Didėjantis euro kaip tarptautinės valiutos vaidmuo tarpšaliuose atsiskaitymuose
5 (100%) 1 vote

Didėjantis euro kaip tarptautinės valiutos vaidmuo tarpšaliuose atsiskaitymuose

ĮŽANGA

Šiuo metu Europa yra padalinta dviejų milžinių: vis didėjančios ir stiprėjančios Europos Sąjungos ir atsigaunančios Rusijos. 2005 05 01 šios dvi milžinės tapo tiesioginėmis kaimynėmis, turinčiomis bendras sienas, prekybos kanalus, įgyvendinamus investicinius projektus. Tarpvalstybiniai santykiai kasmet stiprėja: iš pradžių sukuriama Benda Ekonominė Erdvė, pasirašoma daugybė protokolų ir sutarčių, lengvinančių abipusę prekybą, panaikinami daugelis prekybos taisyklių ir apribojimų, anksčiau trukdžiusių plėtotis ne tik smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ir stambiems susivienijimams. Antra šio kursinio darbo dalis kalba apie naująją bendrą Europos Sąjungos piniginį vienetą – eurą. Ši valiuta turi jau be galo didelę įtaką Rusijai, ir, kaip rodo paskutiniai įvykiai, ji vis stiprėja. Euras ir iki tol garbintas Jungtinių Amerikos Valstijų doleris tampa lygiaverčiai varžovai Rusijos rinkoje. Europos valiuta užkariauja ne tik Rusijos Centrinio Banko valiutų atsargas, bet ir vis labiau įsigali tarpšaliuose atsiskaitymuose. Galų gale euras artinasi prie lemtingo pokyčio, galinčio pakeisti visą valiutų jėgų pasaulyje pasiskirstymą – Rusijos perėjimą atsiskaitymuose už naftą ir dujas nuo JAV dolerio prie euro. Šie aukščiau minėti įvykiai ir procesai, jų reikšmė tarpšaliams santykiams ir galimos pasekmės ir yra šio kursinio darbo pagrindinės nagrinėjamos temos.

1. RUSIJOS IR EUROPOS SĄJUNGOS PREKYBOS SANTYKIŲ APŽVALGA

Jau gana glaudūs ir patikimi, daugiau nei dešimtmetį trunkantys, Rusijos ir Europos Sąjungos prekybiniai santykiai šiuo metu pereina į dar aukštesnį lygį ir išgyvena kritinį momentą. Visų pirma Rusijos derybos dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) eina į pabaigą, po kiekvieno šalių susitikimo lieka vis mažiau derybų punktų ir pasiekiami nauji kompromisai energetikos, tranzito ir kitose srityse. Vienintelis svarbus klausimas lieka neišspręstas – Rusijos vidaus reformos. Jeigu Rusija iki šių metų pabaigos neišspręs muitų problemos, gamtinių dujų vidaus rinkose įkainavimo, derybos gali ir užsitęsti. Tai būtų nenaudinga abejoms šalims. Ir ES ir Rusija yra suinteresuotos stabilizuoti Rusijos padėtį, sukurti kuo patogesnes sąlygas ekonomikos augimui ir vystyti ilgalaikę bei patikimą partnerystę.

Pažvelkime į Rusijos – Europos Sąjungos prekybos raidą ir šiandieninę padėtį skaičių kalba. Pirmajame paveiksle matome, kad per vos dešimties metų laikotarpį (nuo 1993 iki 2003 metų) Rusijos ir ES prekybos apimtis išaugo daugiau nei du su puse karto nuo trisdešimties iki aštuoniasdešimt penkių milijardų eurų (1 pav.) Be to prekybos balansas iš teigiamo (Europos Sąjungai) perėjo į neigiamą. Tai įtakojo prekyba naftos produktais ir gamtinėmis dujomis. 1 pav. Europos Sąjungos prekyba su Rusija 1993 – 2003 m.

