfekcija yra atliekama kartotinai: pirmoji – baigus vartoti geriamus vaistus, antroji – po trijų mėnesių.

Drabužius, patalynę, baldų uždangalus, medvilnines kojines ar puskojines reikia 15 min. virinti 1% sodos ar skalbimo miltelių (10 g. sodos ar skalbimo miltelių – 1 litrui vandens) tirpale.

Sergančiojo naudotas žirkles ir kitus metalinius instrumentus bei prausimosi kempines reikia virinti ne trumpiau kaip 15 minučių.

Praustuvus, voneles, vonią ar vonios kilimėlius derėtų plauti karštu vandeniu su dezinfekuojamąja priemone. Minkštus baldus dera valyti dulkių siurbliu.

Patalpų grindis taip pat patartina valyti su dezinfekuojamomis medžiagomis.

Rankų dezinfekcija

Kasdieniame darbe naudojant rankų dezinfekuojamąsias priemones, rankų odos kontaktiniu dermatitu suserga beveik 30 proc. medicinos personalo. Odos sudirginimą sukelia antiseptinio muilo naudojimas, tiksliau, jo sudėtyje esančios antimikrobinės medžiagos ar kitos sudedamosios dalys.

Dažniausiai naudojami spirito pagrindu pagaminti antiseptikai. Beje, nustatyta, kad etilo spiritas pasižymi ir mažiausiu dirginamuoju poveikiu, palyginti su n-propilo ar izopropilo spiritu.

Kontaktinis dermatitas dažniausiai išsivysto naudojant jodoforus. Kiti antiseptikai, sukeliantys kontaktinį dermatitą (mažėjimo tvarka), – tai chlorheksidinas, chlorksilenas, triklozanas, spiritiniai antiseptikai. Tačiau kontaktinio dermatito atsiradimą nulemia ne tik antiseptikas, bet ir pernelyg karštas vanduo, maža santykinė oro drėgmė (paprastai šaltuoju metų laiku), nepakankamas drėkinamųjų medžiagų naudojimas, prasta vienkartinių rankšluosčių kokybė ir alergija lateksui.

Alerginį kontaktinį dermatitą dažniausiai sukelia aromatizuojamosios medžiagos, konservantai ir, rečiau – emulsikliai, esantys antiseptikų sudėtyje. Tokią odos reakciją gali sukelti ir skystas muilas, kremas bei kitos priemonės. Siekiant išvengti alerginio dermatito patariama:

• rečiau naudoti dirginamąsias medžiagas (pagal galimybes);

• naudoti mažiau dirginančias medžiagas;

• informuoti medicinos personalą apie galimą nepageidaujamą dezinfekuojamųjų medžiagų poveikį;

• nuolat naudoti drėkinamąsias medžiagas (kremus, losjonus).Neseniai atlikti tyrimai su atsitiktiniu būdu atrinktais pacientais parodė, kad spiritinės priemonės, kurių sudėtyje yra minkštinamųjų medžiagų, problemų sukelia daug rečiau. Būtina atkreipti personalo dėmesį, kad, naudojant spiritinius antiseptikus, nereikia plauti rankų vandeniu su muilu. Kelių kontroliuojamų tyrimų rezultatai parodė, kad kremų ir losjonų vartojimas bent du kartus per dieną patikimai apsaugo nuo kontaktinio dermatito. Pasirenkant įstaigoje vartojamą antiseptinę medžiagą, patariama atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• Antiseptiko efektyvumą. Santykinis efektyvumas skirtingų mikroorganizmų atžvilgiu, atkreipiant dėmesį į ligoninės mikrofloros ypatumus.

• Personalo nuomonę. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad personalas (išskyrus, operacinės) nepakankamai dažnai plauna rankas. Odos dezinfekuojamųjų medžiagų naudojimo dažniui turi įtakos priemonės kvapas, konsistencija, spalva,
putojimas.

• Personalas per darbo dieną rankas plauna 30 ir daugiau kartų, todėl itin svarbu atsižvelgti į dirginančias dezinfekuojamosios priemonės savybes.

• Būtina atsižvelgti į gamintojo siūlomos talpos – dozatoriaus ypatybes. Naudojant tirštas priemones, dozatorius gali užsikimšti. Nepatogus dozatorius gali turėti įtakos ir neefektyviam antiseptiko išpurškimui, kai išpurškiamas didesnis antiseptiko kiekis nei reikia (ekonomiškumo žymuo).

• Kainos faktorius.

Dezinfekcijos tikslas – infekcines ligas sukeliančių, patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas.

Sterilizacijos atveju sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos. Paprastai dezinfekuojamos atliekų duobės, išvietės, sandėliai, medicininės paskirties ir kt. patalpos, medicininiai instrumentai,

Dezinfekcinės kontrolės priemonės:

fizikinės – plovimas, virinimas, kaitinimas didesnio slėgio vandens garų arba sauso karšto oro kamerose, pasterizavimas, sterilizavimas, švitinimas ultravioletiniais, jonizuojančiais spinduliais, veikimas aukšto dažnio elektros srove, ultragarsu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 843 žodžiai iš 2718 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.