Daugelio ekspertų nuomone Rusijos ir ES prekyba ir toliau augs dar didesniais tempais. Tam labai didelę įtaką turi 2004 05 01 dešimties naujų valstybių narių, o ypač Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos priėmimas į Europos Sąjungą. Rusija buvo viena pagrindinių šių šalių prekybos partnerė, taigi joms įstojus i ES, Rusijos – ES prekybos mastas dar labiau padidės. Be to Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai tapus ES narėmis, nuo šiol Rusija ir ES turi bendras sienas [9].

1.1 ES ir Rusijos prekybos sudėtis

Rusija yra penkta pagal stambumą Europos Sąjungos prekybos partnerė po Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Kinijos ir Šveicarijos, tuo tarpu keturiasdešimt procentų visos Rusijos prekybos sudaro prekyba su Europos Sąjungos šalimis, taigi ES yra pati svarbiausia Rusijos prekybos partnerė. Pirmoje diagramoje matome pagrindines Europos Sąjungos prekybos partneres.

1 diagrama. Svarbiausios Europos Sąjungos užsienio prekybos partnerės

Nors Rusijos dalis ES prekyboje yra santykinai maža, ji pastoviai auga ir turi nemažą įtaka Europos ekonomikai. Diagramoje atspindimos bendros eksporto ir importo dalys, tenkančios pagrindinėms ES partnerėms: Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Rusijai, Japonijai, Šveicarijai ir kitoms. Kas gi sudaro Rusijos – ES prekybos struktūrą? Pagrindinę ES importo iš Rusijos dalį sudaro energija (55%), žemės ūkio produktai (5%), chemijos pramonės produktai (4%), tuo tarpu eksportas iš ES i Rusiją susideda iš mašinų ir įrengimų (34%), chemijos pramonės (13%), žemės ūkio produkcijos (11%), transporto priemonių (11%) ir tekstilės pramonės (6%) (2 pav.) [8]

2 pav. Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos tarptautinės prekybos sudėtis pagal produktus.

„Troika dialog“ rinkos ekspertų nuomone Europos Sąjungos importas iš Rusijos artimiausiu laikotarpiu tik augs, nes ES vis labiau liberalizuoja ir lengvina importo sąlygas. Vieni svarbiausių išliekančių apribojimų yra plieno sektoriuje, kur abiejų šalių susitarimu yra įvestos tam tikros kvotos ir draudimai [13].

1.2 Europos Sąjungos plėtra ir Rusija

2004 05 01 įvykusi didžiausia Europos Sąjungos istorijoje plėtra, turi nemažą teigiamą įtaką ne tik Europos ekonomikai, bet ir pačiai Rusijai. Europos Sąjunga jau dabar yra didžiausia vieninga pasaulio rinka su keturiais šimtais penkiasdešimt milijonų vartotojų. Jos plėtra suteiks dar daugiau
galimybių Rusijos eksporto ir ekonomikos augimui. Kalbant praktiškai, Rusija sutaupys, nes nebereikės taikytis prie skirtingų šalių taisyklių, normų ir apribojimų. Tarkim, jei produktas atitinka saugumo ir sveikatos apsaugos reikalavimus Lietuvoje, jis taip pat atitiks tuos pačius reikalavimus ir galės būti parduodamas Slovėnijoje, Švedijoje ar Graikijoje. Apskritai visas taisyklių suvienodinimas, supaprastinimas ir standartizavimas ypatingai padės plečiantis smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris anksčiau patirdavo daug kaštų būtent dėl skirtingų normų, standartų ir reikalavimų [11].

1.3 ES investicijos Rusijoje

Didėjantį euro, kaip tarptautinės atsiskaitymų valiutos vaidmenį, papildo ir Europos Sąjungos šalių investicijos Rusijos Federacijoje. Šių metų sausio mėnesį tarptautinė reitingų agentūra „S&P“ pakėlė Rusijos investicinį reitingą vienu laipteliu: nuo BB iki BB+. Naujasis reitingas yra vis dar vienu laipteliu žemesnis, nei saugių investicijų reitingas. Tai reiškia, kad užsienio, o tuo tarpu ir Europos Sąjungos investuotojams Rusija atrodo vis dar pavojinga, kol kas geriausiai tinkanti spekuliacinėms investicijoms. Tačiau pastaruosius penketą metų ES investicijos į Rusiją pastoviai auga (3 pav.) Tai automatiškai didina euro vaidmenį, nes didžiausią dalį atsiskaitymų sudaro atsiskaitymai eurais. Be to Europos sąjungos investicijos į Rusiją ne tik sukuria daug darbo vietų Rusijos piliečiams, bet ir pritraukia ES piliečius dirbti Rusijoje. Štai ką sako belgas Kristian Schulce – Borquet, jau ketverius metus dirbantis IT bendrovėje Maskvoje: „Mūsų, t.y. vakarų europiečių, skaičius pastaraisiais metais čia ėmė augti tokiu tempu, kad greitai Baltcshugo restorane nebeišgirsi rusų kalbos, o uždirbtus eurus, bus visai nebūtina keisti i rublius, kad atsiskaitytum“. Taigi Rusija tampa vis patrauklesnė Europos Sąjungos kapitalui, ir laikui bėgant, jei Rusija toliau vykdys, jau teigiamų rezultatų atnešusias struktūrines reformas, priims palankius įstatymus (pavyzdžiui nuosavybės teisių apsaugos), kels savo patikimumo ir investicijų saugumo lygį, išlaikys pastovų ir nuspėjamą politikos kursą, patirs tikrą investicijų antplūdį [11]. Tiesa, reikia paminėti, kad dabartinė Rusijos verslo vystymo ir investicijų pritraukimo politika nėra be dėmių. Pastaruoju metu labai daug atgarsio tarptautinėje bendruomenėje sulaukianti „YUKOS“ (didžiausia Rusijos naftos kompanija) byla ir buvusio jos vadovo Michailo Chodorkovskio sulaikymas bei nepaleidimas iki šiol meta itin neigiamą šešėlį Rusijos, kaip investicijų gavėjos įvaizdžiui. Tikimasi, kas byla bus nagrinėjama skaidriai ir šis procesas neatbaidys potencialių investuotojų.

3 pav. ES ir Rusijos tiesioginės užsienio investicijos

Daugelis kompanijų („S&P“, „Moody‘s“) suteikdamos reitingus esamam laikotarpiui atsižvelgia ir į ateities prognozes, tai dar labiau sustiprina lūkesčius (jei jau Rusija gavo BB+ reitingą), kad investicinis Rusijos reitingas toliau kils, ir šalis pritrauks ES investicijų ir euro, kaip atsiskaitymų valiutos reikšmė, dar labiau sustiprės[8].

1.4 Bendra Europos Ekonominė Erdvė

2001 gegužę, Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime, šalia tęsiamų derybų dėl Rusijos Federacijos priėmimo į Pasaulio prekybos organizaciją, buvo pasirašyta sutartis dėl Bendros ekonominės erdvės įkūrimo. Šios iniciatyvos, kuri apima pagrinde ekonomikos ir prekybos klausimus, ilgojo laikotarpio tikslas yra eliminuoti prekybos barjerus tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Tai planuojama pasiekti per mokesčių ir muitų mažinimą, abiejų šalių importo ir eksporto taisyklių ir normų nuoseklų ir gerai suplanuotą derinimą. Sutartis dėl bendros Europos ekonominės erdvės nenumato bendrų institucijų, kurios turi galią leisti ribojančias taisykles, įkūrimo. Derybų dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo pakeitimo pradžia, deja kol kas lieka atviras klausimas. Ši iniciatyva be jokios abejonės padės Rusijos Federacijai integruotis į jau padidėjusią Europos Sąjungą. Iš tikrųjų, prisiderinus prie Europos Sąjungos leidžiamų įstatymų, Rusijos šansai pritraukti vietinį ir Europos Sąjungos kapitalą labai pagerėja, taip pat palaipsniui sumažėja teisinė ir ekonominė praraja tarp Rusijos Federacijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių. Tolesni ir smulkiai apibrėžti šios iniciatyvos žingsniai ir ateities perspektyvos buvo nubrėžti jau 2003 lapkritį Europos Sąjungos – Rusijos viršūnių susitikime Romoje [5].

2003 metų kovą, buvo išleistos „Visuotinės bendradarbiavimo nuostatos padidėjusioje Europoje“. Jų veikimo pradžia – šių metų gegužės pirmoji. Šių nuostatų esmė – tolimesnis politikos kursas padidėjusioje Europoje ir ateities santykių nustatymas su Pietiniais ir Rytiniais Europos Sąjungos kaimynais (tarp jų ir Rusija). Nuostatose aiškiai apibrėžiamos naujai priimtų narių ekonominio augimo perspektyvos ir jų bendradarbiavimo svarba su Rusijos Federacija. Labai dideli pokyčiai planuojami, kai Rusija, pagaliau po daugiau kaip vienuolika metų trukusių derybų, bus priimta į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO). Visi aukščiau minėti procesai, be jokios abejonės rodo vis didėjantį Rusijos ir Europos Sąjungos suartėjimą ir norą bendradarbiauti bei
abipusio ekonominio klestėjimo [5].

1.5 Europos sąjungos ir Rusijos PBS pakeitimas

Trys dienos iki didžiausios Europos Sąjungos istorijoje plėtros – balandžio 27 dieną – buvo pasirašytas naujas Europos Sąjungos – Rusijos protokolas, papildantis jau esančią Partnerystės ir Bendradarbiavimo Sutartį. Airijos užsienio reikalų ministras Brianas Kovenas, ES tarptautinių santykių įgaliotinis Chrisas Pattenas ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pasirašė naująjį Europos Sąjungos ir Rusijos PBS papildantį protokolą, kuris pratęsia ir papildo Rusijos – ES prekybos nuostatas ir taisykles jau padidėjusioje Europoje. Chriso Patteno žodžiais šis protokolas dar labiau supaprastins prekybinius santykius ir sukurs dar palankesnes sąlygas naujai priimtų valstybių ir Rusijos potencialiam ekonomikos augimui. Darbą palengvins ir tai, kad buvo susitarta dėl bendros keitimosi informacija ir prekybinių ginčų sprendimo tvarkos [4].

2. EURO, KAIP TARPTAUTINĖS VALIUTOS VAIDMUO TARPŠALIUOSE ATSISKAITYMUOSE

2.1 Tarptautinis euro vaidmuo

Euro įvedimas 1999 m. sausio 1 d. turėjo didelės reikšmės ne tik euro zonos, bet ir visoms pasaulio valstybėms. Pakeitęs daugumos Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinius pinigus, euras tapo antra svarbiausia tarptautine valiuta pasaulyje. Jo – kaip tarptautinės valiutos – naudojimas labai priklauso nuo kitų ne euro zonos valstybių požiūrio. Ne euro zonoje euras gali būti naudojamas valstybiniais (oficialiais) ir privačiais (neoficialiais) tikslais. Oficialiais tikslais euras naudojamas kaip bazinė, oficialiųjų tarptautinių atsargų ir intervencinė valiuta, o neoficialiais – investicijoms ir finansinėms operacijoms (tarptautinių skolos vertybinių popierių ir akcijų rinkose, bankų sektoriuje), mokėjimams ir tarptautiniams atsiskaitymams bei prekių ir paslaugų kainų nustatymui tarptautiniu mastu [2].

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1801 žodžiai iš 5812 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.